Psichologė: valdžia turėtų suprasti, kad šalies stiprybės pamatas – laimingi žmonės

 (17)
Kovo 20 dieną paskelbtame naujausiame laimės indekse („World Happiness Report“), vertinančiame viso pasaulio šalis pagal gyventojų laimingumą, Lietuva užėmė 51 vietą – šis rezultatas yra aukštesnis už Latvijos (54 v.) ir Estijos (66), tačiau žemesnis už Rusijos (49) ir Lenkijos (46).
© DELFI / Tomas Vinickas

Laimingiausiais pripažinti norvegai, tuo tarpu praėjusių metų lyderiai danai nusmuko į antrą vietą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros vedėjos, docentės Loretos Gustainienės teigimu, lietuviai būtų laimingesni, jei jie sulauktų daugiau palaikymo iš valdžios institucijų, politikų, organizacijų, savo darbovietės, rašoma pranešime spaudai.

Anot psichologės, taip pat vertėtų ugdytis ir pozityvias asmenines charakteristikas.

„Juk sunku ugdyti pozityvumą, kai žmogus jaučiasi neįvertintas savo aplinkoje. Kiekviena detalė labai svarbi – jei valstybei ar institucijai žmogus svarbus, reikia stengtis, kad jis tai pajustų. Gal tuomet bus laimingesnė ir visuomenė, gal bus mažiau savižudybių, besaikio alkoholio vartojimo. Linkėčiau, kad visi, kurie priima svarbius sprendimus, suprastų, kad visuomenės ir šalies stiprybės pamatas yra laimingi žmonės, gyvenantys pilnavertį, turiningą gyvenimą, jaučiantys valstybės ar darbovietės rūpestį jais, o ne priversti kovoti už išlikimą“, – tikina VDU docentė.

Kita vertus, viena iš pozityvumo paslapčių taip pat yra gebėjimas vertinti tai, ką turi, ir nepriimti gerų dalykų kaip savaime suprantamų, nereikalaujančių dėkingumo.

„Pasitaiko atvejų, kai laimės indekse pirmauja skurdžios šalys, tokios kaip Gvatemala, kuri šių metų reitinge užėmė aukštą 29 vietą ir aplenkė tokias valstybes, kaip Prancūzija. Laimei svarbi ne tik ekonomika, bet ir socialiniai, kultūriniai aspektai. Su studentais bandėme rasti lietuviškų patarlių, kurios skatina galvoti apie gerus dalykus, elgtis tinkamai – supratome, kad tokių yra labai mažai, o negatyvių patarlių radome žymiai daugiau. Pastebėti gerus dalykus savyje ir kituose žmonėse yra labai sveika kiekvienam“, – sako L. Gustainienė.

Loreta Gustainienė
Loreta Gustainienė
© Asmeninis archyvas

Pasak psichologės, „laimingumas“ yra neretai siejamas su „pozityvumu“, bet šios sąvokos turi esminių skirtumų – pavyzdžiui, neretai manoma, kad pozityvus žmogus, kaip ir laimingas, turi nuolat šypsotis, nejausti ir nerodyti neigiamų emocijų, tarsi užsidėti kaukę, bet iš tiesų tai pernelyg siauras ir klaidingas supratimas.

Pozityvumas moksliniame lygmenyje yra nagrinėjamas keliais aspektais: analizuojamos pozityvios emocijos, pozityvūs asmens bruožai ir pozityvios institucijos. Tuo tarpu laimingumas apibūdina, kiek žmogus jaučiasi laimingas savo gyvenime. Laimingumas dar vadinamas subjektyviąja gerove – kitaip tariant, jį apibrėžia tai, kaip žmonės vertina savo gyvenimą kaip visumą.

Anot VDU mokslininkės, ši sąvoka apima emocinį aspektą, tai yra, polinkį dažniau jausti teigiamas emocijas, ir kognityvinį aspektą – pasitenkinimą gyvenimu.

Norintiems ugdyti pozityvumą ir laimingumą L. Gustainienė pataria neskubėti kituose įžvelgti vien blogų bruožų – mokytis būti dėkingais, atlaidžiais, nesavanaudžiais ir optimistiškesniais. Universalių taisyklių, kaip pasiekti vidinį pasitenkinimą, nėra, tačiau, psichologės teigimu, pozityvių asmens charakteristikų ir pozityvių institucijų ugdymas padeda žmogui įžvelgti daugiau prasmės gyvenime bei darbe ir išgyventi mažiau nepasitenkinimo ar psichologinės įtampos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Karjera

Kaip pasiruošti darbo pokalbiui? (2)

Prieš kurį laiką dirbau personalo atrankų srityje. Tuomet (o kartais ir dabar) sulaukdavau nemažai draugų ir pažįstamų klausimų ta tema: tai ką reikia sakyti per tuos suktus darbo pokalbius? Ką tokio parašyti į CV, kad tikrai pasikviestų gyvai? O ką kalbėti apie atlyginimą? Ir t.t., ir pan.

Psichologas: emigrantai bėga iš Lietuvos, bet ir kitur nemoka būti laimingi (25)

Žmonės renkasi emigruoti į „kietas šalis“, kur tikisi savo gyvenimą pastatyti ant kojų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad emigrantai nėra tie, kurie padarė rinkos tyrimą ir pasirinko sau tinkamiausią šalį.

Psichoterapeutas: nerimą galime ir paveldėti (1)

Neretai nėra aišku, ar, pavyzdžiui, nerimas kyla dėl žmogaus išgyvenimų, ar tai paveldėta iš tėvų ar net senelių, LRT RADIJUI sako psichoterapeutas dramos terapeutas Armandas Volkas.

Nustok kritikuoti save (6)

Kartais sunku atskirti, kur yra riba tarp kritikos sau ir objektyvaus savęs vertinimo. Kritika sau galime vadinti visą tai, ką neigiamo išreiškiame apie save.

Ruoštis užsienio universitetams reikia kaip grožio konkursui – iš anksto ir atsakingai (6)

Artėjant stojimo į universitetus karštligei, o viešoje erdvėje neslūgstant kalboms apie švietimo reformos spragas, vis daugiau abiturientų mokslo galimybių ima dairytis užsieno šalyse. Tačiau, kad domėjimasis virstų studijomis, būtina žinoti keletą svarbių niuansų, vienas jų – kad gerai išlaikyti brandos egzaminų nepakanka.