Sveikatinantis fraktalinis piešimas ištirpdo sargdinančias mintis

 (17)
Kai susiduriame su sunkumais, išbandymais, kai susergame, apninka liūdnos mintys, nerimas, paimkime baltą popieriaus lapą, tušinuką ir 24 spalvotus pieštukus. Nebūtina būti dailininku ar apskritai turėti gabumų piešimui. Bet pieškime. Pieškime fraktalinį piešinį. Kas tai? Pasakoja sertifikuota fraktalinio piešimo mokytoja, knygos „Nusipiešk gyvenimą, kokio nori“ autorė Brigita Paulauskienė.
Brigita Paulauskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip piešti fraktalinį piešinį?

Paimkime baltą 4A formato lapą, pasidėkime horizontaliai, juodu tušinuku užsimerkę beskite į bet kurį lapo tašką ir apie minutę neatitraukdami rankos vidutiniu greičiu užsimerkę braižykime kuo įvairesnes linijas, stengdamiesi užpildyti visą lapą. Baigę piešti atsimerkite, atitrūkusias linijas prijunkite prie piešinio. Štai turite pirmąjį savo fraktalinį piešinį! Belieka susidariusius langelius nuspalvinti skirtingomis spalvomis.

Kaip spalvinti langelius?

Langeliams spalvinti rekomenduojama turėti 24 spalvotus pieštukų komplektą (baltą pieštuką iš komplekto išimame). Pieštukus susidedame į dėžutę, kad laisvai gulėtų. Spalvas pirmiesiems savo piešiniams traukiame užsimerkę. Užspalviname kiekvieną langelį. Viena spalva spalviname nuo 1 iki 12 plotelių. Šalimais esantys langeliai turi būti skirtingų spalvų, kad sukurtume margumą. Tuščių plotelių nepaliekame.

Sveikatinantis fraktalinis piešimas ištirpdo sargdinančias mintis
© Asmeninis archyvas

Kiek piešinių reikia nupiešti, kad žmogus turėtų naudos?

Iš pradžių reikia nupiešti vieną ar kelis diagnostinius piešinius. Šie piešiniai nemažai sako apie žmogų, apie jo sveikatą, charakterį, šiek tiek - ir apie ateitį. Net jei nieko nežinome apie tai, ką nupiešėme, vis tiek toks abstraktus piešimas padeda pagerinti vidinę būseną, atsikratyti įkyrių minčių ir netgi sveikti.

Jei jau nusipiešėme diagnostinius piešinius, pajutome, kad piešti patinka, kad tai gali padėti, galime piešti toliau ir atlikti vidinę korekciją - rekomenduotina nupiešti 21 korekcinį piešinį – įskaitant ir jau nupieštus diagnostinius fraktalus. Šįkart piešdami linijas stenkitės pakeisti jų charakterį, tyrinėkite save, plėskite vidinių galimybių ribas. Tegul kiekvienas piešinys būna skirtingas.

Ar fraktalinis piešimas padeda pagerinti sveikatą? Kokiu būdu?

21 piešinio korekcinis piešinių ciklas veikia visas žmogaus gyvenimo sritis, įskaitant ir sveikatą. Kiekvienam piešimo efektas pasireiškia individualiai, nelygu kas tuo gyvenimo tarpsniu žmogui aktualiausia. Piešdami būkite pastabūs, pabandykite suvokti, kaip keičiasi jūsų būsena, o su ja ir nerimą kelianti situacija.

Norėdami pagerinti būtent sveikatą, piešiame tokiu pat būdu, tik pieštukus renkamės atsimerkę, sąmoningai. Naudojame kuo daugiau žalios spalvos atspalvių. Fraktaliniuose piešiniuose žalia -sveikatos spalva. Spalvinant nereikia grupuoti spalvų, koncentruoti vienodų atspalvių vienoje vietoje, reikia siekti margumo. Kodėl? Pažvelkime į profesionalų meno kūrinį – jei matome harmoningą meninį kūrinį, gauname vidinį pasitenkinimą. Tad ir kurdami savo paveikslą irgi turime siekti per spalvas ir linijas sukurti harmonijos, pusiausvyros, grožio pojūtį.

Kol spalviname, koncentruojame dėmesį į vieną plotelį, jį spalviname konkrečia spalva ir akys suvokia spalvą, reaguoja nervų sistema. Jei spalvą suvokiame kaip šviesą, galima sakyti, kad spalva visiškai materiali, nes turi dažnį, matuojamą hercais. Ta spalva tarsi patenka į mūsų vidų ir jos dažnis turi harmonizuojantį poveikį.

Žmogų piešiant palaiko pats procesas, piešiniai savaime negydo, pokyčiai vyksta žmogaus viduje, todėl mes gyjame. Bet tai nėra koks magiškas talismanas, tiesiog patiriame vidinį apsivalymą minčių, emocijų lygiu, nereikalingos mintys atkrinta ir koreguoja būseną.

Jei neturime laiko plačiau pasidomėti fraktaliniu piešimu, pieškime savo malonumui – jau ir tai didelė nauda. Bet vaistų tai neatstoja, ypač jei jūsų liga sunki ir įsisenėjusi.

Kiek piešinių reikės sveikimui, priklauso nuo būklės sunkumo.

Brigita Paulauskienė
Brigita Paulauskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Ar pasirenkamos spalvos turi kokią terapinę reikšmę?

Fraktaliniam metode kiekviena spalva turi savo reikšmę. Pavyzdžiui, sveikatos spalva žalia, įrodyta, kad ji padeda sveikti, atgauti jėgas, išeiti iš sergančio žmogaus būsenos.

Visos spalvos yra geros, jos fraktale visos turi būti suderintos, net juoda ar ruda, skirstyti spalvas į geras ir blogas nėra teisinga, žmogui turi patikti visos spalvos. Juk sergame tada, kai esam linkę į kokius nors kraštutinumus, esame išsiderinę. Skirstome spalvas į geras ir blogas, paskui ir žmones į gerus ir blogus. Tuomet būna daug sunkumų, nesusipratimų, blogų būsenų ir pan. Išauklėjus save, kad viskas patinka, net pilka spalva, protas įžvelgia daugiau laimės ir yra pusiausvyroje.

Sergantieji spalvas suvokia kiek kitaip nei sveikieji. Pavyzdžiui, raudona spalva reiškia stiprią energiją, o jei jos fraktale labai daug, ji išsiskiria, - tai gali reikšti uždegimą, padidėjusį kraujospūdį. Bet nebūtinai – svarbu, kokios spalvos yra šalia. Jei, pavyzdžiui, raudonos spalvos visiškai nėra, tai gali reikšti prastą kraujotaką. O jei raudonos spalvos pakanka, tai kalba apie gerą organizmo tonusą, gerą kraujotaką, gyvybingumą.

Brigita Paulauskienė
Brigita Paulauskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Ar piešiant reikia kaip nors „programuotis“, nuteikinėti save?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar žmogus nori pasveikti. Juk daugelis žmonių sąmoningai pasirenka sirgti. Yra daug įvairių priežasčių, kodėl jie nenori pasveikti – artimųjų dėmesys, finansinė valstybės parama, nepatinka darbas ir pan. Reikia sau labai aiškiai atsakyti, ar noriu pasveikti, ir ką darysiu, kai pasveiksiu.

Piešiant fraktaliniu metodu, nebūtina kaip nors kryptingai paveikti mintis ar ką nors įsivaizduoti. Linkėčiau pasinerti į labai įtraukiantį procesą, į spalvas, į jų derinimą, naujų derinių atradimą, mėgautis procesu. Piešiant pašalinamos mus sargdinančios mintys, jos išnyksta. Leiskite joms tiesiog ištirpti savo spontaniškos kūrybos sraute.

„Programavimasis“ pakenkti negali, bet gali kiek trukdyti. Jei žmogus bus orientuotas į skubų rezultatą, apims įtampa.

Tačiau akcentuoju, kad piešinys neatstoja vaistų, gydymo, tai tik palaikantis procesas, padedantis sveikti, bet tai tikrai nėra gydymo būdas. Kai sergi, būna laiko, kurio nėra kur dėti, iššvaistome jį plepalams, savigraužai, pesimistinių televizijos laidų žiūrėjimui. Tą beprasmišką laiko leidimą būtų galima pakeisti piešimu.

Brigita Paulauskienė
Brigita Paulauskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Ar turite įsimintinų gerų patirčių, kaip piešimas būtų padėjęs sveikti?

Man įveikti plaučių uždegimui užteko dviejų piešinių, radikulitui - šešių. Sirgdama piešiau tik dėl eksperimento, norėdama patikrinti, ar tai veikia. Rezultatai pasirodė tikrai džiuginantys, o piešiniai ypatingi savo braižu.

Viena mokinė piešė kartu kursuose, savarankiškai, turėdama tikslą įveikti stuburo skausmą. Po to atnešė tuos piešinius, padėjo man ant stalo ir išdidžiai pasakė, kad nugaros nebeskauda.

Kita moteris iš Kauno piešė pagal aptartą metodiką, jos fraktalai sakė, kad turi rimtą problemą - kasos uždegimą. Padarė diagnostinius piešinius, po mėnesio su problema pateko į ligoninę, kad būtų paskirti stipresni vaistai. Atsiminė mano patarimą, kad reikia spalvinti kuo daugiau žalios spalvos atspalvių. Piešdama, pasakojo, pajuto, kad fiziškai kažkas pasikeitė. Po piešimo paprašė pakartoti tyrimus ir jie buvo geresni nei pirmieji, tad išrašė su ta pačia diagnoze, su tuo pačiu vaistų kiekiu. Kaip sutapo, kad tas lūžis įvyko?..

Fraktalinis piešimo metodas yra labai paprastas ir lengvai prieinamas kiekvienam. Piešimo įgūdžiai nėra būtini, o reikalingos priemonės daug nekainuoja. Taip pat tai niekaip negali pakenkti žmogui. Per savo ilgametę praktiką nesutikau nė vieno žmogaus, kuris nupiešęs ir užbaigęs bent kelis piešinius sakytų, kad tai beprasmiška, kad nieko tame nėra, kad nebuvo įdomu ar gražu.

Kai gyvenimo kelyje susiduriame su sunkumais ir išbandymais, kurių niekaip negalime išspręsti mums žinomomis priemonėmis, pabandykite į viską pažvelgti kitu kampu. Tegu pradžioje piešimas spalvotais pieštukais atrodys nerimtai. Bet jei patiks, nepasiduokite abejonėms, aplinkinių kritikai. Juk tada ir kuriame pozityvius pokyčius, kai ką nors pradedame daryti kitaip.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Karjera

Kaip pasiruošti darbo pokalbiui? (4)

Prieš kurį laiką dirbau personalo atrankų srityje. Tuomet (o kartais ir dabar) sulaukdavau nemažai draugų ir pažįstamų klausimų ta tema: tai ką reikia sakyti per tuos suktus darbo pokalbius? Ką tokio parašyti į CV, kad tikrai pasikviestų gyvai? O ką kalbėti apie atlyginimą? Ir t.t., ir pan.

Psichologas: emigrantai bėga iš Lietuvos, bet ir kitur nemoka būti laimingi (25)

Žmonės renkasi emigruoti į „kietas šalis“, kur tikisi savo gyvenimą pastatyti ant kojų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad emigrantai nėra tie, kurie padarė rinkos tyrimą ir pasirinko sau tinkamiausią šalį.

Psichoterapeutas: nerimą galime ir paveldėti (1)

Neretai nėra aišku, ar, pavyzdžiui, nerimas kyla dėl žmogaus išgyvenimų, ar tai paveldėta iš tėvų ar net senelių, LRT RADIJUI sako psichoterapeutas dramos terapeutas Armandas Volkas.

Nustok kritikuoti save (6)

Kartais sunku atskirti, kur yra riba tarp kritikos sau ir objektyvaus savęs vertinimo. Kritika sau galime vadinti visą tai, ką neigiamo išreiškiame apie save.

Ruoštis užsienio universitetams reikia kaip grožio konkursui – iš anksto ir atsakingai (6)

Artėjant stojimo į universitetus karštligei, o viešoje erdvėje neslūgstant kalboms apie švietimo reformos spragas, vis daugiau abiturientų mokslo galimybių ima dairytis užsieno šalyse. Tačiau, kad domėjimasis virstų studijomis, būtina žinoti keletą svarbių niuansų, vienas jų – kad gerai išlaikyti brandos egzaminų nepakanka.