Naisiai virsta baltų kultūros židiniu
Nutolusi septynis kilometrus nuo Šiaulių, Šiaurės Lietuvoje mus pasitinka garsioji Naisių gyvenvietė. Iš televizijos ekranų pažįstamos apylinkės garsėja ne tik kaip puiki vieta serialo filmavimui, bet ir kultūros židiniu tampančia vietove. Šiandien naisiškius ir jų svečius džiugina Baltų dievų muziejus.
„Tai išskirtinės reikšmės projektas. Projektuojant Baltų dievų muziejaus komponentus teko pasinerti į istorines mūsų protėvių kultūros ir tradicijų paieškas“, – teigė pažintinio Baltų dievų tako erdves Naisiuose projektavęs dizaineris Vytautas Puzeras.
Saulės aikštė – pažintinio tako pradžia
Išskirtinio projekto idėjos sumanytoja ir mecenatas – naisiškis agronomas Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, norėjosi bendruomenei dovanoti priminimą apie protėvių kultūrą ir baltiškąsias šaknis. Noras susieti Naisius su istorija nebuvo atsitiktinis. Tai tinkama vieta tokiam muziejui. Naisių gyvenvietė nuo seno garsėjo ypatingu tradicijų puoselėjimu ir autentiška dvasia.
Muziejaus pradžios tašku laikoma Saulės aikštė – vienas ryškiausių baltų kultūros atspindžių ne tik muziejuje, bet ir jo kūrimo procese. Pasak dizainerio V. Puzero, pradėjus gilintis į senovės baltų kultūrą pradėjo ryškėti muziejaus sudedamieji vaizdiniai.
Archeologinėje knygoje aptikęs senovinės baltų saulės ženklo – segės – nuotrauką autorius netruko įsitikinti, kad ši forma yra nesenstanti ir idealiai tinka suformuoti 150 metrų ilgio aikštę. V. Puzero teigimu, ši forma padiktavo ir tolesnę muziejaus idėją.
Daug metų realizuojantis įvairaus pobūdžio architektūrinius projektus V. Puzeras teigė, kad per visą gyvenvietės centrą besidriekiantis pažintinis takas ir jame išsidėstę komponentai bei jų eilės tvarka nėra atsitiktiniai. Remiantis senovės baltų ideologija, saulė buvo gyvybės pradžios ženklas, taigi ir muziejus, anot architekto, prasideda būtent nuo jo.
Baltų istorijos vingiai pastebimi ir šalia Saulės aikštės esančiame takelyje mėnulio link. Autoriaus teigimu, erdviniai komponentų išsidėstymo taškai buvo parinkti remiantis Mėnulio kalendoriumi.
Simboliams ir autentiškumui – ypatingas dėmesys
Saulės aikštė Naisių kultūros parke orientuota į keturias pasaulio puses. Į ją patenkama iš rytų pusės ir judama link vakarų, kur pasitinka ypatingo grožio vartai. Jie, beje, taip pat siejami su pasaulio dalimis. Ant ąžuolinių stulpų išskaptuota krypčių simbolika. Vartų ašis iš rytų ir vakarų – tarsi nuoroda ir simbolinis raktas į pažinimo tako gale esantį Alkos kalnelį.
Pasak V. Puzero, šis kalnelis yra svarbiausia parko dalis. Kūrėjo teigimu, projekto vykdymo metu buvo natūraliai išspręstas net ir medžiagų atrankos klausimas: takams tiesti buvo panaudoti iš apylinkių laukuose surinkti ir susmulkinti akmenys.
Formuojamas Saulės laikrodis
Naisių kaimo kultūros parko projektas jau realizuotas, tačiau V. Puzeras vis dar tebeplėtoja atskirus jo komponentus. Šiuo metu specialistų komanda dirba ties dar vienu baltų istorijoje svarbiu reiškiniu – Saulės laikrodžiu. Pastarasis bus sumontuotas Saulės aikštės viduryje.
Anot architekto, Saulės laikrodžio projektas užtruks kiek viso muziejaus įrengimas, mat laikrodžio paruošimas – itin kruopštus ir ypatingos atidos reikalaujantis darbas. Kadangi stengiamasi nenutolti nuo senovės baltų istorijos, bendraujama su archeologais, etnografais ir kitų sričių specialistais.
Ant akmenų iškaldintas Saulės laikrodis Naisiuose atsiras jau kitąmet. Jo integravimą į muziejaus teritoriją turėtų vainikuoti jau tradicija tapęs Naisių vasaros festivalis.
Pasak V. Puzero, įdomu tai, kad mūsų protėviai kiekvieną valandą vadino atskiru pavadinimu. Norėdami susitikti, žmonės vietoj skaičiaus vartodavo valandų pavadinimus. Kitas įdomus faktas – Saulės laikrodyje esanti 25-oji valanda, kitaip tariant, neapčiuopiama akimirka tarp kitų 24 valandų.
Mitologinio kalnelio link
Tęsiame kelionę baltų takais. Į vakarus nuo Saulės aikštės driekiasi įspūdingas senovės Baltų dievų skulptūrų parkas. Šį projektą vykdė jungtinė garsiausių Lietuvos medžio skulptorių komanda. Pasak architekto, šiuo metu skulptūrų parke puikuojasi daugiau nei 50 baltų dievų. Jie, beje, irgi surikiuoti ne atsitiktine tvarka.
Skulptūrų parkas buvo įrengtas vadovaujantis gyvenimo tėkmės idėja. Pradžioje – Teliavelis – galingas kalvis, kuris nukalė saulę ir įsviedė į dangų. Šis mitas išliko liaudies sakmėse iki XX amžiaus. Remiantis šiuo mitu parke skulptūrų ekspozicija prasideda gyvybės pradžią globojančios dievybės, o baigiasi pagrindinių trijų dievų – Vėlino, Perkūno ir Praamžiaus –skulptūromis Alkos kalne.
Pasak V. Puzero, anuomet kiekvienas gyvenimo reiškinys turėjo savo įprasminimą, susijusį su tikėjimu gamta ir joje gyvenančiomis dievybėmis.
V. Puzeras, prisimindamas projekto eigą, pasakojo, kad visa šį taką ilgainiui papildė gojeliai ir kabantieji rankų darbo sodai. Pastarieji – tautodailininkės Marijos Liugienės rankų išpuoselėtas darbas. 2,5 metro dydžio kabantieji sodai puikiai atrodo ir dieną, ir vakare – architekto nurodymu, vakare jie apšviesti pažeme įrengtu LED.
Ugnis – tai gyvybė
Antroji įgyvendinta aikštė Baltų dievų muziejuje buvo Ugnies aikštė. Vykstant talkai prie Alkos kalno V. Puzeras pastebėjo šalimais prie vandens telkinio gausiai apželdintą erdvę. Autoriui kilo idėja įrengti dar vieną simbolinę aikštę. Joje galime pastebėti vieną iš pirmapradžių ženklų – svastiką. Šis ženklas simbolizuoja nuolatinį gyvybės ratą, o ugnis – energiją.
Vienas naujausių projekto akcentų – Mildos aikštė. Neseniai įkurta vieta įsimylėjėliams.
Apibendrinęs pažintinio parko sudedamąsias dalis, autorius paminėjo ir ornitologų įrengto Inkilų muziejaus eksponatus, lakoniškai išsidėsčiusius gojeliais apželdintoje parko teritorijoje.
Nauja ir naudinga patirtis
Pusantro kilometro ilgio parkas V. Puzerui buvo nauja patirtis. Projektas išties nemažos apimties, tačiau buvo įgyvendintas per metus. „Man pavyko, nes yra tokių užsakovų kaip Ramūnas, – teigia architektas, – kartu su juo sprendėme visus projektavimo ir įgyvendinimo klausimus, darbai vyko sklandžiai“.
Stebėdamas, kad kuo toliau, tuo labiau didėja projekto apimtis, autorius nejučiomis pasinėrė į istorines paieškas. „Ši patirtis – edukacinė“, – tikina jis. Projekto eiga leido labiau suvokti protėvių vertybes.
Planuose – ekspozicijų gausa
Nors didžioji projekto dalis jau realizuota, V. Puzeras teigia, kad netrukus Naisiuose bus atidaryta dar viena simboliškai ypatinga vieta – Baltų žolynų muziejus. Tai 85 metrų ilgio ir 40 metrų pločio verpstės formos teritorija, skirta mūsų protėviams svarbios ir Lietuvos kraštą reprezentuojančios augalijos veisimui.
Šiame muziejuje bus galima rasti įvairių vaistažolių, mitologiškai svarbių augalų. Muziejus lankytojus ketina pasitikti jau 2014-ųjų pavasarį.
Baltų istorijos kontekste – naujos technologijos
Unikalios reikšmės pažintinis Baltų dievų takas – tarsi takas į senovę, tačiau tik metaforiška prasme. Pasak V. Puzero, parke teko integruoti nemažai naujųjų technologijų. Štai greta Saulės aikštės buvo įrengti saulės energijos kolektoriai, kurie dienos metu kaupia energiją vakariniam parko apšvietimui.
„Simboliška, kad Saulės aikštė apšviesta Saulės energija“, – šypsosi projektuotojas. Takas, nusidriekęs šalia Saulės aikštės, sutemus atgimsta kitu amplua: žemėje instaliuotas LED sistemos apšvietimas kabančiuosius sodus paverčia ypatingu vakaro akcentu.
„Istorinis muziejus vis dėlto yra landšaftinis kūrinys, kuris reikalauja daug elektros energijos, todėl privalėjome mąstyti racionaliai ir pasitelkti naujausias technologijas“, – tikina V. Puzeras.
Autoriaus pasirinkimu, visos Naisiuose suformuotos aikštės ir kiti muziejaus komponentai buvo formuojami taip, kad būtų matomi iš kosminio palydovo. Taigi keliaujantiems virtualiąja Google Earth programa netrukus bus galima pamatyti atsinaujinusią Naisių gyvenvietę.
Štai tokią unikalią, senomis tradicijomis dvelkiančią kelionę kiekvienas gali sau padovanoti nors ir šiandien.Tačiau svarbiausia – skleisti šviesų pavyzdį, kokį skleidžia Naisių gyvenvietės projektų autorius ir mecenatas Ramūnas Karbauskis – išlikti neabejingam savo kraštui.
