Galbūt galėtumėte padėti mane kamuojančiu klausimu? Turiu šeimą, mylintį ir mylimą vyrą, vaiką, gerai apmokamą ir mėgiamą darbą. Tačiau kuo toliau, tuo labiau mane ima kankinti klausimas "ar tai viskas?" Įspūdingos karjeros kopimo galimybės nelabai įmanomos, o aš ir nesu tikra, kad profesiniai siekiai padėtų išspręsti mane kamuojančią dilemą. Galbūt man padėtų koks naujas užsiėmimas, kuriame galėčiau save realizuoti, tačiau nejaučiu noro ar potraukio užsiimti kuo nauju.
Moteris
© Corbis/Scanpix

Tačiau man sunku įsivaizduoti, kad tokia rami idilė, už kurią turėčiau jaustis (ir jaučiuosi) dėkinga, galėtų tęstis dar 50 metų... Kartais, rodos, užvaldo potraukis susikrauti lagaminą ir dingti į kitą pasaulio kraštą. Tačiau suprantu, kad šis noras kyla iš neišvengiamos rutinos. Suprantu, kad viskas gyvenime priklauso nuo požiūrio. Ir netgi rutinoje atrandu daug progų, kurioms verta šypsotis, jomis mėgautis.

Apskritai gyvenime, jei ko tikrai noriu, randu būdų, kaip tai gauti. Bet dabar lyg ir nieko nenoriu. O ramiai gyventi kažkodėl negaliu. Kai viskas einasi gerai, kaip žinoti, ko noriu? Ką daryti, kad klausimas "o kas toliau?" nustotų kamuoti?

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
AR TAI VISKAS?

Manau, kad klausimas: „O kas toliau?“ ir neturėtų nustoti kamuoti bet kurio žmogaus, kuris siekia jausti gyvenimo džiaugsmą. Šis klausimas iš tikrųjų nustoja kamuoti mus tik tuomet, kai mes tą džiaugsmą pajuntame. Ir kyla šis jūsų klausimas iš gyvybiškai svarbaus bet kurios gyvos būtybės poreikio: naujų stimulų.

Tuomet, kai atsiranda naujų stimulų, jie mus kažkiek nustebina, o toliau, jei nėra per daug pavojingi, kyla jaudinantis interesas, kuris vienintelis geba palaikyti kasdienę veiklą. Prisiminkite neįdomią paskaitą. Jei interesas paskaitai dingsta, o dingti iš situacijos neįmanoma, studentai imasi netikslingos veiklos:

Statosi iš degtukų namukus;
Brūžina ir be to lygius nagus;
Piešia ant popieriaus lapo visokius ornamentus;
Erzina priekyje sėdinčius priešingos lyties atstovus.

Gyvybei nuobodulys toks pats pavojingas, kaip deguonies trūkumas. Todėl jūs visiškai teisi, susirūpinusi kamuojančia jus rutina.

Keista jums gali būti tik todėl, kad apie rutinos pavojus tėvai dažniausiai savo vaikams nekalba. Ar jūs įsivaizduojate sau mamą ar tėtį, kurie sakytų: na, dukrele, linkime tau nenuobodaus, nuotykių pilno šeimyninio gyvenimo?

Ne, kaip susitarę, visi tėvai linki savo vaikams vis tų pačių tradicinių dalykų : šeimos, meilės, vaikų, gerai apmokamo ir mėgstamo darbo. Visko, ką jūs jau turite. Ir tėvai niekad neperspėja savo vaikų, kad gerovė, pilni namai, materialinis aprūpinimas – visa tai gali kelti šleikštulį. Nes sotumas ir komfortas - ne tas pats, kas džiaugsmas. Tėvai linki iš tikrųjų ne džiaugsmo, o saugumo. Nes išleisdami vaikus iš namų, tėvai patys jaučiasi nesaugiai. Dėl to būna įsitikinę, kad ir jų vaikams svarbiausia - saugumas.

Galima net pasakyti, kad kai kurios vertybės yra tarsi sukibusios tarpusavyje. Štai tarkime, prieraiši meilė „sukibusi“ su saugumu, su pažinimu ir kontrole. Tai reiškia, kad prisirišančios prie vaikų ir sutuoktinio žmonos dažniausiai siekia viską apie juos žinoti ir juos valdyti. Daroma tai iš baimės - netikėtumai gali reikšti, kad brangūs ir mylimi šeimos nariai ką nors tokio iškrės ir kur nors dings. Todėl saugiau, kad visi būtų nusakomi. Džiaugsmas aukojamas vardan ramybės. Taigi, prieraišumas gal ir saugus, gal ir siekiamybė, kol jo neturi, tačiau dera su gyvenimo baime.

O štai baimės priešybė - gyvenimo džiaugsmas. Jis dažnai „sukimba“ su žaismingumu ir laisve. Nes kai žaidi, tai vietoje pažinimo ir kontrolės veikia kūryba, vaizduotė, atsiranda lengvumas ir gali pasijusti laisvas. Kartais dėl to net „nueinama į kairę“.

Tačiau laisvė nebūtinai reiškia „laisvę turėti meilužius“. Ir meilužiai gali įvelti jus į kankinančius prisirišimus, ir ten gali atsirasti kontrolė. Kalbu apie kitokią, kūrybinę laisvę. O ji reiškia nesiklausymą kitų, nepaklusimą tradicijoms ir „ištrūkimą“ iš įprastinių elgesio ir kalbėjimo taisyklių. Kūrybiškumas reiškia „situacija įprastinė, o aš joje elgiuosi netradiciškai“.

Gerais mokytojais šioje srityje jums gali būti vaikai. Pažiūrėkite: palikti vieni vaikai ieško, kaip jiems nenuobodžiauti ir ima:

fantazuoti, apsimesti ne tuo, kas yra;
piešti, lipdyti, statyti kažkokias konstrukcijas;
vaidinti, apsimesti negyvais, krizenti, erzintis;
ieškoti paslapčių, mistikos, intrigų, pasakoti baisias istorijas.

Atkreipkite dėmesį, kaip greitai vaikai tam reikalui susiranda žaidimų draugus!

Visais šiais atvejais vaikai instinktyviai padidina savo įtampą, išlenda iš „komforto zonos“, kai ji pasidaro per daug nuobodi ir komfortiška. Ir padaro tai labai greitai - ar jūs galite įsivaizduoti vaiką, kuris ramiai išsėdėtų kokią valandą ir mandagiai šypsotųsi? Žinoma, atvestas į bažnyčią, jis verčiamas taip elgtis per mišias, tačiau ar daug vaikų tai atlaiko?

Jei atlaiko, tai tik dėka savo psichikos dalies, kuri vadinasi Adaptuotas Vaikas. Tai - geras, paklusnus, dėkingas, mandagus ir tvarkingas vaikas. Tačiau šalia jo gyvena Maištininkas (jis įsijungia, kai vaikas pavargsta) ir Spontaniškas Vaikas (kai jam linksma, jis žaidžia ar pažįsta pasaulį).

Mes niekuomet iki galo neužaugame. Todėl jūs visuomet galite atrasti savo viduje Vidinį Maištaujantį ir Spontanišką Vaiką, jei prisiminsite savo pačios vaiką. Ir jei priminsite sau, kaip susipažinote su būsimu vyru - tuomet jūsų abiejų Spontaniški Vaikai pamatė vienas kitą ir nutarė: aha - su šiuo žmogumi man turėtų būti smagu! Ir jeigu jūsų tarpe neįvyktų nei vienos, net pačios menkiausios beprotystės, aš abejoju, ar iš jūsų išeitų pora. O iš ko atsiranda vaikai - jūs ir pati žinote: proto šiame užsiėmime yra nedaug. Užtat daug džiaugsmo.

Tačiau įtariu, kad praėjus beprotystės metui jūsų santuokoje smagumų vietą netrukus užėmė tikslų siekimas. Jums pradėjo vadovauti Sveikas Protas. Ir jūs įsitraukėte į veiklą, kuri ne tiek smagi dėl savęs pačios, kiek vilioja savo rezultatais: diplomą reikia gauti; vyrą ir darbą reikia išlaikyti; vaiką reikia pagimdyti ir išauginti; namus reikia įsigyti ir apstatyti...

Tikslų siekimą ėmė kontroliuoti Vidinis Kritikas („galėtumei ir geriau pasistengti; vaike, tuoj pat nustok tai daryti; pagalvok, kad viskas būtų gražu“). Jūs buvote pakankamai klusni ir Kritikas neturėjo prie ko prikibti. Jūs pasiekėte visko, kas reikalinga. Tačiau už rezultatų siekimo pasislėpė procesai. O džiaugsmo iš proceso būna kur kas daugiau, nei iš trumpalaikio rezultato.

Taigi norėdama sugrąžinti džiaugsmą, susigrąžinkite žaidimą, kūrybinę laisvę, įneškite į savo kasdienybę netikėtų, net beprotiškų elementų. Kaip konkrečiai? Šioje vietoje aš patarčiau jums pasiskaityti seriją knygų, kurių autoriai sukūrė psichoterapinę sistemą vardu „Simoron“. Tai - tikras humoro, burtų ir į absurdą pereinančios kūrybos fejerverkas. Išbandykite vieną kitą pratimą, ir aš abejoju, ar jūs nuobodžiausite.

Tačiau kuo aš neabejoju - kad pakeliui į džiaugsmą jūs būtinai išgirsite Sveikos Nuovokos ir Vidinio Kritiko balsus: „Tau ką, daugiau nei kitiems reikia? Ko tu skundiesi - kiti neturi to, ką tu turi“. Būtinai bus pastabų apie tai, kad „tau gali stogas pavažiuoti“ ir kad „gyvenimas, vaikeli, nesusideda vien iš džiaugsmo“.

Pastabos šios adresuotos jūsų Adaptuotam Vaikui, o ateis ir iš kai kurių žmonių, ir iš jūsų pačios. Šiomis pastabomis pasaulis stengsis sugrąžinti jus atgal - į sočią ir komfortišką zoną. Kurioje jūs esate nepavojinga, lengvai valdoma ir valdanti kitus.

Jūsų Adaptuotas Vaikas tuomet kaltai mirksės ir jaus gėdą. „Na tikrai“- sakysite jūs - kaip aš čia taip galvą buvau pametusi?“

Tačiau ir aš, ir jūs žinote, kad tai - tik nedidelė jūsų sielos dalis. O galva - tik nedidelė kūno dalis. Manau, kad džiaugsmas ir gyvybingumas slypi kitur!

Sėkmės jums.
Olegas Lapinas

***************************************************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (7)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus ženkliai pavyko sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (65)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta  (104)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (19)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (5)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (66)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (161)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (10)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (8)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...