Tarologo chiromanto Leopoldo Malinausko teigimu, grafologija atsirado tada, kai visuomenė pradėjo rašyti: kuo daugiau žmonių rašė, tuo labiau plito domėjimasis grafologija, tačiau pastaraisiais metais domėjimasis ja išblėso. „Susidomėjimas grafologija priklauso ne nuo to, kiek yra raštingų ir neraštingų žmonių. Skaitymu iš rašto domimasi tada, kai žmonija išgyvena aukso amžių", - tikino Malinauskas.
Rašysena kinta
Pasak tarologo, kalbant apie rašysenos formavimąsi pirmiausia reikėtų kalbėti apie vaikus, kurie dar nemoka rašyti, kai jie vos nulaikydami rankoje pieštuką vedžioja kažkokius ženklus, kylančius iš pasąmonės. „Liepkite grupelei vaikų nupiešti piešinį bet kokia tema - jie visi pieš skirtingai. Natūralu, nes mūsų vidinės nuostatos, pomėgiai, charakteriai skirtingi, todėl piešiame, o vėliau ir rašome skirtingai", - tikino Leopoldas.
Anot chiromanto, nieko keisto, kad žmogaus braižas kinta. „Raštas kinta, kaip kinta intelektas. Nenuostabu, jog skiriasi pirmoko ir dvyliktoko raštas. Bėda kita: nūnai žmonės vis mažiau rašo ranka, todėl ateityje pirmoko ir dvyliktoko rašysena gali taip ryškiai nesiskirti", -įsitikinęs pašnekovas.
Kiekvienas žmogus rašo, kaip jam širdis liepia: vieni lyg vištos koja, kiti negaili įmantrybių, treti - dailyraščiu, o dar kitų rašysena kinta pagal nuotaiką. Geras psichografologas iš rašto gali pasakyti viską: amžių, lytį, pomėgius, silpnybes ir daug kitų dalykų. Rašto analizė pateikia daugiau nei 300 charakterio ypatybių, kurios skirstomos į intelekto, jausmų, elgesio ir sveikatos grupes. „Yra medikų, kurie gali braižą apibūdinti konkrečiu psichinės ligos terminu", - sakė Leopoldas.
Rinkis spalvą
Raštas, anot Malinausko, minties išlaisvinimas, fiksavimas magiškais ženklais ant tam tikros medžiagos, todėl labai svarbu rinktis rašalą, kuriuo tai daroma. „Dabar labai populiaru juodu rašalu rašyti ant balto popieriaus, taip spausdinamos ir knygos. Pirmosios ankstyvosios knygos apie dievus ir angelus buvo spausdinamos ir rašomos violetine spalva, apie šėtoną - rudai, neigiamos mintys - juodai. Šriftas mirgėjo spalvomis", - tikino pašnekovas. Anot jo, nuo seno juodu rašalu buvo rašomi tik užkeikimai, prakeikimai. Juoda spalva tinka ir nekrologams rašyti.
Pasak pašnekovo, šiuo metu galima pasirinkti įvairiausių spalvų rašiklius ir jais rašyti. Tiesa, gal nederėtų rinktis rožinės - tai šėtono spalva.
Rašto vingiai
Grafologas, tyrinėdamas raštą, pirmiausia kreipia dėmesį į įspaudimą, todėl geriausia, jei žmogus rašo ant balto (ne languoto ar subraukyto linijomis - aut. past.) popieriaus lapo tušinuku. Pasak Malinausko, tokiu atveju gerai matomas įspaudimas. Jei raštas perspaustas, žmogus nekontroliuoja savo jėgos. Tačiau jei rašantysis vos prisiliečia prie popieriaus lapo, tai rodo paviršutiniškumą.
Toliau kreipiamas dėmesys į rašto pasvirimą. Jei rašoma statmenai (90 laipsnių kampu - aut. past.), tai rodo susilaikymą, ištvermę, savitvardą, uždarumą, etiką. Malinauskas pastebi, jog iki karo Europoje rašančiųjų tokiu kampu buvo apie 10 procentų, po karo - 30 procentų, šiuo metu - apie 50 procentų. Raštas, svyrantis į kairę - maištininko bruožas. „Dažnai 7-8 klasėse besimokančių paauglių raštas svyra į kairę, tokio amžiaus jaunuoliai maištauja prieš viską.
Tačiau keičiantis amžiui raštas keičiasi. Jei jaunuolio, sulaukusio 20 metų, raštas vis dar svyra į kairę - tai rodo nepritapimą prie aplinkos, - tikino Malinauskas. Raštas, svyrantis į dešinę - dinamiškumas, ekspresija, saviraiška. Jei raštas visiškai „gulintis", pasviręs 125 laipsnių kampu, nesvarbu į kurią pusę, tai rodo žmogų esant radikalių pažiūrų. Jei raštas smarkiai pasviręs į dešinę - labai ženkli ekspresija, dinamika, labai didelis charakterio impulsyvumas su polinkiu į neurozę.
Pasak Malinausko, pats blogiausias braižo variantas, kai viena raidė į kairę, kita - vertikali, trečia - į dešinę. Toks chaosas byloja, kad žmogus turi rimtų vidinių problemų. Dar Konfucijus yra sakęs: „Saugokis žmogaus, kurio raštas siūbuoja kaip nendrė vėjyje".
Dar viena rašto ypatybė, išduodanti žmogų - eilutės tiesumas, kilimas ar nuolydis. Jei baltame popieriaus lape žmogus rašo tiesiai, šio žmogaus vidus nėra išbalansuotas, jis komunikabilus, gerai orientuojasi aplinkoje, jokių problemų dėl jo pasaulėžiūros ir pasaulėjautos. Jei rašančiojo eilutė kyla į viršų, reiškia didelį energijos antplūdį. Žemyn besileidžianti eilutė rodo žmogaus nuovargį, apatiją, prastą vidinę būseną.
Išduoda raidės
Malinausko teigimu, visa rašto esmė yra paprastumas ir praktiškumas, jei jis įmantriai išpuoštas, reikėtų suklusti, kas slepiasi už tos manieros. „Reikia pastebėti, ką žmogus bando parodyti savo maniera: tuštumą, jautrumą, baimę, neryžtingumą, ar dar ką nors. Yra žmonių, kurie mėgsta kai kurias vietas paryškinti, apvedžioti - tai rodo visišką infantilumą", - tikino pašnekovas.
Paprastai rašte raidės yra 3 milimetrų. Jei žmogus rašo aukštesnėmis raidėmis, tai gali byloti, kad jis nori būti aukštesnis, didesnis, geriau vertinamas, tačiau tuo pat metu tai rodo asmenybės nepraktiškumą. Smulkesnės nei 3 milimetrai raidės rodo, kad žmogus save nuvertina, žeminasi. Suspaustos, daugiau vertikalios nei horizontalios bei aukštos raidės rodo taupumą, išskaičiavimą, apdairumą. Didelės ir ištęstos - platūs užmojai.
Rašte labai svarbios balsės a ir o. Jei žmogui rašant balsės lieka atviros viršuje - tai žmogus naivus kaip vaikas, jis neturi piktų kėslų, jis taip ir liko vaiku. Atviros apačioje balsės rodo pačias negatyviausias, radikaliausias charakterio puses. Svarbu žiūrėti ir tai, ar žmogus sujungia raides, jei ne - jo viduje šioks toks chaosas.
Parašo subtilybės
Bene svarbiausias žmogaus rašysenos akcentas - parašas, kuriame daugiausia kūrybos. „Mes rašome magiškais ženklais ir kita jų interpretacija, dermė gali turėti visai kitokią reikšmę. Pakeitus parašą, gali keistis ir žmogaus gyvenimas, jo pozicijos, nuostatos", - sakė Malinauskas. Anot jo, jei žmogui labai nesiseka, jis turi daug problemų, būtina atkreipti dėmesį į parašą.
Jei parašo uodegytė kyla į viršų - tai simbolizuoja optimizmą, jei žemyn - nėra gerai, toks nuleidimas gali lemti neigiamus įvykius gyvenime. Jei parašo viršuje yra brūkšnys - savęs, savo augimo ribojimas. Brūkšnys apačioje - susireikšminimas - „palaukite, aš dar ne viską pasakiau".
Baigdamas pokalbį Malinauskas dar kartą priminė, kad parašas neturėtų būti itin išpuoštas ir įmantrus. Mat maniera visada verčia suklusti, kas už to slepiasi. Anot jo, tobulumas - paprastume, gėris visuomet ateina natūraliai ir paprastai, o blogis pateikiamas labai gražiai, išpuoštas.
Keletas išskirtinių parašo savybių:
1. Jei parašas tiesus (90 laipsnių kampu) - energija, ryžtas, drąsa.
2. Krentantis žemyn ir banguotas - diplomatiškumas.
3. Zigzagai - energija ir veiklumas.
4. Iškilesnis centre - didelis savęs vertinimas, o gal ir pervertinimas.
5. Taškas parašo pabaigoje - polinkis į savianalizę, veiklos saulėlydis, savęs ribojimas.
6. Brūkšnys parašo pabaigoje - neužbaigtumas, "aš dar ne viską pasakiau".
