Įdomybės ir faktai apie Iraną

Pastaruoju metu, kai mūsų skubančios ir rytdiena gyvenančios visuomenės niekuo nebenustebinsi, reikia pripažinti, kad vis dėlto žvilgsnis vis labiau krypsta į Rytus. Ne tik dėl ten vykstančių politinių įvykių, bet gal kiek daugiau dėl tos paslapties skraistės, kuri, kad ir kaip ją intensyviai bandome atskleisti, vis dar išlieka.

Taigi, ir šį kartą vėl ir vėl apie Iraną, juolab tai šalis, kuri prieš savaitę per „Marytės plauką“ nepasiglemžė penkių mūsų politikų gyvybių (pasirinktas vakarinis lėktuvo reisas, vietoje rytinio, kuriuo skridę 40 keleivių žuvo lėktuvo katastrofos metu). Tad dar kartą žiupsnis faktų, įdomybių apie šalį, kuri, pasirodo, buvo labai draugiška Lietuvos Seimo atstovams, o ir yra svetinga visiems į ją atvykstantiems, bet tik su gerais ketinimais.

Irano politinė sistema. 1979 m. įvykus islamiškajai revoliucijai, šalyje susiformavo unikali santvarka – teokratinė respublika su viešaisiais rinkimais. Irane šalies prezidentas renkamas kas ketverius metus, tačiau galvą aukštesniu už jį laikomas Revoliucijos vadas, šalies gyventojų vadinamas tiesiog „Lyderiu“.

Šalies „Lyderio“ įtaka čia akivaizdi, tuo patys nesunkiai įsitikinsite tik įkėlę koją į šios šalies teritoriją: viešosios įstaigos, barai ar kavinės tiesiog nusėtos plakatais su šio veikėjo atvaizdais (šiuo metu –Ajatola Ali Chameneji). Nepaisant gilių islamiškų tradicijų, šiuo metu Irano parlamente dirba net šešios moterys.

Šalies gyventojai. Šiuo metu Irane gyvena apie 80 mln. žmonių. Iš esmės, žmonės Irane labai draugiški, norintys bendrauti, žingeidūs. Antra vertus, iraniečiai pakankamai išdidūs žmonės, orūs bei pagarbūs sau ir šalia esantiems. Jie toli gražu neįkyrūs kaip egiptiečiai, todėl apsilankę turguje, būsite maloniai nustebinti, kad niekas prie Jūsų nesikabinėja ir nesiūlo įsigyti vietinių prekių.

Iraniečiai dievina bendravimą su užsieniečiais, visa tai yra linkę užfiksuoti fotografijose. Dėl šios priežasties, keliaudami po šią šalį, nesuglumkite, kai būsite paprašyti tiesiog nusifotografuoti – taip pradžiuginsite vietinių gyventojų širdis.

Iraniečiai taip pat labai svetingi bei nuoširdūs žmonės, atvira širdimi įsileidžiantys jiems patikusius turistus į savo namus bei apgaubiantys juos ypatinga pagarba bei aukšta bendravimo kultūra.Vienintelis dalykas, kam abejingi šalies gyventojai – rinkimai. Iraniečiai jau senokai prarado paskutinę viltį, kad bus išklausytas tautos balsas, todėl net nebeina į rinkimus ir nebereiškia savo valios.

Apie šalies moteris. Vykdami į šią šalį, iš anksto pasirūpinkite kokiu nors galvos apdangalu, o nenorėdamos pasijausti nejaukiai, - ir kiek įmanoma pačios pasislėpkite po rūbais. Šioje šalyje moterys pagal nutylėjimą (islamiškas tradicijas) turi dėvėti specialų „rūbą“ – čadrą – audinio gabalą, į kurį galima būtų įsisupti, o jo kraštus prilaikyti ranka.

Čadros vilkimos ant viršutinių drabužių ir yra privalomos mečetėse ar maldos metu, o jau ar jos bus dėvimos uždarose erdvėse, priklauso nuo pačios moters, jos šeimos. Reikia pastebėti, kad jaunos merginos vis išradingiau dėvi čadras, žinoma, nepažeidžiant islamiškų tradicijų.

Jaunoji karta itin lanksčiai apeina ir kitus draudimus: moterims uždraustą solinį dainavimą ar draudimą važinėtis dviračiais. Taigi, moterų situacija Irane pamažu gerėja: matriarchatas mažais žingsneliais skverbiasi į patriarchatą: merginos ne tik tampa „nusivylusiomis namų šeimininkėmis“, bet ir dirba atsakingus darbus, studijuoja universitetuose, o ir dalyvauja politikoje.

Apie šios šalies vyrus. Šiame patriarchato pasaulyje ir vyrams keliami tam tikri reikalavimai: privalu vilkėti ilgas kelnes ir jokių trumpų šortų ar kažko panašaus. Vyrai šioje šalyje valdo viską, arba bent jau galvoja, kad valdo.

Valiuta. Oficiali šalies valiuta yra Irano rialai. Tai itin maža verte pasižyminti valiuta, todėl nenustebkite, kad vietoje rialų išgirsite kainas tomanais (neoficiali Irano valiuta, – taip palankiau abiems pusėms – 1 tomanas = 10 Irano rialų).

Kalba. Valstybinė Irano kalba – persų. Mokyklose pirmoji užsienio kalba – arabų, antroji – anglų. Savo pačių labui pasimokykite pagrindinių arabiškų žodžių, tačiau būkite tikri, kad ir tarp vietinių surasite pakankamai gerai kalbantį anglų kalba, o didesniuose miestuose tikrai nepasiklysite, nes juose pakankamai nuorodų anglų kalba.

Virtuvė. Geriausias būdas bent kiek prisiliesti prie tikrosios iranietiškos virtuvės, įsiprašyti pas svetinguosius vietinius į namus. Iš esmės iranietiška virtuvė – tai daugelių prieskonių pagardinti skanūs, neaštrūs ryžių, jautienos ar avienos, daržovių patiekalai.

Iraniečiai dažniausiai valgo rankomis sėdėdami ant grindų, išklotų dailių raštų vietiniais kilimais. Maistą paprastai lydi tik ką specialiose kepyklėlėse iškepta plokščia iranietiška duona. Tiesa, desertas valgomas jau su įrankiais, o agurkas šioje šalyje laikomas vaisiu.

Transportas. Kaip ir visose Azijos šalyse, šioje srityje niekuo nebūsite nustebinti. Čia Jūs pateksite į tikrą bičių avilį, kur automobiliai zuja kaip išprotėję, vieni kitus perspėdami gausiais ir garsiais signalais. Todėl, norėdami pereiti gatvę, ne tik turėsite įsitikinti, kad tą padaryti galite saugiai, bet kartais ir patys panardyti tarp milžinišku greičiu skriejančių įvairių transporto priemonių. Pėsčiųjų perėjos čia tinkamai išpaišytos, tačiau jų paskirtis tik simbolinė.

Gamta. Besižvalgant po Irano gamtos platybes, reikia pastebėti, kad gamta čia nėra ypatinga, o netgi ganėtinai skurdi. Vyraujantis kraštovaizdis: smėlynai, dykvietės bei neaukšti, žaluma nepasidabinę kalnai. Keliaujant po labiau nuo miestų nutolusias vietas, kai kur net ilgą laiką nepamatysi žalumos, o žvilgsnį patrauks iš vietinio molio bei šiaudų suręsti namukai, beveik susilieję su smėlynais.

Norintiems bent kiek žalumos teks keliauti Kaspijos jūros link.
Kaip matyti niekuo čia labai mes nustebinti neliksime, tačiau yra tikrai įdomybių, būdingų tik šiai Rytų kultūra alsuojančiai šaliai.
Neištikimybė ar išprievartavimas šiame krašte viena iš didžiausių nuodėmių, už kurią gresia mirties bausmė.

Svaigiųjų gėrimų vartojimas taip pat patenka į šią kategoriją: jeigu asmuo pagaunamas trečią kartą girtaujant, jam taip pat gresia mirties bausmė. Čia labai rimta. Labai. Ypač lietuviams.

Šeima šioje šalyje ypatingai pagarbioje vietoje, todėl už nesantuokinius lytinius santykius vietiniai baudžiami fizinėmis bausmėmis, o policija turi pilnus įgaliojimus kontroliuoti tai: gatvėje pastebėję už rankų susikabinusius jaunuolius, jie turi teisę paprašyti jų dokumentų, liudijančių apie jų tarpusavio santykius.

Atminkite, kad gerbiant islamiškas tradicijas, priešingų lyčių atstovai viešose vietose net negali vienas kitam paduoti rankos pasisveikinant ar atsisveikinant, žinoma, jeigu jų nesieja giminystės ryšiai. O pamatę vyrus, nesidrovėdamai besiglėbesčiuojančius vienas su kitu, šiukštu nieko blogo nepagalvokite, Irane tai tiktai draugiškumo rodymas vienas kitam.

Turėkite mintyje, jog šioje šalyje taip lengvai negalėsite panaršyti po socialinių erdvių platybes, ar pažiūrėti palydovinės televizijos kanalų, – viskas, kas ne islamiška, čia amoralu. Žinoma, jaunoji karta ar labiau į vakarietišką kultūrą linkę vietiniai šalies gyventojai išmaniai apeina šiuos draudimus. Kortos šioje šalyje taip pat priskiriamos prie azartinių žaidimų, todėl žaidimai jomis netoleruojami.

Kiek apžvelgus pagrindinius draudimus, vyraujančius Irane, dar norisi pateikti šiek tiek faktų iš šios šalies įdomybių skrynios.

Tualetas. Be jo niekaip neapsieisi ar Europoje, ar Azijoje. Irane tiek viešo naudojimo, tiek „naminiai“ tualetai, esantys kad ir prabanga tviskančiuose namuose, yra tik „tupimi“.

Juose visuomet rasite vandens čiaupą su žarnele, skirta tinkamai apsivalyti, atlikus gamtinius reikalus. Eidami į „islamietišką“ tualetą, būtinai pasirūpinkite tualetiniu popieriumi, nes jo čia dažnai nebūna. Taigi, iraniečiai šioje srityje išties savotiški ir jokie europietiški tualetai jų negundo.

Jeigu šioje šalyje norėsite keliauti stabdydami pakeleivingas mašinas, taip pat žinokite, kad nykščio rodymas iraniečiams – įžeidžiantis bei nepadorus gestas. Norėdami stabdyti mašiną, tai darykite kiek į šoną ištiestomis rankomis su būtinai į žemę nuleistais delnais. Iš esmės „tranzavimas“ jiems nesuvokiamas dalykas.

Kaip jau minėta, šeima Irane yra pačioje aukščiausioje vietoje, todėl, jeigu neturi sukūręs savo šeimos, nepriklausomai nuo amžiaus, lieki gyventi tėvų namuose. O ir sukūrę šeimą iraniečiai yra linkę gyventi su savo artimaisiais, blogiausiu atveju bent jau pasistatę savo namus šalia. Čia jau pas juos kraujyje ir jokia modernėjanti visuomenė tai taip greitai neišmuš.

Irane vis dar pateisinamos ir nesmerkiamos santuokos tarp pusbrolių (incestas), kurios pagal Šariato teisę yra leidžiamos. O kaip gi su daugpatyste – taip, ji galima, tačiau šiuo metu tai jau gana reti atvejai.

Jeigu perskaitėte šį straipsnį ir pagalvojote, kad kažkaip nieko naujo taip ir nesužinojote, nesigailėkite, vadinasi, Jums belieka patiems nuvykti į Iraną ir tiesiog tuo įsitikinti. Sėkmės!