Septynios efektyvios prezentacijos taisyklės

 (15)
Prezentacija
Prezentacija
© Corbis

Kartais nuo vienintelės prezentacijos priklauso, ar laimėsite šimtatūkstantinį užsakymą arba pelnysite svarbių žmonių palankumą. Tyrimais nustatyta, kad atmintyje išlieka tik 7–20 proc. prezentacijos turinio, tačiau įspūdžio (kaip klausytojas jautėsi) – iki 80 proc. Kaip kontroliuoti įspūdį, kurį publikai paliks prezentacija?

Pataria prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas.

Norint geriau už kitus vairuoti, groti, gaminti valgį ar vadovauti, nepakanka įgimtų gabumų. Pranašumo suteikia žinios. Lygiai taip pat ir kuriant įspūdį. Rengdami kokybiškesnes prezentacijas, pasinaudokite šiais patarimais.

1. Kuo įspūdingesnė įžanga. Pirmam įspūdžiui nebus antro šanso! Nuomonę apie kalbėtoją žmonės susidaro per pirmas 30–90 sek. Be to, įžangos metu kalbėtojas turi klausytojus atitraukti nuo blaškančių pašalinių minčių: apie nebaigtus darbus, planuojamus pirkinius ir pan. Tik po „užkabinančios“ įžangos publika sukaups dėmesį ir pasiruoš išgirsti prezentacijos esmę. Kaip sukurti tą įspūdingiausią įžangą – čia jau visas menas.

Vidutinis kalbėtojas prezentaciją galbūt pradės nuo retorinio klausimo: pvz., kur dar turime taupymo rezervų? Drąsesnis prezentacijos autorius vietoj pirmųjų žodžių demonstratyviai sudegins banknotą ir intriguojančiai patylės 5 sek. Dėmesys – garantuotas, nes publika susidomi, kai atomazga nėra lengvai nuspėjama. Įtampą išnaudoja ne tik detektyvinių romanų autoriai...

2. Susikoncentruokite tik į svarbiausius dalykus. Tai viena sunkiausiai įgyvendinamų taisyklių. Dauguma mano, kad įtikins labiau, jei išvardins kuo daugiau punktų. Tačiau prezentacijose svarbiau ne tai, kiek pranešėjas pasako, bet tai, kiek klausytojas išgirsta ir įsisavina. Septynios temos arba potemės įsimenamos sunkiau, negu viena. Jei esmės neišdėstote per 20 minučių – galbūt informacija nepakankamai susisteminta arba tiesiog per daug temų?

3. Prezentacija vertinga tiek, kiek siūlo naudos klausytojams. Dažnai vadybininkai visur rodo tą pačią standartinę prezentaciją. Ir patiems nusibosta kartotis, ir klausytojai muistosi: „O kas man iš to?“ Pasvarstykite (arba specialiai pasidomėkite): kokių poreikių, lūkesčių ir klausimų turi jūsų klausytojai? Kaip pagerės jų situacija, jei pasinaudos prezentacijos pasiūlymu? Ir dar: kiek žmonių – tiek interesų! Kai apie naują savo įmonės gaminį rengiate prezentaciją pirkėjams, juos domins techninės charakteristikos. Bet įmonės akcininkams prezentacijoje būtų įdomiau kitkas – iš naujo gaminio planuojamas pelnas!

4. Pirma žodį ištarkite, tik po to – rodykite užrašytą! Įprastas vaizdelis: viena po kitos ekrane rodomos „PowerPoint“ skaidrės, o pranešėjas balsu kartoja tai, ką klausytojai jau spėjo perskaityti. Tai nepagarba publikai: juk žmonės ir patys moka skaityti. Ir prarastas dėmesys: niekas nesiklauso, visi skaito. Efektyviau būtų pirmiausia pasakyti, tik po to įjungti skaidrę – kaip pagalbinę priemonę.

5. Išlaikykite akių kontaktą. Iš psichologinių studijų žinoma, kad norėdami įtikinti, mažiausiai 90 proc. kalbėjimo laiko turime žiūrėti klausytojams į akis. Patarimas drovesniems: žvelkite truputėlį aukštėliau negu publikos akys. Nei vienas nepastebės skirtumo – paprasčiausiai periodiškai žvilgsniu praskriekite virš klausytojų viršugalvių.

6. Viskuo pasirūpinkite pats. Dėl nesklandumų publika kaltina tik pranešėją („nepasiruošė“). Nesvarbu, kad garso įrangos neįjungė technikas, o projektoriaus kabelį pamiršo asistentas. Ir nesitikėkite pakantumo, jei atėjus numatytam pietų laikui, jūsų prezentacijos pabaiga vėluos 2 minutes – visi bus pamiršę, kad pradėjote pusvalandžiu vėliau, nes užtruko ankstesnis kalbėtojas.

7. Kuo įsimintinesnė pabaiga. Teatro profesionalai žino: žiūrovus reikia apstulbinti prieš nusileidžiant uždangai. Tai galioja ir prezentacijoms: kaip tik pabaigoje reikalinga kulminacija, atmintyje išliksianti ryškiau negu visa kita. Gerą prezentaciją baigti žodžiais „Tiek šiam kartui“ arba „Ačiū už dėmesį“ – tai tas pat, kaip laiminčiai krepšinio komandai palikti aikštelę likus 3 min. iki rungtynių pabaigos - pergalės kaip nebūta!

Pasinaudokite patyrusių kalbėtojų gudrybe: prezentaciją pradėkite planuoti ne nuo pradžios, bet nuo pabaigos. Kokią pagrindinę mintį norite pranešti? Kokiomis priemonėmis tą mintį pateiktumėte įspūdingiau?

www.DELFI.lt
 
15
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Karjera

5 būdai pasijausti laimingesniu tiesiog dabar (23)

2014 gruodžio mėn. 17 d. 12:19
Jeigu norite jaustis laimingu, nereikia laukti likimo dovanų. Mes galime jausti laimės antplūdį bet kurią akimirką ir mokslininkai išsiaiškino, kas mums padės tai padaryti.

4 būdai kaip privilioti sėkmę (5)

2014 gruodžio mėn. 19 d. 00:01
Pozityvioji psichologija teigia, kad sėkmę galima prisivilioti. Kaip padaryti, kad mums dažniau sektųsi, atsako kelių knygų autorius Philippe'as Gabilliet.

Svarbiausia – būti savo gyvenimo heroje, o ne auka (1)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 00:01
Nora Ephron – kultinė režisierė ir rašytoja, išaukštinusi moters jėgą, pažeidžiamumą ir humorą. Jos filmus „Nemiegantys Sietle“ („Sleepless in Seatlle“), „Jums žinutė“ („You've Got Mail“), „Kai Haris sutiko Salę“ („When Harry Met Sally...”), „Mano žmona – ragana“ („Bewitched“), „Laimingi skaičiai“ („Lucky Numbers“) – galima žiūrėti ir žiūrėti. Jie išvelka iš paties baisiausio nusivylimo ir išgelbėja tada, kai išsigelbėjimo, regis, nėra kur ieškoti.

Kodėl viešo kalbėjimo bijome labiau nei mirties? (9)

2014 gruodžio mėn. 16 d. 00:01
„Žmogaus smegenys – įstabus dalykas, – prieš daugelį metų šmaikštavo komikas George’as Jesselas. – Jos įsijungia vos jums gimus ir nesiliauja veikusios iki tol, kol jūs neatsistojate kalbėti prieš auditoriją.“

Kaip tapti sėkmingu: neįtikėtini dalykai, kuriuos padarome baimės akivaizdoje (7)

2014 gruodžio mėn. 13 d. 17:20
Dėl nervinės įtampos imame užsikirsti per darbo pokalbius, susikertame per egzaminus, netenkame kantrybės transporto spūstyse. Dėl artėjančio pristatymo keletą savaičių kankina nemiga, nes nepaliaujamai būgštaujame, kad kas nors gali nepavykti. Net aklas pasimatymas gali sukelti nerimo priepuolį. Kodėl daug dalykų mums kelia siaubingą baimę? Kodėl vieni žmonės ištveria stresą lengvai, tarsi jų nervai būtų geležiniai, o kitus jis sugniuždo?