Brunėjus - keista ir turtinga šalis Borneo saloje

 (16)
Brunėjus
Brunėjus
© I.Ledkalnynės nuotr.

Brunėjus - mažytė valstybė Borneo saloje, kurios didesnė dalis priklauso Indonezijai ir dar šiek tiek - Malaizijai. Kaip sako vietiniai, jų šalis dydžio kaip Singapūras, bet gyvena tik 400 tūkst. gyventojų, iš kurių 130 tūkst. sostinėje Bandar Seri Begawan. Brunėjuje atsidūriau netikėtai.

Su Brunėjaus avialinijomis skrendant į Naująją Zenlandiją, teko Brunėjuje 10 valandų laukti lėktuvo. Kadangi didelis laiko tarpas tarp skrydžių, avialinijos arba nuveža į viešbutį, arba galima užsisakyti pažintinę ekskursiją po Brunėjaus sostinę. Ekskursija nemokama. Laiko buvo daugiau nei pakankamai, tai nusprendžiau ne tik po miestą pasivažinėti, bet ir nuplaukti apžiūrėti kaimelio ant vandens bei ilganosių beždžionių.

Šalis, mūsų akimis žiūrint, tikrai keista. Benzino litras kainuoja apie litą, o vandens buteliukas - apie 4 Lt. Viena šeima turi vidutiniškai 4 automobilius. Kas septyni metai automobilis turi praeiti labai griežtą patikrinimą, todėl dažniausiai niekas jų netaiso, o keičia naujais. Nėra pajamų mokesčio. Viskas, ką uždirbai, tavo. Labai saugu, beveik nėra nusikalstamumo, nebent įvyksta muštynės tarp futbolo sirgalių. Šalį valdo sultonas. Susidaro įspūdis, kad šalies gyventojai jį dievina.

Gidas su tokiu nuoširdžiu pasididžiavimu vardino, kad sultonas turi 6 tūkst. automobilių, bet važinėja tik su vienu, taip pat išsami informacija, kur jis gyvena, kaip gyvena, su kuo gyvena yra būtina ekskursijos informacijos dalis, net jei vykstama pažiūrėt beždžionių.

Apie socialines garantijas, kokias turi Brunėjaus piliečiai, galima tik pasvajoti. Gydymas kainuoja vieną dolerį. Gimus vaikui valstybė skiria butą, o turint tris vaikus, šeima gauna žemės ir namą. 800 dolerių per mėnesį uždirbantis muziejaus darbuotojas gali visai normaliai gyventi, nes labai daug ką gauna nemokamai.

Maisto turguje visi patiekalai - vienas doleris. Tiesiog pasirenki, ką nori, ir prikrauna dėžutę. Nežinia, ar dėl to, kad šalis taip rūpinasi savo piliečiais ir jie neturi jokių rūpesčių, ar jie tiesiog tokie visada buvo, vietiniai gyventojai yra nepaprastai šilti ir draugiški.

Nors pagrindinė šalies religija islamas, tolerancija kitoms religijoms yra labai didelė. Gidas su pasididžiavimo rodė į budistų šventyklas ir bažnyčias vis pabrėždamas, kad jiems tai netrukdo. Keistai mūsų akimis atrodo ir paauksuoti stogai bei paminklai. Visi turistai vienbalsiai bumbėjom, kad neturi jie kur pinigų dėt, jei šventyklų stogus auksuoja, o jiems smagu, rodo turistams su pasididžiavimu.

Apie 10 proc. Brunėjaus gyventojų gyvena taip vadinamam kaimelyje ant vandens. Pirmą kartą jame apsilankę europiečiai XVI a. jį praminė Rytų Venecija. Nameliai ant polių tarpusavyje sujungti tiltukais, o vandens „gatvėmis“ nuolat zuja vandens taksi.

Tokių miestelių ant vandens galima pamatyt ir kitose Azijos šalyse. Šitas išskirtinis nebent tuo, kad nėra tokio skurdo, kaip, pavyzdžiui analogiškuose kaimuose ant vandens Vietname Mekongo upės deltoje.

Mane Brunėjus labiausiai domino dėl galimybės pamatyti ilganoses beždžiones. Šios nykstančios keistos išvaizdos beždžionės gyvena tik Borneo saloje. Brunėjuje jos buvo pradėję nykti, tačiau kai buvo įvestos didelės baudos už beždžionės užmušimą, vietiniai jas pradėjo saugoti.

Pirmą beždžionę pastebėjom vakarieniaujančią beveik gyvenamo namo kieme. Kitas būrelis vakarieniavo tolėliau nuo gyvenamų vietovių. Labai keista stebėti, kaip suaugusios beždžionės, atrodytų, tokios storulės - dideliais pilvais, gali taip toli nušokti nuo vieno medžio ant kito. Keista ir tai, kad jų trimetrinės uodegos kadaruoja kaip virvės ir visiškai nepasitarnauja kaip penkta koja, šokinėjant nuo vieno medžio ant kito.

Pasisekė pamatyti ir milžinišką driežą, įsitaisiusį ant šakos visai prie upės. Kaip juokavo gidas, tai mažiukas drakonas (didieji gyvena Komodo saloje), priešingai nei didieji, nepavojingas žmonėms.

Bandžiau gido klausinėti, kaip jiems sekasi išsaugoti miškus. Pagal jo pasakojimą, jie neturi tokios problemos kaip Indonezija, kur masiškai kertami miškai. Anksčiau medieną naudojo kurui, maisto gamybai, bet dabar patogiau naudoti dujas. Gražu, kad turtinga šalis rūpinasi gamta, o va, suvokti, kodėl reikia statinius dengti auksu, vienos dienos Brunėjuje neužteko.

www.DELFI.lt
 
16
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kelionės ir laisvalaikis

Kur vasaroja Anglijos lietuviai? (21)

2014 liepos mėn. 25 d. 00:01
Vieniems vasara – nuotykių, atostogų, kelionių, maudynių, meilės romanų ir pozityvios nuotaikos metas, kitiems – tai žliaugiantis prakaitas, ilgos darbo valandos ir kuklios gyvenimo sąlygos. Tokia įvairialypė esti imigrantų realybė. Tačiau, kaip kasmet rodo statistika, didžioji dalis Lietuvos emigrantų vasaros sezono metu atlapoja pinigines ir gausiai perka lėktuvų bilietus, jog bent trumpam ištiestų darbo nuvargintas kojas.

Maskvos metropolitenas: šventyklas primenančios stotys (13)

2014 liepos mėn. 24 d. 00:01
Daugiau negu trys šimtai kilometrų po žeme. Kasdien apie 8 milijonus žmonių ir 190 įspūdingų stočių. 400 traukinių, kursuojančių kas 2,5 minutės. Maskvos požeminis geležinkelis apipintas nuostabiomis istorijomis, legendomis ir mistika.

Paslaptingą „Vakarienę baltai“ gaubia griežtų taisyklių šydas (10)

2014 liepos mėn. 23 d. 13:25
Viskas tik balta. Jokių spalvotų rūbų ir sportinių drabužių. Šortų ar spalvotų batų. Vasarinių šlepečių ar kepuraičių su snapeliu. Visų dalyvių drabužiai, galvos apdangalai, batai – tik balti ir itin elegantiški. Tai tik kelios taisyklės, kurios keliamos rugpjūčio 29 dieną Vilniuje vyksiančio paslaptingo renginio „Vakarienė baltai“ (“Dîner en Blanc”) dalyviams.

Palermas – skonių ir kvapų meka (10)

2014 liepos mėn. 23 d. 08:23
Italijos pietuose stūkso didžiausia Viduržemio jūros sala Sicilija. Jos sostinė – Palermo. Tai autonominė Italijos dalis, skaičiuojanti tris tūkstančius metų. Siciliečių kasdienybė alsuoja kartu su vis dar aktyviu Etnos ugnikalniu. Saloje daug kas kitaip nei žemyninėje Italijos dalyje: tik čia auga raudonieji apelsinai, kava čia labiau skrudinta, skiriasi net žmonių kalba.

Konkursas „Mano išskirtinė kelionė!“

2014 liepos mėn. 22 d. 17:37
Sunku rasti žmogų, kuriam nepatiktų keliauti. Ir tikrai kiekvienas prisiminimuose saugo tą išskirtinę kelionę, palikusią didžiausią žymę širdyje. Tad kviečiame ja pasidalinti!