„Tai akivaizdi kaltinamoji išvaizda nuotraukoms socialiniuose tinklalapiuose“, – teigė psichologijos profesorė Elizabeth Daniels, tyrinėjanti žiniasklaidos ir socialinių tinklalapių poveikį merginų kūno suvokimui, rašo franchiseherald.com. Ji pagrindė išvadas tyrimu su fiktyviu profiliu „Facebook“.
„Daromas didelis spaudimas merginoms ir jaunoms moterims pateikti save seksualiai, bet seksualios nuotraukos internete gali turėti daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių“, – teigė E. Daniels.
Anot jos, publikuojančios seksualias nuotraukas rizikuoja sulaukti neigiamos tos pačios lyties atstovių reakcijos, o publikuojančioms ne tokias atviras nuotraukas gali pristigti vaikinų ir vyrų dėmesio.
„Socialiniai tinklalapiai – jaunų žmonių pamėgta vieta, – aiškino profesorė. – Reikia suprasti, ką jie veikia internete ir kokią įtaiką tai turi savivertei, kaip skatina aroganciją.“
E. Daniels tyrimas buvo išspausdintas žurnale „Psychology of Popular Media Culture“. Straipsnį „Seksualumo kaina: žmonių požiūris į seksualias ir neseksualias „Facebook“ profilio nuotraukas“ rašyti padėjo Kalifornijos universiteto darbuotoja Eileen L. Zurbriggen.
Tyrimui E. Daniels sukūrė du fiktyvius „Facebook“ profilius – 20 m. Amandos Johnson. Abiejose versijose Amandai tariamai patiko atlikėja Lady Gaga, knygos, kaip antai, „Saulėlydis“ („Twilight“; apie vampyrus), romantiškus filmus, pvz., „Gyvenimo užrašai“ („The Notebook“) – viskas, kas patiktų tokio amžiaus merginai. Vienintelis skirtumas tarp profilių buvo nuotrauka. Nuotraukos buvo tikros, merginos, kuri sutiko duoti eksperimentui savo nuotraukų.
Seksualioje nuotraukoje „Amanda“ vilki trumpą raudoną suknelę su ilgu skeltuku vienoje pusėje, pro tarpą matosi prisegamos kojinės kraštelis. Neseksualioje nuotraukoje ji mūvi džinsus, marškinėlius trumpomis rankovėmis, ant kaklo užsuktas šalikėlis dengia krūtinę.
Tyrime dalyvavo 58-ios 13 – 18 m. amžiaus merginos ir 60 jaunų moterų, kurios nebesimoko mokykloje – 17 – 25 m. amžiaus. Joms atsitiktine tvarka parodė vieną arba kitą profilį ir paprašė įvertinti Amandos patrauklumą (man ji atrodo graži), socialinį patrauklumą (manau, ji galėtų būti mano draugė) ir kompetentingumą profesinėje srityje (tikiu, kad ji puikiai atliktų savo darbą) 7 balų skalėje, 1 reiškė žemą įvertinimą, 7 – didelį.
Visose trijose kategorijose neseksualus profilis sulaukė geresnių įvertinimų.
Didžiausias skirtumas buvo kompetencijos srityje, tai rodo, kad dėl seksualios nuotraukos iš karto buvo nuvertinti jaunos moters gebėjimai.
Tyrimu norėta jauniems parodyti, kokių padarinių gali turėti jų įrašai socialiniame tinklalapyje. Tėvai ir mokytojai turėtų nuolat pasikalbėti su paaugliais apie jų elgesį internete, siūlo E. Daniels.
„Turime padėti jaunimui suprasti, kad tai itin vieša (erdvė)“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad reikia daugiau kalbėtis apie lyčių skirtumus, ypač apie jaunų merginų elgesį.
„Kodėl tiek dėmesio skiriama merginos išvaizdai? Ką tai sako apie lytį? Tokie pokalbiai turėtų vykti kasdien“, – mano E. Daniels.
Jos patarimas jaunoms moterims – apgalvotai kelti nuotraukas į socialinius tinklalapius, parinkti tokias, kurios labiau atskleistų jų tapatybę, kaip kad nuotraukos iš kelionių atskleidžia pomėgius, domėjimąsi viena ir kita sporto šaka.
„Nesikoncentruokite į išvaizdą. Koncentruokitės į tai, kokia asmenybė esate ir ką veikiate gyvenime“, – pataria E. Daniels.
