Pašnekovas išsako požiūrį, kam jaunam žmogui reikalingas įvairiapusis aukštasis išsilavinimas, nuo ko priklauso, ar pavyks save realizuoti, reabilituoja Lietuvos aukštąjį mokslą ir paneigia mitus apie teisės studijas.
- Tadai, esi įgijęs net kelis bakalauro laipsnius. Pradžioje VU studijavai istoriją, o vėliau MRU – teisę. Kodėl susiklostė tokia studijų kryptis?
- Paradoksalu, tačiau mokantis vidurinėje mokykloje visada buvau tikras, kad studijuosiu tiksliuosius mokslus. Visgi dar gerokai prieš mokyklos baigimą, galbūt nuo 7-8 klasės, itin domėjausi filosofija, psichologija ir istorija. Visų šių dalykų sintezė įmanoma ir, mano nuomone, reikalinga. Tačiau svarbiausia visuose mokslo žinių kloduose būtina atrasti pažinimo džiaugsmą, o jis ten tikrai yra.
Aukštoji mokykla nuo profesinės mokyklos, mano nuomone, skiriasi suteikto išsilavinimo universalumu. Į universitetą visada žvelgiau ne kaip į organizaciją, paruošiančią žmogų darbo rinkai, o suteikiančią fundamentalias žinias ir gebėjimus. Studijuodamas istoriją niekada nepuoselėjau užtikrintų lūkesčių tapti istoriku, mokydamasis ekonomikos – ekonomistu, o teisę – teisininku.
Kiekvienas šių dalykų formavo mano profesinę kompetenciją ir asmenybę. Jei prieš rinkdamasis studijų dalyką jaunas žmogus ar jo tėvai, globėjai iš anksto skaičiuos ateities darbo užmokestį ar svajos apie užtikrintą darbo vietą tarptautinėje kompanijoje arba viešajame sektoriuje, anksčiau ar vėliau jų laukia nusivylimas tiek aukštojo mokslo sistema, tiek ateities perspektyvomis. Darbo vieta ir karjeros perspektyvos žengia greta su sunkiu, atkakliu darbu, socialumu ir moraliniu tvirtumu. Bet niekada neateina iškart.
Žvelgiant retrospektyviai, istorijos studijos ugdė retorikos, duomenų analizės ir kritinio mąstymo gebėjimus. Domėjimasis ekonomika – analitinį mąstymą, globalios aplinkos pažinimą ir iš jų determinuojantį kūrybiškumą. Teisės studijos – gebėjimus aiškiai, sklandžiai ir sistemiškai dėstyti mintis, interpretuoti ir kvestionuoti nusistovėjusias normas bei pažinti, suvokti valstybės valdymo mechanizmą, fundamentalius visuomenės, verslo, organizacijų veiklos principus.
Iki šiol vienu metu studijavau skirtingose aukštosiose mokyklose. Tai suteikia galimybę plėsti akiratį, vertinti ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir jos teikiamas galimybes.
- Tačiau ir šiuo metu Tavo profesinė veikla tiesiogiai nesusijusi su teise. Negi netraukė teismo salės, negalvojai apie praktiką? Ar nesvarstei, kokį darbą dirbsi įgijęs teisininko diplomą?
- Į teisę Mykolo Romerio universitete įstojau dar studijuodamas Vilniaus universitete, antrame istorijos studijų dalyko kurse. Supratau, kad galiu skirti laiko platesniam pažinimui. Teisės studijos pirmiausia suteikia progą pažinti fundamentalius valstybingumo, visuomenės sąrangos principus. Tą žinojau darydamas šį pasirinkimą ir iki šiol manau, kad tai pažinti svarbu kiekvienam valstybės gyventojui. Teisės studijos – išties viena veiksmingiausių to išeičių
Taigi pirmiausia sau kėliau tikslą sėkmingai užbaigti studijas, o savo asmeninės profesinės ateities niekada nesu linkęs įsprausti į siaurus rėmus. Manau, kad kiekvienas gyvenime turime daryti tai, kas teikia asmeninę pilnatvę ir skatina tobulėti.
- Ką apskritai tau davė teisės studijos?
- Be jau minėtų įgytų asmeninių kompetencijų, teisės studijos dėl savo analitiškumo ir kritinio mąstymo ugdymo leido gerokai pažengti į priekį profesine ir akademine kryptimi. Asmeniškai suteikė daugiau užtikrintumo, galimybę pažinti naujas mokslo kryptis, idėjas.
Įgijęs teisės mokslų magistro laipsnį, šiame etape baigiau rengti mokslo tiriamąjį darbą. Tai užtruko dvejus metus, tačiau leido pateikti mokslo doktrinai aktualią, iki šiol konceptualiai netirtos mūsų teisingumo institucijų raidos etapo analizę. Asmeniškai man tai reikšmingas pasiekimas, leidęs patikėti savo jėgomis ir galimybe teikti pridėtinę akademinei bendruomenei. Be teisės studijų metu įgytų kompetencijų, metodikos žinių, šį tikslą įgyvendinti būtų buvę itin sudėtinga.
- Ar baigus studijas tave kas nors sieja su Alma mater? Ar apskritai turėtų sieti?
- Įdomu ir tai, kad būtent teisės studijų laikotarpiu suvokiau apie būtinybę teikti grąžą mane priėmusiai Alma mater – tiek mokslo įdirbio, tiek akademinės bendruomenės ugdymo prasme. Teisės studijos – dinamiška ir nuolatinio tobulėjimo, domėjimosi reikalaujanti sritis. Universitetas tampa vieta, leidžiančia įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir ugdyti kompetencijas. Kuo įtakingesnį jį kursime, tuo daugiau grąžos mums suteiks.
Universitetas turi visas galimybes prisidėti ir prie bendrojo visuomenės lavinimo, pozicionuoti save kaip neatsiejamą mūsų viešojo gyvenimo dalį. Todėl mano nuomone, jis turėtų vis dažniau išeiti už savo paties sienų, žengti į mokyklas, bendruomenes, verslo organizacijas. Kažkada, labai tikiuosi, turėsiu galimybę pats prisidėti prie šios vizijos įgyvendinimo.
- Užsiėmei ir savanoriška veikla - tris metus buvai atsakingas už projekto „Misija Sibiras“ komunikaciją. Ką tau davė ši patirtis?
- Mano nuomone, kiekvienas turėtume teikti grąžą valstybei, visuomenei. Juk ją pirmiausia teikiame patiems sau. Esame atsakingi už mūsų tautos ir valstybės vertybių puoselėjimą, o savanoriška, neatlygintina veikla, prisidėjimas prie nevyriausybinio sektoriaus leidžia puikiai išpildyti šią misiją.
Projektas „Misija Sibiras“ – aktualus man asmeniškai, kaip ir daugeliui aplinkinių. Mus visus vienaip ar kitaip palietė ir sieja tragiškas Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpis, kurio paliktos žaizdos negyja iki šiol.
Manau, kad suvokimas apie tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių man buvo paprasta susitapatinti su šiuo projektu, padėti įgyvendinti jo misiją ir pristatyti ją kuo platesniam žmonių ratui. Šis projektas dovanojo neįtikėtiną laikotarpį ir neįkainojamą patirtį. Galimybę pažinti ir betarpiškai prisiliesti unikalaus mūsų istorijos laikotarpio.
Tikroji šio projekto misija – susitikimai su mokyklų, universitetų, verslo, skirtingų Lietuvos ir užsienio gyventojų bendruomenėmis, leidžia dalintis įgyta patirtimi, vertybėmis, diskutuoti, pažinti skirtingų kartų požiūrį į mums šiandien aktualias temas, neatsiejamas nuo istorinės atminties. Niekada nenutolau ir nenorėčiau atitolti nuo šio projekto. Iki šiol stengiuosi dalyvauti renginiuose, pagal poreikį ir galimybes padėti jo organizatoriams.
- Šiuo metu esi atsakingas už didelės kompanijos komunikaciją. Ar teisės žinios šiame darbe praverčia?
- Be jokios abejonės. Užimant bet kurias atsakingas pareigas, orientuojantis ne į vykdymą, o į kūrybą ir tobulėjimą, būtina ugdyti kritinį mąstymą, gebėti analizuoti ir aiškiai bei tiksliai formuluoti mintis. Tai vertinama ir pastangos daryti tai efektyviai atlikti visada teikia dividendus. Teisės studijos šiuo aspektu praverčia kasdieniame darbe. Komunikacijos tikslas – efektyviai pasiekti tikslinę auditoriją ir suprantamai jai perteikti norimą informaciją. Taigi tikslumas ir lankstumas šioje srityje yra neišvengiama kasdienio darbo dalis.
Galbūt skamba neįprastai, tačiau būtent teisės žinios suteikia gebėjimus interpretuoti, skatina kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Be to, didina profesinę kompetenciją ir užtikrintumą. Profesinė perspektyva, kaip tikslas, gali sutelkti studijuojančiojo potencialą ir leisti kryptingai jos siekti, tačiau kartu į šias studijas galima žvelgti ir kaip į galimybę gerokai pranokti skirtingų sričių specialistus. Įgyto išsilavinimo atimti neįmanoma, todėl lieka tik asmeninis tikslas – kuo efektyviau išnaudoti jo potencialą.
Dėkoju už pokalbį.
