Nors Advento pradžia laikoma ir kalėdinio laikotarpio pradžia, tačiau šventinė atmosfera jaučiama dar anksčiau. Miestuose pirmosios parduotuvių vitrinos pradedamos puošti dar spalio viduryje. Nors krentantys medžių lapai rudenį nelabai derinasi su Kalėdiniais papuošimas, komercija nugali.
Lapkričio mėnesio viduryje atidaromos pirmosios kalėdinės mugės, kaip pavyzdžiui, Liseberg Geteborge – tai didžiausias pramogų parkas Skandinavijoje, į kurį patekus pasijauti kaip kalėdinėje pasakoje. Šiam pramogų parkui papuošti panaudojama 5 000 000 kalėdinių lempučių!
Gruodį kalėdinių turgelių po atviru dangumi atidaroma tiek daug ir įvairių, kad sunku viską pamatyti. O jie patys įvairiausi: nuo švedišku maistu prekiaujančių iki menų studentų kūrinius siūlančių. Dažnai juose skamba ir muzika – šiuo laikotarpiu miestuose pilna muzikantų grupelių, kurie dainuoja ar groja švediškas arba populiariąsias angliškas kalėdines dainas.
Nuo šalto šiaurės vėjo sužvarbę švedai šildosi ragaudami glögg - karštą vyną su prieskoniais, riešutais ir razinomis, žinoma, kartu su tradiciniais imbieriniais sausainiais (pepparkakor).
Tačiau tikrasis šventinis laikotarpis prasideda gruodžio 13 dieną, kada Švedijoje švenčiama šv. Liucijos diena (Luciadagen). Tai sena, kelis šimtus metų siekianti tradicinė šventė. Liucija buvo krikščionė, nukankinta ir nužudyta dėl savo tikėjimo 304 m.
Mergaitė slapčia nešdavo maisto persekiojamiems krikščionims į katakombas Romoje. Kad galėtų lengviau laikyti maistą ir nepasiklystų tamsoje, ant galvos ji nešdavosi žvakes. Todėl ir dabar pagal tradiciją mokyklos ir miesteliai išsirenka savo Liuciją, kuri būna karūnuojama žvakių vainiku.
Televizijoje išrenkama ir visos šalies šv.Liucija. Liucija su pagalbininkėmis, apsirengusios baltomis suknelėmis ir žvakių vainikais lanko ligonines ir senus žmones dainuodamos ir vaišindamos juos sausainiais. Šv.Liucijos dienos išvakarėse bažnyčios kviečia į tradicinius šventinius koncertus. Na, o šios šventės proga valgomos "S" šafraninės bandelės su razinomis Lussekatts – šv.Liucijos dienos tradicinis gardumynas.
Nors senos tradicijos Švedijoje dažnai užleidžia vietą šiuolaikinėms, o ir lankymasis bažnyčioje su šeima daug labiau artimas lietuviams, Kalėdos tebelieka pačia svarbiausia šeimos švente metuose.
Kalėdos žada būti sočios, bet nebūtinai baltos. Švedija labai įvairi: nuo šiaurės iki pietų ji driekiasi daugiau nei 1,5 tūkstančio kilometrų, o išvysti sniegą per Kalėdas pietų ir pietryčių Švedijoje ne visada pavyks.
Kalėdų išvakarės gruodžio 24 d. – metas, kai prie stalo susirenka visa šeima. Skirtingai nei Lietuvoje, Švedijoje tai tikra puota su mėsiškais patiekalais (kumpiu, kiaulienos dešrelėmis, mėsos kukuliais), silke ir saldumynais (ryžių pudingu, marcipaniniais saldainiais).
Taip pat Kalėdų išvakarėse Kalėdų senelis (Jultomte) atneša dovanas. Tradiciškai Jultomte buvo mitologinis nykštukas, kuriam Kalėdų išvakarėse buvo privalu palikti dubenėlį košės, tačiau modernus Jultomte labiau primena Kalėdų senelį su savo raudonais rūbeliais ir žila barzda.
God Jul! Laimingų šventų Kalėdų visiems!
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (2)