Jei neturite jokių svarbių planų ir tiesiog norite ištyrinėti miestą, savo kelionę pradėkite nuo Bahnhof (traukinių stoties), esančios netoli Šv. Dvasios bažnyčios Spitalgasse gatvėje. Visus svarbiausius objektus galima apžiūrėti vaikštant pėsčiomis.

Šaligatvius čia dengia stogai, todėl lyjant lietui nesušlapsite. Neilgai trukus prieisite aikštę. Sukite į dešinę. Antradieniais ir ketvirtadieniais čia, Barenplatz, vyksta tradicinis turgus, kur vietiniai ūkininkai prekiauja daržovėmis ir gėlėmis. Pasimėgaukite turgaus šurmuliu, o tada keliaukite į Bundesplatz, arba Parlamento aikštę.

Parlamento aikštė – tai didžiulė atvira erdvė priešais įspūdingus Parlamento pastatus. Kadaise čia buvo stovėjimo aikštelė, o dabar – šokantys fontanai. Jei norite patekti į Parlamento pastatą, turite būti užsirašę iš anksto.

Tada grįžkite į aikštę ir sukite dešinėn, į Marktgasse. Čia išvysite pirmąjį iš daugelio XVI a. fontanų, kurie puošia Berno gatves. 11-os istorinių fontanų skulptūros pasakoja daugybę įvairiausių istorijų.

Viduramžiais fontanai buvo svarbūs vandens šaltiniai ir žmonių susitikimo vietos. Požeminė vandens tiekimo sistema, jungianti šiuos fontanus, yra nepakitusi iki mūsų dienų. Galite užsisakyti ekskursiją su gidu, kuris jums papasakos daugiau.

Eikite dengtais šaligatviais ar tiesiog gatve. Kartais ja pravažiuoja tramvajus ar automobilis, bet pirmenybė čia teikiama pėstiesiems. Tuo įsitikinsite išvydę lėtai vaikštinėjančius turistus, vis sustojančius prie gatvės viduryje trykštančių fontanų. Grindinyje įstatytos durys veda į požemines krautuvėles.

Netrukus prieisite Laikrodžio bokštą, arba Zytglogge. Bokštas, pastatytas 1191 m., yra toks pat senas kaip ir pats Bernas. Tiesa, astronominis laikrodis buvo įmontuotas 1530 m. Tai buvo vakariniai miesto vartai ir kalėjimo „kunigų kekšėms“ bokštas. Pradėjus gausti varpui, išvysite plaktuku jį mušančią auksinę figūrą.

Dengtų arkadų vitrinose išdėliotos prabangiausių pasaulyje kompanijų prekės. O štai ir pastatas su užrašu „Einstein Haus“. Bute, esančiame 49-uoju numeriu pažymėtame Kramgasse gatvės name, nuo 1903 iki 1905 m. gyveno Albertas Einšteinas. Tai buvo vaisingiausio jo karjeros etapo pradžia. Butą galima apžiūrėti iš vidaus.

Viduramžių miesto Berno senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Eidami siaura akmenimis grįsta gatvele arba šaligatviu ir gėrėdamiesi architektūra bei savita sostinės atmosfera, labiau primenančia mažo miesto atmosferą, prieisite Arės upės tiltą. Pasigrožėkite krištolo tyrumo upės vandenimis ir raudonais senamiesčio namų stogais.

Upės vanduo toks švarus, kad nuo tilto nesunkiai įžiūrėsite nardančių žmonių kūnus. Netoli šio tilto rasite dar dvi Berno įžymybes. Meškų parke išvysite Berno simbolius – lakstančias, laipiojančias, žvejojančias ir prie upės žaidžiančias meškutes. Pasimėgaukite šiais nekasdieniškais vaizdais ir keliaukite toliau.

Kairėje esantis kelias veda aukštyn į Rosengarten. Nuo kalno atsiveria nuostabūs senamiesčio vaizdai ir Arės upės kilpa. Čia išvysite daugybę rožių, irisų, rododendrų ir kitų gėlių. Rasite ir restoraną, kur galėsite pailsinti kojas, pasistiprinti ir pasigrožėti nuostabiais vaizdais.

Nulipę žemyn grįžkite prie Laikrodžio bokšto arba sukite į dešinę link KornHaus – seno aruodo ir kultūrinių renginių vietos. Būtinai aplankykite ir Berno katedrą.
Berno katedra

Šveicarijos sostinėje gal ir nerasite moderniam didmiesčiui būdingos atmosferos, bet jis pakerės viduramžių miestui būdingu žavesiu ir grožiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)