Atskleistos didžiausios visų laikų Everesto tragedijos paslaptys

Balandžio 18 d. rytą grupė šerpų ir Nepalo alpinistų pradėjo kopti Khumbu ledokričiu – netvirtu ledo bokštų ir plyšių labirintu, kuris garsėjo kaip pavojingiausias ruožas tarp Everesto papėdės ir viršūnės. 300 m virš kopėjų plytintis ledynas, sveriantis apie 14 tūkst. tonų, suvaitojo, slinktelėjo ir nugarmėjo kalno šlaitu žemyn.

16 žmonių staiga liko palaidoti po sunkvežimio dydžio ledo luitais, dešimtys kitų buvo sužeisti. Žurnalo „National Geographic Lietuva“ lapkričio mėnesio numeryje atskleidžiama baisiausios nelaimės per visą kopimų į aukščiausią pasaulio viršūnę istoriją realybė ir paslaptys.

„Everesto pagrindinę stovyklą supantis amfiteatras toks milžiniškas, kad alpinistai neretai iš pradžių pamato sniego griūtis ir tik vėliau jas išgirsta. Stačiomis išgraužomis arba per skardžių briaunas plūstantys sniego, ledo ir akmenų kriokliai dunda lyg griaustinis po žaibo ir šniokščia lyg vandenynas. Tačiau balandžio 18 d. griūtis nuskambėjo kitaip, ypač šerpams, kurie ją išgirdo būdami ledokrityje. Beveik visi apibūdino tą garsą taip pat: lyg kas būtų sudavęs į prislopintą varpą ar užkabinęs milžiniško kontraboso stygą“, – žurnalo žurnalistui pasakojo nelaimės liudininkai.

Po griūties į nelaimės vietą skubančius alpinistus, šerpus ir kitus darbuotojus pasitiko kraupus vaizdas: daugybė sužeistų šerpų, kai kurie jų vėmė krauju, kiti pusiau palaidoti gulėjo po sniegu ir maldavo vandens, kai kurie šlubčiojo ledo luitų sužeistomis kojomis ar sumuštomis galvomis, kai kurie buvo uždengti audeklais, kitų įnirtingai darbuodamiesi kastuvais ieškojo kolegos, tačiau vilties rasti gyvųjų beveik nebuvo – užgriuvus sniegui, žmogus po juo išgyvena ne ilgiau 15-os minučių.

Ištikusi siaubinga tragedija negalėjo apsieiti be svarių padarinių: našlaičiais liko 28 vaikais, buvo atšauktas kopimo sezonas, o ilgalaikė įprastinė Everesto tvarka sutriko – daugiau nei šimtą metų padėję alpinistams, idealizuoti ir tuo pat metu iš dalies išnaudojami šerpai sukilo ir privertė atkreipti dėmesį į save.

Pasak „National Geographic Lietuva“ spausdinamo straipsnio autoriaus, daugelis šerpų įsiuto Nepalo vyriausybei pasiūlius aukų šeimoms po 415 JAV dolerių kompensacijas, kurių nė iš tolo nebūtų pakakę net laidotuvių išlaidoms padengti. Darbuotojų įtampa, pradėjusi ryškėti dar prieš metus, iškilo į paviršių.

„Įpykę gedintys šerpai visiškai nutraukė daugiamilijonines Nepalo vyriausybės įplaukas iš Everesto aukso kasyklos, iš kurios valdžia kasmet tiesiogiai surenka daugiau kaip 3 mln. JAV dolerių rinkliavomis už leidimus ir gauna papildomos ekonominės naudos, kuri, užsienio ekspedicijų operatorių skaičiavimais, siekia daugiau kaip 15 mln. JAV dolerių“, – tvirtina žurnalistas.

Šerpai sudarė 13 reikalavimų valdžios pareigūnams sąrašą, be to, išreiškė pageidavimą gauti geresnę draudimo apsaugą ir didesnė leidimų kopti į Everestą rinkliavos dalį, kuri būtų pervedama į specialų fondą, remsiantį ateityje žuvusių ar sužeistų kalnų darbuotojų artimuosius.

Dabartiniai darbo ant kalno įkainiai už sezoną ir pareigybės:

Virtuvės darbuotojai – gabena virtuvės įrangą į pagrindinę stovyklą ir ruošia maistą čia ir kai kuriose žemesnėse stovyklose. 1200-1500 JAV dolerių.

Pagalbiniai vedliai – palaiko, aprūpina ir prižiūri žemiau įrengtas stovyklas bei maršrutus tarp jų. 1700-2500 JAV dolerių.

„Ledokričio gyventojai“ – tvirtina ir prižiūri virves bei kopėčias nuolat judančiame Khumbu ledokrityje. 2000-4000 JAV dolerių.

Valdžios ryšių pareigūnai – pagrindinėje stovykloje dirbantys ryšininkai perduoda informaciją apie ekspedicijų pažangą Turizmo ministerijai ir siekia sumažinti poveikį kalnui. 3500 JAV dolerių.

Aukštumų vedliai – tvirtina virves ir veda klientus iki viršūnės. 4500-5000 JAV dolerių.

Sirbarai – prižiūri darbuotojus ir klientams teikiamas paslaugas, kartais dirba virš pagrindinės stovyklos. Ekspedicijos sėkmė priklauso nuo jų patirties ir vadybos gebėjimų. 5000 JAV dolerių.