Kodėl taip nutinka? Juk dažniausiai tie darbai yra svarbūs ar net būtini žmogui. Priežasčių gali būti daug: reikia išskirti tam laiką (o jo nuolat bėgantis “civilizuotas” žmogus niekada neturi), reikia papildomų pastangų, nėra stabilaus įpročio ir pan.
O jei ryžtamės kažką iš atidėtų darbų daryti – labai dažnai metame pusiaukelėje, nes tai papildomas krūvis, o todėl greitai nuvargina ir atsibosta. Be to, dažnai nemokame paskirstyti jėgų ir puolame daryti viską ir iš karto.
Žinoma, mus visada veda į priekį asmeninė motyvacija (gera sveikata, noras tobulėti ir t.t.), tačiau vien jos nepakanka: kad atsirastų poreikis kažką daryti, turi būti išugdytas stabilus įprotis. O tam reikia laiko, ir, aišku, pastangų.
Išsiugdyti stabilų naują įprotį gali padėti puiki japoniška metodika “Kai-dzen” (“kai” – permaina, “dzen” – išmintis), kuri dar vadinama “Vienos minutės” principu. Ši metodika kartais vadinama ir vaistu prieš tinginystę.
Jos esmė paprasta: kiekvieną dieną, pageidautina tuo pačiu metu, vieną minutę atlikti kažkokį veiksmą, kurį vis atidėliojome ar kuriam vis nerasdavome laiko.
Išbandyta – tai tikrai veikia! Juk viena minutė – labai nedaug, o tai reiškia, kad nenuvargina ir neatsibosta. Ir tai tikrai gali lengvai atlikti kiekvienas žmogus.
Tuos pačius veiksmus, kurių žmogus nenorėjo atlikti per pusvalandį ar valandą, sugalvodamas vis naujus atsikalbinėjimus ir pasiteisinimus – jis lengvai atliks kiekvieną dieną po vieną minutę!
Ir nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad viena minutė – per mažai, bet to pilnai pakanka, kad išsiugdytume stabilų įprotį: lašas po lašo ir akmenį pratašo.. Viskas, kas genialu – visada paprasta..
Ką galima nuveikti per minutę į dieną? Labai daug ką: pradėti mankštintis, daryti kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimus, daryti akių gimnastiką, groti muzikiniu instrumentu, mokytis užsienio kalbos žodžių ir t.t..
Svarbiausia – tai ne tik nenuvargina ir nenusibosta, bet ir padeda įveikti nepasitikėjimą savimi, išjudėti iš sąstingio, įveikti kaltės ir bejėgiškumo jausmus.
Taikydamas šią paprastą metodiką, žmogus atgauna pasitikėjimą savimi ir entuziazmą – juk jis pradeda matyti ir rezultatus, kurie džiugina .
Dar viena gera šios metodikos pusė – labai greitai ateina noras ilginti pradėtos veiklos laiką. Tai reikėtų daryti palaipsniui – nuo kelių minučių iki tiek, kiek žmogui norisi.
Vakariečiams, kuriems įdiegta, kad rezultatų reikia siekti didžiulėmis valios pastangomis ir per jėgą, ši rytietiška metodika gali pasirodyti silpnoka ir neefektyvi.
Tačiau atidžiai pažiūrėję į savo gyvenimą pamatysime, kad būtent visos ribinės pastangos atima daug jėgų, gesina entuziazmą ir gali net palaužti žmogų. O vietoje siektų rezultatų gali atnešti nusivylimą..
Tuo tarpu išmintingas jėgų paskirstymas ir nuoseklumas įkvepia ir veda tiesiu keliu į trokštamą rezultatą.
Štai taip – darydami mažus žingsnelius, galime tobulėti ir siekti didelių tikslų. Pabandykite – ir patys įsitikinsite.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!