Didžiojoje Britanijoje psichinės sveikatos fondo atliktos apklausos duomenimis, 98 procentai apklaustųjų teigė, jog psichinė darbuotojų sveikata turėtų būti kompanijos rūpestis. Daugiau nei 80% norėtų, jog šis rūpestis būtų įtrauktas į oficialią kompanijos politiką. Tačiau tik mažiau nei 10% darbdavių taip iš tiesų elgiasi. Tyrimo duomenimis, streso ir įtampos sukelti negalavimai sudaro beveik 40% įmonės nuostolių, patiriamų dėl žmonių nedarbingumo.
Stresas
© Corbis/Scanpix

Lietuvos valstybinis psichikos sveikatos centras pažymi, jog stresas darbe yra pripažįstamas kenksmingu darbo aplinkos veiksniu, tokiu pat kaip triukšmas, vibracija, pavojingos cheminės medžiagos. Stresas - įtampos būsena, apsauginių fiziologinių reakcijų visuma, kuriomis žmogaus organizmas atsako į nepalankius veiksnius. Tai organizmo būsena, kylanti dėl netikėtų nepalankių aplinkybių, sutrikdančių darbinę veiklą.

Dažnai klaidingai manoma, kad reikia mėginti tapti atsparesniu stresui, jį slopinti vaistais ar pan. Iš tiesų stresas yra normali ir natūrali kūno reakcija į aplinkos poveikį – kaip čiaudulys ar kosulys. Darbuotojui, patekusiam į nepalankias sąlygas, organizmas padidėjusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu ar kitais nemaloniais pojūčiais (stresu) praneša, jog tai yra kenksmingos ir sveikatai pavojingos sąlygos, kurias reikia kuo greičiau palikti.

Stresą patiriantys darbuotojai tampa dirglesni, sunkiau susikaupia, sunkiau priima sprendimus, jaučia nerimą, jaučiasi pavargę ir neišsimiegoję, dažniau konfliktuoja, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, dažniau serga. Ilgai būnant tokioje būsenoje rizikuojama ilgalaikiu ne tik psichinės, bet ir fizinės sveikatos praradimu.

Kas sukelia stresą

Daktarės Penny Gray knygoje „Psichinė sveikata darbo vietoje“ išskiriamos 10 pagrindinių stresą ir įtampą sukeliančių priežasčių:

• nepakankamos galimybės kontroliuoti savo darbą;
• nepakankamas gabumų ar talento išnaudojimas;
• per didelis darbo krūvis, neįmanomi terminai;
• per mažas darbo krūvis, jokių iššūkių;
• monotoniškas darbas;
• didelis neapibrėžtumas (neaiškios užduotys ir atsakomybė);
• neadekvatus darbo užmokestis;
• prastos darbo sąlygos (triukšmas, šaltis, karštis ir pan.);
• nepakankamas emocinis palaikymas (prastas „klimatas“ tarp darbuotojų, vadovų);
• neadekvati, nuvertinta socialinė pozicija.

Valstybinis psichinės sveikatos centras pagal J.Pikūno ir A.Palujanskienės knygą „Stresas“ šį sąrašą dar papildo lietuviškomis realijomis:

• nesubalansuotomis darbuotojų teisėmis bei atsakomybe;
• kompetencijos stoka;
• baime prarasti darbą;
• konkurencija.

Stresas – svarbu. Dėl streso prarandami pinigai

Skeptikai pasakys, kad krizės metu apskritai gerai, jog yra darbas, ir jei jame patiri stresą, tai nieko blogo. Tiksliau blogai, bet geriau jau stresas, nei bedarbystė. Tačiau juk nebūtina rinktis tik iš dviejų blogybių. Tik visiškai nekompetentingas vadovas „nuo žagrės“ (kurių, pripažinkime, Lietuvoje yra) ignoruos streso buvimą ir neigiamas to pasekmes:

• mažėjantį darbo efektyvumą;
• padidėjusį nedarbingumo dėl ligos dienų skaičių;
• praleidžiamus terminus;
• dažnesnį piktnaudžiavimą alkoholiu ar rūkalais;
• nuolatinį darbuotojų nuovargį, apatiją;
• silpnėjančią socializaciją.

Kitais žodžiais tariant – nesveika, stresą sukelianti aplinka vadovams NENAUDINGA, ir krizės metu tik dar labiau pablogina įmonės tiek finansinius, tiek gamybinius pasiekimus. Nepatenkinti, dėl streso kenčiantys darbuotojai prasčiau aptarnauja klientus, nebėra lojalūs darbdaviui, „slogučiu“ užkrečia visą organizaciją, neigiamą nuomonę apie ją platina už jos ribų.

Daugybė vadovų šiuo sunkiu laikotarpiu taip pat patiria stresą. Kai kurie, kalbinti rašant šį straipsnį, pažymėjo, jog juos kamuoja dar didesnis stresas, nei jų darbuotojus, ir kad jiems niekas nepadeda su juo kovoti. Kiti vos ne atvirai rėžia, kad darbuotojai turi būti dėkingi, kad apskritai yra ką dirbti, o ne skųstis dėl streso.

Sutinku, jog kartais gali būti sunku suvokti kito žmogaus būseną ar rasti laiko pamėginti ją išsiaiškinti. Tai būdinga žemos empatijos ir/ar menkos lyderystės žmonėms. Tačiau tokie dažniausiai puikiai išmano pinigų skaičiavimo meną, tad išeitį galima rasti – konsultacinė įmonė ar patyręs įmonių psichologas galėtų įvertinti įmonės psichologinį klimatą, pasikalbėti su žmonėmis ir pasiūlyti sprendimų. Tokiu būdu, per žmogų „iš šalies“, anonimiškai, darbuotojai padėtų vadovui pamatyti tikrąją situaciją ir per tą patį žmogų ar įmonę pradėti gerinti atmosferą, komunikaciją ar pan.

Sveikos darbo aplinkos kūrimas

P.Gray psichologinio klimato gerinimui siūlo penkių paprastų žingsnių seką:

1. Problemos atskleidimas – streso ir jo faktorių išsiaiškinimas asmeninių pokalbių ar klausimynų pagalba;

2. Objektyviųjų stresą ir įtampą keliančių faktorių eliminavimas ar sumažinimas (darbo sąlygų gerinimas, instrukcijų sukūrimas ir pan.);

3. Subjektyviųjų priežasčių šalinimas (psichologinių veiksnių – menkos savivertės, darbo neapibrėžtumo, gabumų neišnaudojimo ir t.t.);

4. Proaktyvi veikla, gerinanti psichologinį klimatą (krizės metu ypač apleista sritis);

5. Asmeninė pagalba streso labiausiai kamuojamiems darbuotojams (atvejams, kuomet negalima laukti, kol būsena pagerės dėl bendro pobūdžio veiksmų).

Kaip pačiam pasirūpinti savimi?

Ne viskas priklauso vien nuo darbdavio. Pamėginti padėti sau gali ir privalo kiekvienas – juk labiausiai mes visų pirma rūpime... sau. Tad kaip įveikti stresą ar jo visai išvengti?

• Planuokite dienos darbus, venkite atidėliojimų.

• Nors viską tobulai suplanavote, kaip nurodo 1 punktas, palikite laiko neplanuotiems įvykiams.

• Paįvairinkite darbus, venkite rutinos.

• Nebijokite kritikos, suvokite ją natūraliai, nepriimkite asmeniškai. Tobulų nėra.

• Nebijokite padaryti ir pripažinti klaidų. Visi klysta.

• Nebijokite klausti. Visažinių nėra.

• Palaikykite gerus santykius su kolegomis ir vadovais. Nieko neignoruokite, bet ir nesistenkite tapt „geriausiu draugu“.

• Darbą palikite darbe, o namuose gyvenkite asmeninį gyvenimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (18)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (74)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (127)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (20)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (9)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (68)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (161)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (10)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (8)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...