Pusę amžiaus lietuviams buvo draudžiama jausti: kas iš to išėjo?

 (87)
Santvarka, kurioje gyvenome daug metų, pakeitė lietuvių mentalitetą. Pavyzdžiui, dešimtis metų įprasta buvo neparodyti, ką iš tikrųjų jaučiame, tad užaugo ne viena karta, nesuprantanti savo jausmų.
© Shutterstock

Dabar, praėjus ketvirčiui amžiau nuo išsilaisvinimo iš okupacijos, mes dar mokomės pažinti ir valdyti savo jausmus, pasakoja psichologė Aušra Kurienė.

„Mes daug metų gyvenome tokioje kultūroje ir santvarkoje, kurioje reikėjo slėpti savo jausmus. Buvo pavojinga tam tikrose situacijose parodyti pyktį arba pavojinga buvo akivaizdžiai išsigąsti, liūdėti. Manau, kad mes išauginome kartas vaikų, kuriems buvo tiesiogiai draudžiama jausti“, – pasakoja psichologė.

Pasak jos, lietuviai tik dabar bando susidraugauti su įvairiais jausmais, jų nebebijoti ir pradėti suprasti, kad jeigu mes nesuprantame savo jausmų, būsime neefektyvūs – neužtenka tik grynojo proto ir grynųjų žinių.

Emocinis intelektas – žmogaus gebėjimas suprasti savo jausmus ir atitinkamai juos reikšti, valdyti. Taip pat tai – gebėjimas suprasti kito žmogaus jausmus ir socialinių bei emocinių įgūdžių naudojimas įvairiose situacijose.

Ugdyti emocinį intelektą ir klausti, kaip jaučiasi, reikia netgi kūdikių, sako A. Kurienė. Ilgainiui vaikas supras, kad nusakyti jo būsenai yra ir pavadinimas ir žinos, kai elgtis pasijutus vienaip ar kitaip.

„Dvimetis kalbantis vaikas jau gali labai aiškiai įvardinti: „man pikta“, „aš liūdžiu“ arba „aš išsigandau“ ir tada mes galime mokyti vaiką, ką daryti, kai tau pikta, kai tu liūdi, kai tu išsigandai“, – pabrėžia specialistė.

Pasak jos, dažnai apie vaiko emocijas galima spęsti pagal jo elgesį. Pavyzdžiui, vaikas yra piktas ir mušasi. „Mes sakome „nutok mušęsis“. Tai jis gali nustoti muštis, bet mes turime jam duoti įrankį, ką daryti, kai jam pikta. Muštis negali, bet ką gali daryti? Gali pasakyti, gali nupiešti pyktį, gali stipriai kojomis patrepsėti...“, – aiškina psichologė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Karjera

Antsvoris – galinga psichologinė apsauga (5)

Antsvorio susidarymą lemia ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės priežastys. Apie psichologines verta žinoti štai ką. Riebalinis sluoksnis – tai apsauga. Nuo ko gi mums reikia saugotis?

9 priežastys, kodėl žmonės jus mėgsta (14)

Kaip žmonės nusprendžia, ar jūs jiems patinkate, ypač kai jie šiek tiek geriau su jumis susipažįsta? Atsakymas dažnai slypi tame, ko kitiems patinkantys žmonės nedaro.

Stresas darbe: kaip suprasti, kad metas imtis pokyčių? (4)

Stresas, patiriamas darbovietėje yra viena iš dažniausiai pasireiškiančių streso rūšių, kenkianti sveikatai ir gyvenimo kokybei tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Lietuva – ne išimtis.

Svarbiausi tikro lyderio bruožai (3)

Šiandieninėje greitai kintančioje verslo aplinkoje ir technologijų amžiuje, lyderio buvimas ir jo vaidmuo įmonėse yra labai svarbus.

Nuo ko visgi priklauso moters nuotaika (77)

Kaip manote, kas moteriai sunkiausia gyvenime? Gimdymo kančios? Priklausomybė nuo vyro? Chaosas galvoje? Nėra nieko sunkesnio moteriai gyvenime, už jos pačios nuotaiką.