Mongolija: kitokie žmonės ir kultūra

 (22)
Mongolas
Mongolas
© Shutterstock nuotr.

Pasaulio kraštas, į kurį norėčiau sugrįžti... Vienareikšmiškai – tai Mongolija. Būtent ši nuostabaus kraštovaizdžio šalis man asocijuojasi su pasaulio kraštu.

Visomis prasmėmis – ir geografiškai (alinanti kelionė, 3 oro uostai, kuriuose praleista daugybė valandų), ir kultūriniu.

Klajokliai, išsaugoję savo pirmykštį gyvenimo būdą, paklūsta atšiaurios gamtos sąlygoms ir keletą kartų per metus, susikrovę savo nedidelę buitį, iškeliauja ieškoti kitų ganyklų ir ežerų. Mums, pripratusiems prie komforto, suplanuoto ir greito gyvenimo tai atrodo sunkiai suvokiama. Bet mongolai tokį gyvenimą pasirinko nuo pat pradžios, ir tuo labai didžiuojasi – teko kalbėti su miestiečiais, pasiturinčiais verslininkais, kurie papasakojo, kad kasmet vasarą su savo šeimomis praleidžia jurtose (apvalūs kilnojami namukai) stepėse. Nes tai – jų šaknys, jų prigimtis.

Kiekvienas mongolas balne jaučiasi taip pat patogiai, kaip mes biuro kėdėse, nes nuo vaikystės yra pripratę prie žirgų ir jodinėti pradeda labai anksti (kasmet pavasarį vyksta tradicinės žirgų lenktynės, kuriose dalyvauja 4 metukų berniukai).

Gilų įspūdį paliko žmonės ir kultūra, bet dar didesnį – gamta. Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur mane aplankė neapsakomas laisvės pojūtis. Plačios stepės, kalvos, bekraštis dangus ir dykuma – taip, jauti, kad esi tik dulkelė šiame krašte, šioje Žemėje. Dulkelė, kurios amžius yra juokingas, palyginus su šios žemės amžiumi.

Žmogaus nepaliesta gamta, atšiaurus klimatas (nuo +30 vasara iki -40 žiemą), didinga istorija – juk Čingischanas, žinomiausias Mongolijos didikas tuo metu valdė vieną trečdalį tuometinių pasaulio gyventojų.

Ten sustojo laikas. Visi reikalai, klausimai, tai, kas rūpėjo ir atrodė taip reikšminga, kažkodėl vieną akimirką viskas tapo nereikalinga, ir net juokinga. Keista, bet šie nuostabūs vaizdai, kuriuos mačiau – jie leido įžvelgti kai ką žymiai daugiau. Leido pagaliau atsisukti į save. Išgirsti savo mintis, savo tikruosius troškimus, jausmus, tiesiog leido nuvalyti nuo jų kasdienybės, rūpesčių dulkes...

Turbūt pirmą kartą nuo jaunų metų teko pajausti tokią ramybę ir vaikišką nerūpestingumą. Dar ir dabar grįžtu mintimis į tą kraštą – ten nėra kelių, praktiškai nerasi paprasčiausių komforto sąlygų, ten arba labai šalta, arba labai karšta, arba labai lyja, arba labai vėjuota ir daug smėlio – bet būtent, kad ten „labai“.


Asmeninio albumo nuotraukos

Tavęs nesupras aplinkiniai, nes surasti angliškai arba rusiškai kalbantį mongolą labai sudėtinga. Ten laukia labai neįprastas maistas ir arbata su druska, sviestu ir kepta avies uodega. Ten – arba rasi save, ir suprasi, kodėl likimas tave čia atvedė ir išgirsi save, arba niekad nesuprasi šio krašto. Bet pamiršti vis tiek negali.

Pirmą kartą ten jodinėjau keistai nedidukais pusiau laukiniais žirgais – per stepes, ledinius upelius, ir pelkę. Keista, bet aš, miesto vaikas, nejutau nei kruopelytės baimės ar abejonės, kad kažkas nepavyks (ir, žinoma, žirgas klausėsi manęs idealiai).

Iki šiol mongolams ypatingą reikšmę turi Čingischanas. Jo vardu vadinami prekybos ženklai: viešbučiai, alaus, degtinės rūšys, bankai, parduotuvės ir restoranai. Mongolijoje esu išgirdusi, kad, anot mokslininkų, genetinis tyrimas parodė, jog pasaulyje yra apie 16 milijonų Čingischano palikuonių. Kažin, gal ir manyje yra toks genas?

Šis tekstas - DELFI Gyvenimo konkurso "Pasaulio kraštas, į kurį norėčiau sugrįžti" dalyvio rašinys.

www.DELFI.lt
 
22
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kelionės ir laisvalaikis

G. Drukteinio nuotykiai kruiziniame laive: kapitonas-Kazanova, riebios žuvėdros ir spalvinga įgula (67)

2014 rugpjūčio mėn. 29 d. 20:33
G. Drukteinio nuotykiai kruiziniame laive: kapitonas-Kazanova, riebios žuvėdros ir spalvinga įgula
Asmeninio archyvo nuotr.
Prieš daugiau nei 500 metų Bažnyčios hierarchai, atsisakydami finansuoti Kristupo Kolumbo kelionę, taip jam bylojo: “Žmogus nėra sutvertas gyventi vandenyje ir keliauti vandenimis (…). Nuodėminga yra bristi į vandenį, kuris užteršia mūsų kūnus, nerti po vandeniu žuvis pamėgdžiojant, plaukti vandenimis pasipelnymo ieškant (…) nemažai žmonių veržiasi tai daryti, ir todėl Dievas baudžia juos už tokią puikybę”.

Tarptautinis festivalis nowJapan kviečia pasinerti į dar neregėtą Japoniją

2014 rugpjūčio mėn. 29 d. 17:24
Pasinerk į Japoniją! Taip šiais metais kviečia tarptautinis šiuolaikinės ir tradicinės Japonijos kultūros festivalis nowJapan. Jau 6-tus metus skaičiuojantis renginys, šiais metais kelia sau vienintelį tikslą - padėti įvairių šalių, kultūrų ir amžiaus žmonėms įgyti naujos patirties bei dalintis jau sukaupta.

Spalvingoji Indija: mitologiją ir tikrovę supinančios legendos

2014 rugpjūčio mėn. 28 d. 15:03
Ko gero kiekviena Indijos vieta turi bent po vieną nuostabią legendą, kurioje sunkiai atskiriamos ribos tarp mitologijos ir tikrovės. Indiškos legendos ne tik gražios ir patraukiančios – jos pažymi pasaulio tvarką. Tokią, kur viskas įvyksta taip, kaip turi įvykti, kur nepažeidžiama pasaulio harmonija. Kur valdo kilmingi ir teisingi. Kur išlaikoma ir gerbiama religinė tradicija.

Noriu prasitęsti atostogas! Majos pamąstymai: kiek pinigų reikia atostogoms ir laimei? (15)

2014 rugpjūčio mėn. 27 d. 19:33
Noriu prasitęsti atostogas! Majos pamąstymai: kiek pinigų reikia atostogoms ir laimei?
Asmeninio archyvo nuotr.
Sveiki, mano vardas Maja. Mano atostogos baigėsi tada, kai į užjūrį išvyko mano šeimininkas. Namie likome trise: aš, šeimininkė ir Justė. Pamenu, per paskutines atostogas Palangoje mes visi vaikščiojom tiltu, ir šeimininkas Justei pasakė, kad rytoj jis išplauks kitapus jūros, nes ten daug uždirbs ir galės siųsti namo money money money. Ir dar sakė, kad per atostogas jis būtinai sugrįš.

Ambicingas lietuvis savo statyta jachta ketina apiplaukti pasaulį gal nori prisijungti ir tu? (77)

2014 rugpjūčio mėn. 28 d. 22:39
Ambicingas lietuvis savo statyta jachta ketina apiplaukti pasaulį
Asmeninio archyvo nuotr.
Darius nuo pat vaikystės turėjo svajonę – praplaukti Kapitono Granto keliais. 30 metų brendusi svajonė įgavo milžiniško projekto ribas. Šiandien 48-erių metų laivų statytojas ir kapitonas Darius Vinkevičius, padedamas „Kapitono Granto klubo“, organizuoja 7 metus truksiančią kelionę, į kurią kviečia prisijungti visus, norinčius atrasti save šniokščiant vandenyno bangoms.