Meksikas - sostinė ir vienas dižiausių pasaulio miestų, išsidėstęs tarpukalnėse su vaizdingomis panoramomis giedrą dieną. Miestas išties įspūdingas su nesibaigiančiais dieną naktį transporto srautais, triukšmingais gatvių prekeiviais, ramiomis senamiesčių gatvelėmis.

Zocalo - dižiausia Meksiko aikštė, įkurta pačioje buvusio actekų miesto Tenočtitlano (Tenochtitlan) širdyje. Ispanų užkariautojai visiškai sunaikino šį indėnų miestą, negailestingai išžudę jo gyventojus. Gaila, tačiau actekų miesto pėdsakų Meksike beveik nėra išlikusių, išskyrus kelis akmenis, liudijančius tragišką Tenočtitlano istoriją.

Meksikas - miestas grobuonis. Miestui sparčiai augant ir plečiantis atskiri nedideli kolonijiniai miesteliai virto Meksiko dalimi, jo jaukiais užutekiais su siauromis senamiesčių gatvelėmis, skverais, restoranėliais bei kavinėmis. Viename iš tokių buvusių miestelių Kojoakane (Coyoacan) gyveno ir kūrė garsi meksikiečių dailininkė Frida Kahlo, kurios mėlynąjį namą muziejų verta aplankyti.

Meksiko apylinkės nei kiek ne mažiau įdomios nei pats miestas. Todėl išvykstame į vieną didžiausių archiologinių vietovių visoje Meksikoje Teotihuacan'ą. Šis muziejus po atviru dangumi žavi savo įspūdingais statiniais, o įkopus į dižiają Saulės piramidę (70m aukščio) atsiveria nuostabus kraštovaizdis.

Tokie pirmieji įspūdžiai apie Meksiką ir jau pats laikas stabtelėti, atsikvėpti ir pasimėgauti meksikietiškos virtuvės valgiais, atsigaivinti šaltu vietos gamybos alumi, kurį labai dera pagardinti žaliosios citrinos sultimis. Ispanams užkariavus Meksiką, tradicinė vietos gyventojų virtuvė stipriai pasikeitė.

Konkistadorai į šalį atgabeno visiškai naujų maisto produktų, augalų ir gyvūnų. Todėl šiandien meksikietiška virtuvė daug turtingesnė ir spalvingesnė. Tačiau nuo seniausių laikų ligi šių dienų vienas tradiciškiausių valgių išliko kukurūzai. Senovėje jie buvo ne tik maistas, bet meksikiečiai juos garbino kaip šventus augalus. Be kukurūzų dar gausiai vartojamos buvės, pupelės, aitriosios paprikos, pastarųjų meksikiečiai augina apie šešesdešimt rūšių! O ka jau kalbėti apie vaisių įvairovę: mangai, papajos, ananasai, apelsinai, kitos egzotiškos gėrybės, kurių neapsakomą skonį galima pajusti tik esant jų tėvynėje.

Šiek tiek atsikvėpę, verčiame naują kelionės puslapį, kur laukia nauji įspūdžiai bei netikėtumai. Dviejų savaičių kelionės automobiliu tikslas - pietinė Meksikos dalis - per Oachakos (Oaxaca) valstiją pasiekti Čiapą (Chiapas) ir Atlanto vandenyno pakrante per Verakrusą (Veracruz) sugrįžti atgal į sostinę.

Kadangi vietinių patarimu keliauti naktimis nelabai saugu, todėl saulei leidžiantis patartina susirasti nakvynę. Prisilaikant šio įspėjimo, jokių nemalonių nutikimų patirti neteko. Priešingai, meksikiečiai malonūs ir paslaugūs žmonės, tik šypsosi retokai ir santūriai. Meksika ispaniškai kalbanti šalis ir dauguma vietinių anglų kalbos nesupranta. Tačiau jei klausite angliškai kelio ar kokios vietovės ir paminėsite pavadinimą, jums kuo išsamiausiai viską paaiškins, bet tik ispaniškai, todėl keliaujant po Meksiką keletą ispaniškų žodžių patarina  išmokti.

Oachaka - viena iš gausiausiai indėnais apgyvendintų Meksikos valstijų , išsaugojusi majų genčių palikuonių tradicijas. Čia ypač žavi ryškiaspalviai audimo darbai, kuriuos galima įsigyti arba tiesiog apžiūrėti nedideliuose vietos gyventojų turgeliuose, ir kuriuose niekas įkyriai nesiūlo būtinai ką nors pirkti. Įžymiausiu audinių miestu Oachakoje laikomas Teotitlan del Valle.

Šiame miestelyje net gatvės išmargintos indėniškų raštų audiniais, o jaukiose krautuvėlėse gera pasislėpti nuo karštų saulės spindulių ir pasigrožėti ryškiaspalvėmis staltiesėmis, kilimais bei gausybe kitų rankdarbių. Kai kuriuose audinių raštuose atsispindi Mitlos akmeniniai ornamentai, kadais puošę buvusių didingų statinių (piramidžių) fasadus, o šiandien galima stabtelėti tik ties išlikusiais jų fragmentais.

Čiapas - tai valstija, dar vadinama indėnų žeme, išraižyta upėmis, užklota nepraeinamomis džiunglėmis, bei jose išsibarsčiusiomis ispanų užkariautojų sugriautų ir apleistų miestų liekanomis. Nors vietos gyventojų buitis be galo skurdi, šis šalies kampelis vienas įspūdingiausių visoje kelionėje.

Tuxtla Gutierrez - valstijos sostinė, augantis pramoninis miestas, kuriame kontrastingai užburia Sumidero konjono didingumas. Vienas gražiausių kolonijinio laikotarpio miestų Čiape - San Kristobalis (San Cristobal de las Casas). Tai miestas, kurio jaukiomis gatvelėmis tarp mažaaukščių pastatų norisi vaiksčioti ištisas valandas, gėrėtis jų ryškiaspalviais fasadais ir vaiskiai žydru meksikietišku dangumi.

Na, o iš San Kristobalio toliau patraukiame pietų kryptimi, norėdami aplankyti dar vieną Meksikos kultūros paveldo objektą apleistą majų miestą džiunglėse - Jaščilaną (Yaxchilan). Vienintelis būdas čia patekti, tai plaukti upe siaura motorine valtimi dengta bananų lapų stogine. Usumacint upės pakrantės nė kiek ne mažiau įspūdingos nei pats senovinis miestas.

Jaščilanas - fantastiškai mistinė vieta!!! Siaurais takeliais tarp medžių apraizgytų lianomis išlėto slenkame nuo vieno statinio link kito iš visų pusių lydimi aidinčių laukinių bezdžionių klysmų. Čia laikas atrodo tarsi būtų sustojęs ir tik šiek tiek bauginantys garsai gražina realybės pojūtį.
Palenkė (Palenque) - unikalus architektūros paminklas džiunglių apsuptyje Čiape. Tai dar vienas majų miestas, o tiksliau jo griuvėsiai su žiaurios istorijos pėdsakais.

Ir dar, jau visiškai kelionės pabaigai, atsisveikinimui noris nors trumpam nukreipti žvilgsnį į priekį pasigrožėti Orizabos (5760m) auksčiausio Meksikos ugnikalnio siluetu, apžvelgti neaprėpiamus vaizdus nuo 'Popo' ( Popocatepelt, 5452m) ir 'Ista' ( Ixtaccihuatl, 5285m) ugnikalnių papėdžių.

Adios (SUDIE) Meksika!

Rūta