Svetimžodžiai verstiniuose tekstuose: kasdienybė ar retenybė?

 (13)
Lietuvių kalboje, kaip ir kitose pasaulio kalbose, visada buvo galima rasti svetimžodžių. Ekonominiai ir politiniai santykiai su visu pasauliu nulemia tai, kad lietuvių kalboje nuolat atsiranda svetimžodžių: anglicizmų, romaniškos kilmės ar iš kitų kalbų pasiskolintų žodžių.
Svetimžodžiai verstiniuose tekstuose: kasdienybė ar retenybė?
© Shutterstock nuotr.

Skolinių atsiradimas kalboje priklauso nuo daugelio veiksnių: tai gali būti ir valstybės istorija, valstybės vadovų ideologija, kuri apima ir kalbą. Kalba nuolat rūpinasi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Pavyzdžiui, 1997 m. VLKK paskelbė nevartotinų svetimybių sąrašą, kuris yra nuolat pildomas, nes svetimos kilmės žodžių, netinkamų lietuvių kalbai, atsiranda vis naujų, o tai lemia ir sparčiai besivystantys mokslai, ir kiekvieną dieną besikeičiančios technologijos, ir globalizacija – visa tai tampa prielaida į lietuvių kalbą ateiti svetimų kalbų žodžiams.

Galima sakyti, kad dėl interneto plėtros tokios naujos sąvokos plinta žaibiškai, todėl net ir labiausiai savo kalbas puoselėjančioms tautoms tenka susitaikyti su nesiliaujančiu kitų kalbų žodžių skverbimusi.

Ne visi svetimžodžiai yra lygiaverčiai leksikos požiūriu. Vieni skoliniai kalbininkų yra taisomi nuo seno, nes turi lietuvišką atitikmenį, kalboje atsirado kaip tarptautiniai žodžiai, pavyzdžiui kosmosas, muziejus, futbolas. Dar kiti yra aktyviai vartojami, ypač šnekamojoje kalboje, nors VLKK juos nurodo kaip nevartotinus.

Pavyzdžiui, jaunimas dažnai vartoja tokius žodžius kaip hamburgeris, čyzburgeris, tačiau norminėje kalboje jie yra nevartotini ir turi lietuviškus atitikmenis mėsainis, sūrainis. Naujų žodžių lietuvių kalboje atsiranda labai sparčiai, todėl VLKK nespėja jiems kurti lietuviškų atitikmenų ir galiausiai svetimžodžiai virsta tarptautiniais žodžiais.

Vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktorės kasdien susiduria su vertimais ir džiugu, kad svetimžodžių atradimas verstiniuose tekstuose nėra itin dažnas. Visgi tai priklauso nuo teksto pobūdžio. Verčiant teisinius, techninius tekstus svetimžodžių nėra tiek daug, kiek verčiant, pvz., receptus.

Galbūt to priežastis yra ta, jog teisiniuose tekstuose yra nusistovėję, oficialiai terminų bazėse patvirtinti terminai, kurių negalima lengva ranka keisti ar jų nepaisyti. Kiek kitokia situacija yra su tekstais, kurie nėra įstatyti į griežtus rėmus, tai tokie tekstai, kuriuose galimo stilistinės variacijos.

Galbūt paėmus į rankas techninį tekstą ir galėtų pasirodyti, jog ten galima atrasti daug svetimžodžių, tačiau tai nebūtų visiška tiesa. Specifiniuose tekstuose dažni žodžiai, galintys pasirodyti kaip svetimžodžiai, nevartotini žodžiai, tačiau kai kurie iš jų jau yra sunorminti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir galimi vartoti tam tikrame specifiniame kontekste.

Pvz., planšetinis kompiuteris yra priimtas kaip vartotinas terminas, failas taip pat galimas vartoti, nors ir siūlomas jo atitikmuo – rinkmena, tačiau praktikoje šis atitikmuo beveik niekada nėra sutinkamas. Visgi klaidų pasitaiko ir verčiant dažnai sutinkamus techninius žodžius. Pvz., dažnai vartojamas linkas nėra taisyklingas, jį reikėtų pakeisti nuoroda.

Emotikoną reikėtų keisti į jaustuką. O ar žinote, kad taip dažnai vartojamo print screen lietuviškas atitikmuo yra spausdinimo klavišas? Taip pat turbūt daugeliui bus naujiena, jog negalima kompiuterio klaviatūros tarpo mygtuko vadinti space (speisu) jis turi būti vadinamas erdve. O pasitaikantį blicą be išimčių reikia keisti blykste (blicą galima rasti ir Didžiųjų kalbos klaidų sąraše).

Techniniai tekstai yra tokie, kuriuos dažniausiai tenka versti iš užsienio kalbos. Tuo tarpu į užsienio kalbas versti „Ars libri“ gauna versti daug maisto produktų sudėčių tekstų, todėl galima drąsiai konstatuoti, kad vieni iš svetimžodiškiausių tekstų – kulinariniai.

Juose daugiausia skolinamasi romaniškos kilmės žodžių. Pastebėtina, kad Lietuvoje ypač populiarūs su italų kalba susiję naujieji kulinarijos svetimžodžiai. Pvz., pateiksime Jums pirkinių sąrašą viename rasite svetimžodžius, o kitoje pusėje lietuviškus jų atitikmenis (atkreipkite dėmesį, kad ne visi pateikti svetimžodžiai yra nevartotini). Su kuriuo pirkinių sąrašu Jums būtų apsipirkti lengviau?

Gnocchi
Itališki bulvių virtinukai
Maskarponė
Itališkas karvių pieno sūris
Rukola
Sėjamoji gražgarstė
Pestas
Bazilikų padažas
Tiramisu
Itališkas desertas iš maskarponės
Čederis
Karvių pieno sūris
Burgeris
Mėsainis, suvožtinis
Čipsai
Traškučiai
Steikas
Kepsnys, didkepsnis

Nors vartoti svetimžodžius ir patogu, nereikėtų pamiršti gimtosios kalbos, juk mūsų kalba turtinga itin tikslių svetimžodžių atitikmenų. Vis didėjantis svetimžodžių kiekis kalboje ją gali ne tik praturtinti, bet ir nuskurdinti. Visgi svetimžodis svetimžodžiui nelygus, todėl kilus abejonei visada geriau pasitikslinti dėl vieno ar kito termino, ypač jei jį vartojate ne šnekamojoje kalboje, o rašote, pvz., į meniu.

Vertimų biuras „Ars libri“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Karjera

J. Sungailienė: kaip išmokti valdyti savo emocijas, kad kiti neišmuštų mūsų iš vėžių (1)

Interviu su knygos „Emocijų karuselė“ autore Jolanta Sungailiene.

5 ypatybės, stabdančios verslo augimą (3)

Yra daug dalykų, padedančių sukurti sėkmingą verslą. Jūs, kaip verslininkai, esate svarbiausias jų. Kiekvienas priimtas sprendimas ar ištarta frazė gali itin paveikti tolimesnę verslo sėkmę. Tik nuo Jūsų priklausys ar pasieksite puikių rezultatų, ar žlugsite.

Antropologas: jei uždirbi 700 eurų į mėnesį, negali tikėtis, kad gyvensi kaip europietis (60)

„Lietuva yra viena sunkiausiai dirbančių šalių, tačiau už tai gauna turbūt mažiausią atlygį Europoje. Jei uždirbi tik 700 eurų į mėnesį, negali tikėtis, kad gyvensi kaip europietis“, – sako amerikiečių profesorius, antropologas Victoras de Munckas, dirbęs Valstybiniame Niujorko universitete ir sukaupęs didelę tyrimų patirtį Šri Lankoje, Makedonijoje, Rusijoje, Lietuvoje ir JAV. Šiandien mokslininkas dirba Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – vykdo tyrimus Socialinės antropologijos centre ir dėsto Socialinės antropologijos studentams.

Kaip išgyventi, jei netekote darbo (17)

Ne retam iš mūsų gali pasirodyti, jog nedarbas yra lengvas ar net „patogus“ gyvenimo etapas. Įsivaizduojame, jog nedirbant žmogus gali „iš širdies“ pailsėti, užsiimti savo mėgstama veikla ir būti laisvas. Nebereikia kiekvieną rytą anksti sunkiai keltis, visą dieną prabūti darbe, susidurti su rimtais iššūkiais ir bėdomis. Tačiau viskas yra ne taip paprasta.

Jaučiuosi nuo visko pavargusi: gal jau metas keisti darbą? (6)

Sveiki, jau kelias dienas esu pasimetusi dėl savo darbo… Kuriuo pirmais metais nekenčiau, nenorėdama eidavau į jį ir vis laukiau paskutinės dienos, bet atėjo diena kai ši veikla man pradėjo teikti malonumą, darbo rezultatais pradėjau džiaugtis, laukdavau greičiau pasibaigiančių savaitgalių ir štai jau 4 metai kaip aš vis dar čia.