Kelionė po pasakiškas Aukštaitijos vietas

 (26)
Labanoro regioninis parkas
Labanoro regioninis parkas
© DELFI skaitytojo nuotr.

Tik begrįžtant atgal į Vilnių kyla mintis, jog šios dienos mūsų kelionė buvo keista. Mes lyg ir buvome iškeliavę į fantastikos, pasakų pasaulį. Visą kelią mus lydėjo mistika, gal todėl ir kelionė išėjo nepaprastai smagi.

O viskas prasidėjo labai žemiškai. Sekmadienį nutarėme praleisti gamtoje, norėjome pailsėti nuo kasdienybės, paragauti žemuogių ir mėlynių... Toks buvo planas minimum.

Nutarėme traukti link Molėtų. Ten žinome daugybę vietų, kur mūsų laukia laukinė gamta, ramybė, uogos ir grynas oras.

Tas sekmadienio rytas nenuvylė - mus pasitiko su besišypsančia saulute. Įsimetėme į automobilį truputį maisto iškylai kur nors gražioje vietoje, ir - pirmyn. Startą nuotykiams pradėjome prie vienos labai įspūdingos vietos – etnokosmologijos muziejaus. Viso labo nepilna valanda kelio nuo įgrisusio Vilniaus, Utenos link. Truputėlis už Molėtų ir - posūkis į dešinę. Vos pasukę, iškart įvažiavome į Labanoro regioninio parko valdas.

Dar keli kilometrai puikiu vingiuotu keliuku tarp ežerų ir miškų, ir atsidūrėme prie NSO, nusileidusių ant gražutės kalvos.

Na, ateiviai, aišku, neatskrido, tiesiog muziejaus pastatai sukurti tokiu stiliumi. Jie tikrai panašūs į filmuose matytus ateivių kosminius laivus. Beje, link jų važiuojant šie matomi iš toli.

Mes lipame iš automobilio. Kopiame laiptukais į viršų. Įsitikiname jog šiandien į muziejų patekti nepavyks, ekskursijos prasideda po pietų, o mūsų - kiti planai. Čia greitai grįšime, važiuosime į naktinę ekskursiją, norėsime žvilgtelėti į žvaigždes per teleskopą. O šiandien pašmirinėsime aplinkui. Šmirinėti tikrai yra kur...

Atrandame fantastišką kampelį – gėlyną, išpuoselėtą, apsodintą gražučiais augalais, pilną visokiausių mistinių daiktų ir akmenų. Kas tai per dalykai, sužinosime per mūsų būsimą ekskursiją, dabar gi mums tai nepaprasta egzotika. Ir prie viso to dar desertas - nuo kalvos į visas puses atsiverianti fantastiška panorama. Ežerai, kalvos, miškai, ir keli stovintys debesėliai danguje.

Eilėje laukia miško uogos. Bet pirmiausia labai įsigeidžiame kavos. Grįžtame į Utenos kelią. Ten mūsų laukia jauki kavinukė su labai šiai vietai tinkančiu pavadinimu – „Zodiakas“. Ir kava joje kosmiškai skani.

Dabar jau traukiame į laukinę gamtą. Važiuojame miško keliukais į tikras džiungles. Ir šios dienos fantastika tęsiasi. Stabtelėjome apsidairyti laukymėje, o ten - raudona raudona nuo žemuogių. Nieko daugiau ir ieškoti nebereikia. Tik mes su drauge nelabai ilgai nustygstantys vienoje vietoje, mums reikia veiksmo. O čia monotoniškas malonumas - renki renki, o indai su uogomis beveik nepilnėja.

Nutariame, jog laikas iškylai. Traukiame prie netoliese esančio ežeriuko, ir jo gražioje pakrantėje karališkai pasmaguriaujame. Tokioje vietoje maistas daug skanesnis nei namie. Besmaguriaudami kalbame apie ryte matytus akmenis, kurie mums paliko nemažą įspūdį. Taip bečiauškant šauna idėja fix. Ogi visai netoliese yra Puntuko akmuo, tad kodėl gi į jį šiandien nežvilgtelėjus. Dar visa antra sekmadienio pusė, o Anykščiai visai netoli. Ir greta Puntuko ten yra daugiau į ką akis bei sielą paganyti.

Tokias idėjas mes akimirksniu ir įgyvendiname. Juo labiau jog yra toks kelias Molėtai – Anykščiai, skirtas tikriems kelionių gurmanams... Tik patarimas neįsismaginti su kalniukais tramplinais, nes čia yra tokių vietelių, kur automobilis išties pakyla ir skraido, kaip koks NSO, ir kažkam gali blogai baigtis. Mes gi tik vos žemuogių neišpylėme.

Net ir nepajutome, kaip atsidūrėme prie J. Biliūno kapo ir tikrų tikriausio Laimės žiburio.

Nenoriu tikėti, jog kas nors nežino tos pasakos. Mus į tą žiburį atvedė tiesiai smagusis keliukas.

Ropščiamės nuo kalno žemyn ir traukiame ieškoti A. Baranausko nepakartojamai aprašyto Anykščių šilelio ir Puntuko, kurį randam visai šalia Šventosios upės.

Pasigrožėję juo, einame Šventuoju ąžuolynu per Anykščių šilelį.

Jei ne asfaltuotas dviračių ir pėsčiųjų takelis, galėtumėm be vargo įsivaizduoti, jog jame niekas nepasikeitė nuo A. Baranausko laikų. Tik jėgos mus šiandien jau ima apleisti, nuovargis ima viršų, įspūdžių buvo per akis.


Asm. archyvo nuotraukos

Traukiame atgal link automobilio, laikas keliauti namo. Bet pakeliui dar aplankome kavinukę, praalkome. Ir tik išėję iš jos pamatome, jog taip skaniai pavalgėme „Laumės juostoje“. Net šiandien aplankytos kavinės truputį nežemiškos. O atsisveikiname su Anykščiais užsukdami į didingą bažnyčią - dar viena šiaip ar taip beveik nežemiška vieta.

Grįžt atgal į kasdienybę, net ir stebuklingais keliais, liūdnoka. Taip begrįžinėjant mums ir susidėlioja šios dienos mistinė virtinė: etnokosmologija, Zodiakas, stebuklinga žemuogių laukymė, stebuklingas kelias, Laimės žiburys, Puntukas, Šventosios upė, Anykščių šilelis, Laumės juosta, bažnyčia. Viskas su truputėliu pasakos ir paslapties. Visa tai pavirsta į stebuklingą sekmadienį, su nepakartojama išvyka po nepaprastai gražias Lietuvos vietas.

www.DELFI.lt
 
26
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kelionės ir laisvalaikis

Kaip per atostogas pailsėti kokybiškai?

2014 liepos mėn. 29 d. 00:01
Kiekvienam žmogui reikalingos atostogos, kad tiek mūsų fizinė, tiek psichinė savastis pailsėtų ir įgautų naujų jėgų. Juk žmogus mažai skiriasi nuo buityje kiekvieną dieną naudojamų daiktų, mums irgi reikia energijos. Vis dėlto ne visi moka taip paprastai atsiriboti nuo minčių apie darbą ir kokybiškai pailsėti.

Porcelianinio puodelio istorija

2014 liepos mėn. 29 d. 00:01
XVI a. portugalai vystė prekybinius mainus su Kinija ir įkūrė šioje šalyje savo prekybos atstovybę. Taip į senąjį žemyną atkeliavo pirmieji kiniško porceliano gaminiai. Europiečius lengvučio porceliano indai labai žavėjo.

7 būdai, kaip paįvairinti poros atostogas (7)

2014 liepos mėn. 28 d. 11:17
Nieko neveikimą, įprastą gulėjimą paplūdimyje ar „nardymą“ Europos sostinių gatvėmis vasaros atostogų metu jau dauguma porų išbandė. Tačiau, kad atostogos būtų išties įsimintinos, o grįžus iš jų tarpusavio santykiai dar geresni, verta peržengti savo komforto ribas ir ryžtis ekstremaliems arba tiesiog neįprastiems užsiėmimams.

Efesas - spindintis Antikos laikų perlas Turkijoje (10)

2014 liepos mėn. 28 d. 00:01
Atostogaujant Turkijos vakarinėje pakrantėje prie Egėjo jūros verta aplankyti vieno didžiausių antikinio miesto griuvėsius. Nuo Kušadasio kurorto iki Efeso yra tik keliolika kilometrų; juos patogu nuvažiuoti turistus aptarnaujančiais vietiniais „mikriukais“ – jie Turkijos kurortuose vadinasi „dolmuš“. Važiuoti reikia Selcuko miesto kryptimi, išlipti 3 kilometrus neprivažiavus jo. Tai populiarus ir gausiai turistų lankomas objektas.

Kur vasaroja Anglijos lietuviai? (25)

2014 liepos mėn. 25 d. 00:01
Vieniems vasara – nuotykių, atostogų, kelionių, maudynių, meilės romanų ir pozityvios nuotaikos metas, kitiems – tai žliaugiantis prakaitas, ilgos darbo valandos ir kuklios gyvenimo sąlygos. Tokia įvairialypė esti imigrantų realybė. Tačiau, kaip kasmet rodo statistika, didžioji dalis Lietuvos emigrantų vasaros sezono metu atlapoja pinigines ir gausiai perka lėktuvų bilietus, jog bent trumpam ištiestų darbo nuvargintas kojas.