Rašau, nes nenoriu dirbti. Arba bijau dirbti. Man truputį virš 30, šiuo metu esu bedarbė. Turėdama laiko, stebiu aplinką, svarstau apie savo ateitį, polinkius ir pomėgius, netgi profesijos keitimą ir kai ką norėčiau išsiaiškinti kartą ir visiems laikams.
Liūdna moteris
© Shutterstock nuotr.

Darbą palikau savo iniciatyva po beveik 6 metų. Nebuvo skundų iš vadovo ar pan. Pervargau, motyvacija išseko, nesulaukiau paskatinimo ir pastangų įvertinimo. Be to, darbe vykdavo lenktynės, kas ilgiau išbus darbe ar kas labiau įtiks vadovui.

Mano darbas buvo protinis, beveik mokslinis ir kartu kūrybinis, ir turbūt sudėtingiausias, lyginant su bendradarbių. Juo buvau daugiau mažiau patenkinta, tik norėjau truputį pokyčių, naujų patirčių.
Išeidama naujo darbo neturėjau susiradusi - nebuvo laiko, noro ieškoti, net ir nežinojau, ką norėčiau toliau veikti. Porą - trejetą mėnesių po to net nenorėjau galvoti apie naują darbą. Į neviltį stūmė mintis, kad ir vėl teks būti nepavargstančia, visą parą galinčia dirbti, viską sugebančia, jausmų ir nepasitenkinimo darbe nerodančia, žodžiu, tobula darbuotoja.

Susitinku su draugėmis ir pastebiu, kad ir jos dirba po darbo valandų, pavargusios nesutelkia dėmesio, niekur nespėja, todėl atsisako laisvalaikio ir atostogų, skundžiasi, kad negali susirasti draugo... O jų darbai dauginasi geometrine progresija. Sako, kad galima dirbti viršvalandžius tik tada, kai turi savo verslą. Arba kada tau už juos moka ir tu sutinki, o jeigu ne – tai darbdavio problema, kad darbai neatlikti. Žinoma, draugės gana neblogai uždirba ir todėl gali, pavyzdžiui, lankytis gurmanų restorane, SPA, džiaugtis už paskolą pirktu butu arba automobiliu, didžiuotis gerai skambančiomis pareigomis - visa tai, kad džiaugtųsi gyvenimu. Tačiau džiaugsmo kaip
nėra, taip nėra.

O aš nedirbdama po truputį pradėjau atsigauti, matyti gražiąsias gyvenimo spalvas. Turėjau šiek tiek santaupų ir moku taupyti. Namuose pasigaminu skanaus ir sveiko maisto, pradėjau vaikščioti (dirbdama tik automobiliu važiuodavau), o sutaupiusi galiu sau leisti nueiti į koncertą ir net keliauti!

Džiaugiuosi asmeniniais santykiais. Veiklos ir darbo netrūksta – susitvarkiau, susiremontavau namus, grybų, uogų prisirinkau, padedu pažįstamiems už šiokį tokį užmokestį. Esu patenkinta!

Visgi teks kažkada vėl įsidarbinti. Neseniai gavau darbo pasiūlymą – vėl projektai su griežtais terminais ir atsakingos pareigos. Ir susimąsčiau – ar tikrai verta? Ką daryti? Nenoriu prarasti to, ką patyriau nedirbdama.

Iš vienos pusės, gali būti, kad siūlomas darbas netinka mano prigimčiai, charakteriui, asmeniniams polinkiams. Tačiau iš kitos pusės gali būti, kad aš, kaip ir mano draugės, turėčiau keisti save. Galbūt kaltės jausmas, gal negebėjimas pasakyti ne, jautrumas, nepasitikėjimas savimi ir negebėjimas atsispirti konkurenciniam ar kokiam kitam spaudimui viską gadina, kad ir kokias pareigas užimčiau.
Galbūt kalta prasta organizacijų vadyba. Visgi nemanau, kad viską reikėtų nurašyti blogai vadybai ir žemai organizacijų kultūrai.

Taigi kaip sužinoti, koks darbas tinka pagal charakterį? O antra, ar galima ir kaip dirbti be persitempimo?

Tikiuosi, kad atsakymas į šį klausimą bus aktualus daugeliui žmonių. Ačiū!

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

AR MOKI DIRBTI ATSIPALAIDAVĘS?

Iš tikrųjų dirbti jaučiant neteisybės jausmą, dirbti ne pagal gabumus, dirbti viršvalandžius be finansinio ar moralinio atlygio – visa tai mažina norą dirbti. Tuomet žmogus yra nemotyvuotas, ir jo darbingumas greitai senka. Panašu, kad situacija būtent tokia: juk dirbdama kitokius darbus jūs nesijaučiate tiek nemotyvuota? O dirbant nejaučiant noro dirbti reiškia VERSTI save, kas dažniausiai pasiekiama didelėmis energetininėmis sąnaudomis.

Imkime darbo organizavimą.

Jūs teisi minėdama, kad darbingumas priklauso nuo žmogaus temperamento ir būdo. Tarkime, flegmatiško (stabilaus- pusiausvyros) temperamento žmonės lėtai „įsisiūboja“ darbui, tačiau pradėję jį gali dirbti gana ilgai nekeisdami darbo profilio.

O štai choleriško bei sangvininio (nuoseklaus- atkaklaus bei lankstaus- energingo) temperamento gali pradėti dirbti gana greitai, tačiau nemėgsta monotoniško darbo; jiems būtinos naujovės ir pokyčiai. Tokie žmonės neretai su entuziazmu imasi naujo projekto, tačiau po dviejų trijų metų atranda, kad visiškai nebenori eiti į darbą. Jiems reikia naujo projekto, nes jie yra geri naujovių entuziastai, tačiau palaikyti nusistovėjusius procesus jie palieka stabilesnio temperamento žmonėms.

Melancholiško (jautraus- adaptyvaus) temperamento žmonės iš pradžių dirba greitai, tačiau netrukus darbingumas sparčiai krenta, ir jiems reikia sulaukti „antro kvėpavimo“. Tačiau jis gali ir neateiti. Todėl jie labai taupo energiją, bevelija dirbti tik kai būtina ir trumpai, užtat gana ekonomiškai, todėl nuolat sugalvoja visokias racionalizacijas arba perduoda darbą kitiems. Išimtis - meninė bei techninė kūryba: čia jie gali dirbti ir naktimis be nuovargio.

O ką, jei žmogus patenka į darbą, verčiantį jį išnaudoti silpnas savo temperamento savybes?

Stabilus - pusiausvyros intravertas priverstas dirbti su klientais... Jis naktimis negali miegoti, jį kankina nerimas, o darbo metu tiesiog užmiega;

Lankstus ir energingas dominuojantis ekstraversiškas žmogus pasodinamas prie monotoniško, kruopštaus darbo uždarame ofise: jis jaučia didelį pyktį, nekantriai žiūri į laikrodį, daro klaidas ir konfliktuoja su vadovybe.

Žinoma, mes visi galime būti priversti dirbti prievarta ir baime - tai įrodė koncentracijos stovyklų patirtis. Tačiau tose stovyklose žmonės nepaprastai greitai pasendavo ir mirdavo. Taip atsitikdavo dėl to, kad mūsų silpnos psichinės funkcijos labai greitai išeikvoja energiją. O stiprios – veikia beveik kaip gausybės ragas.

Štai labai apsiskaičiusį bibliotekininką sargyba atveda į mišką dirbti prie medžių. Jis grįžta namo vos ne alpdamas, naktimis krūpčioja ir sapnuoja medžius, o netrukus suserga. Tačiau pervestas dirbti į archyvą jis nenuilsdamas ir kruopščiai veda visą dokumentaciją, ir net nakčiai pasilieka. Jis tarsi nepavargsta.

O štai, tarkime, kitam - jo draugui kaimiečiui - raumeninis darbas atitinka jo stipriai išvystytą valią, ir jis gali dirbti už du nepavargdamas, ir netgi jaučia iššūkį, susidūręs su ypač sunkiai pasiduodančiu medžiu. Pasodintas prie popierių jis jaučiasi nepaprastai išsekęs jau po valandos, o po mėnesio irgi suserga.

Bet svarbiausia - darbo prasmingumas. Skiriasi darbingumas dirbant sau, dirbant kitiems ir dirbant nežinia kam. Čia jau ima veikti žmogaus vertybės.

Jei jums svarbiausia - jūsų unikalumas, jūs nenuilsdama darysite viską, kas susiję su posakiu: „Tik tu viena gali tai padaryti“ ir „Niekas be tavęs su tuo nesusitvarko“. Šitaip darbas tampa maloniu iššūkiu. Paklauskite nuolat naujų idėjų turinčio verslininko, ar jis pavargsta nuo naujų verslo projektų - jis nusišypsos. O kaip jam buvo dirbti valdiškame darbe su atlyginimu? Čia jau šypseną pakeičia rūgšti mina.

Jei jums svarbiausia - kūrybinis savęs įtvirtinimas - tuomet jus labai motyvuoja posakis „Daryk taip, kaip moki“, t.y. jūsų autorinis produktas. Kiek valandų miegodavo rašydami savo kūrinius Diuma ar Dostojevskis? Pasidomėkite. Jei tai motyvuoja jus, svarbus dalykas yra jūsų vertės jausmas: „Kol neparašiau bent vieno puslapio, negaliu eiti miegoti, nes dar nenusipelniau, neužsidirbau, nesijaučiu verta poilsio“.

Visai gali būti, kad vertingiausias dalykas jums yra jūsų statusas arba padėtis tarp žmonių. Tuomet jus motyvuoja galimybė greitai ką nors išmokti ir tapti pirma, t,.y. laimėtoja pasirinktoje srityje. Ir nesvarbu, ar tai dviračių sportas, ar politinė kova, ar netgi meditacinė japoniška dailė - jums reikia prasimušti į pirmūnes! Motyvacija krenta, kai jūs tampate geriausia.

Ir pagaliau jus gali motyvuoti tiesiog siekis gyventi gerai, t.y., materialinė gerovė. Jus nepaprastai motyvuoja tai, kad kažko trūksta buičiai (pinigų, namo, automobilio ir t.t.), o štai pas kaimynus visa tai jau yra, taigi prie motyvų prisideda pavydas. Ir vėl atsiranda noras ir galimybė dirbti iki sutemų!

Taigi kad galėtumėte dirbti atsipalaidavusi, reiktų, kad:

jūsų darbas neviršytų jūsų temperamento galimybių;
jūs jaustumėte teisybės jausmą: jums duoda , t.y. sumoka tiek, kiek jūs įdedate;
jūs jaustumėte, kad darbe realizuojate save: darbas atitinka jūsų gabumus ir vertybes;
jus pagiria, palaiko, vertina ir apdovanoja už gerą darbą.

Žinoma, ne visi motyvuojantys faktoriai veikia vienodai ir ne visi žmonės reaguoja į tuos pačius.

Štai, tarkime, su teisybės jausmu susijęs faktorius - atlyginimas.

Pastebėta, kad dažniausiai aukštą darbingumą palaiko:

ne fiksuotas (tam tikromis dienomis ) mokamas atlyginimas, o atlygis pagal padarytą darbą;
ne nuolatos, o epizodiškai mokami dideli paskatinimai (premijos), kai skatina mus už reikalą;
ne bausmės ( ei neateisi laiku, gausi papeikimą), o teigiami paskatinimai (tik jie turi būti ne mėnesio gale, o tuoj pat atlikus teisingą veiksmą: „na šiandien jūs kaip laikrodis – minutė į minutę!“) .

Ir apskritai, tiriant darbuotojų motyvaciją išryškėjo, kad piniginis atlygis yra daugiau higieninis faktorius. Tai reiškia, kad jei jis nemokamas ar mokamas blogai, jis mažina motyvaciją dirbti.

Tačiau tiesiog didinant atlyginimą motyvacija dirbti auga tik pereinant iš skurdo į vidutinį pajamų lygį, o nuo tam tikro uždarbio išvis nebeauga. Tai reiškia, kad jei jūs esate labai gerai apmokama generalinio direktoriaus pavaduotoja ir jums siūlo kitokias pareigas, apmokamas beveik tūkstančiu litų labiau, tai gali jūsų visai nesudominti.

Taigi ką mes gauname?

Kadangi jūsų sename darbe jums trūko beveik visų motyvuojančių veiksnių, natūralu, kad jūs iš darbo išėjote. Nemanau, kad jums čia reiktų ieškoti kokių nors trūkumų savyje. O tai, kad jūs atradote save gyvendama namuose, grybaudama, uogaudama ir t.t.- ir jaučiatės patenkinta, yra įkvepiantis pavyzdys kitiems žmonėms, kuriuos darbas po truputį įtraukia į darboholizmo liūną. Kas dėl naujo projekto - įvertinkite savo temperamentą, stiprias ir silpnas psichines funkcijas bei vertybes.

Tačiau lieka dar vienas faktorius - jūsų misija arba tai, kokiai veiklai ir kokiam tikslui jūs esate šiame pasaulyje. Mes ne visuomet galime atspėti savo misiją, todėl ir įdomu jos ieškoti...

Ką gi, kol kas jums pasisekė rasti harmoniją su savimi. Padėkokite sau už tai, ką radote. O jūsų dar laukia savęs realizacija, savo misijos paieškos...

Sėkmės jums
Olegas Lapinas

***************************************************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (151)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (39)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (25)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Lengvai ir gaiviai vakarienei: cukinijų ir vištienos kepsneliai (2)

Šiuo metu daugelio virtuvėse galima rasti vieną kitą cukiniją , tad šie kepsneliai – visų...

7 vietos pasaulyje, kur žmonės valgė žmones (2)

Kanibalizmas anksčiau pasaulyje buvo gana paplitęs reiškinys, pasakytų antropologai. Kartais jį...

Mažu uždarbiu Palangoje skundžiasi ne visi: vos per 3 valandas – 200 eurų (26)

Iš Basanavičiaus gatvės kavinių sklinda muzika, tiesa, įvairovės nedaug, dažniausiai nevykusiai...

Girtas vairavęs „Oro navigacijos“ skrydžių valdymo viršininkas tikisi įspūdingos išeitinės (152)

Visiškai girtas prie vairo pagautas valstybės valdomos įmonės „ Oro navigacija “ Vilniaus...

Ruso oligarcho vestuvių puotoje – neregėta prabanga: milijonus kainuojantis žiedas, 8 aukštų tortas ir dvi nuotakos suknelės (12)

Rusas oligarchas Aleksejus Šapalovas vedė modelį Kseniją Cariciną (27 m.). Prabangi vestuvių...

Lietuvoje išaugo sergamumas infekcine mononukleoze: kaip apsisaugoti (4)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje...

Rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos vyks be žiūrovų (18)

Penktadienį, rugpjūčio 18 d. Rygoje vyksiančios kontrolinės krepšinio rungtynės tarp Lietuvos...