Jau 6 metus didžiausiame Baltijos regiono tarptautinių maršrutų vežėjo „Ecolines“ stiuardese dirbanti Ona Gerbatavičiūtė pastebi, jog nors šios kompanijos kelionėse stiuardesės dirba nuo pat įmonės įsikūrimo, keleiviai neretai vis dar nustemba jas pamatę ir turi daugybę klausimų. Anot jos, manantys, jog visų transporto rūšių stiuardesių darbas yra vienodas, smarkiai klysta – autobusų ir avialinijų stiuardesių pareigos skiriasi daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Skirtumų daugiau nei panašumų

„Darbas tarptautiniuose autobusuose išsiskiria trukme. Kelionė į vieną pusę trunka nuo 15 iki 46 valandų. Skrydžiai lėktuvu trunka daug trumpiau. Kadangi viena kelionė trunka ilgai, kiekviena stiuardesė įsimena keleivius, gali juos geriau suprasti, bendrauti individualiai ir užtikrinti kiekvieno keleivio poreikius“, – pasakoja O. Gerbatavičiūtė.

Autobusų stiuardesės darbas išsiskiria ir pareigų kiekiu bei specifika. Priešingai nei lėktuvų, tarptautinių maršrutų stiuardesės atlieka keleivių registraciją, tikrina bilietus ir asmens dokumentus, o autobusui vėluojant, apie pokyčius informuoja laukiančius žmonės. Jos taip pat koordinuoja beveik visas kelionėje įvykstančias nekasdienes situacijas.

„Šis darbas reikalauja greitos nuovokos ir užtikrintumo. Jeigu keleivis pasijunta blogai, mes kviečiame greitąją pagalbą, jeigu tolimesnėje kelionėje keleiviui reikia persėsti į kitą autobusą, mes rūpinamės, kad tai įvyktų operatyviai bei patogiai. Be to, turime užtikrinti sklandų pasienio postų pervažiavimą, gerai suprasti žmonių psichologiją, gebėti atpažinti neblaivius keleivius ir taip apsaugoti kitus keliautojus nuo nemalonių išgyvenimų“, – atskleidžia stiuardesė O. Gerbatavičiūtė.

Pareigos, kurių negalėtų atlikti vairuotojai

Evakuacijos plano išmanymas, saugos diržų ir liukų, rozečių bei elektros įrenginių tikrinimas, keleivių saugos palaikymas – tai tik keletas autobuso stiuardesės pareigų. Kiekvienos kelionės metu būtina keleiviams pristatyti jo sėdimoje vietoje esančius planšetinius kompiuterius, kėdes reguliuojančius mechanizmus, pristatyti mokamas paslaugas. Vien tik vairuotojai maksimalaus keleivių komforto užtikrinti negalėtų. Ilgose tarptautinėse kelionėse dažnai iškyla nenumatytų klausimų, būtina stebėti keleivių elgseną, jiems tinkamai asistuoti.

„Vairuotojai privalo užtikrinti saugų vairavimą ir visą savo dėmesį sutelkti į kelią. Tačiau kiekvieną kartą reikia atlikti daugybę darbų – suskaičiuoti užsiregistravusius keleivius, registruoti bagažą, pristatyti važiavimo autobusu taisykles, informuoti apie sustojimus ir stovimo trukmę, pasiūlyti ir išnešioti maistą bei gėrimus, palaikyti tvarką ir švarą. Todėl mūsų pareiga užtikrinti, kad vairuotojai galėtų dirbti savo darbą, o keleiviai jaustųsi patogiai ir užtikrintai. Panašios praktikos laikosi ir kelios čekų bei lenkų tarptautinės autobusų linijos“, – vardina O. Gerbatavičiūtė.

Galimybė pasižvalgyti po miestus

Profesionali autobusų stiuardesė teigia, kad šiame darbe būtina mokėti bendrauti su įvairiais keleiviais, gebėti prisitaikyti prie skirtingų poreikių. Pasak jos, keliones autobusu renkasi ir jauni, studijuojantys žmonės, ir vidutinio amžiaus asmenys, į svečias šalis vykstantys darbo reikalais. Tolimuosius reisus dažniau renkasi atostogaujantys keleiviai, o šeimos su vaikais paprastai važiuoja pas artimuosius į svečius.

24 valandas per parą praleisti su žmonėmis – ne kiekvienam, tačiau gera kliento savijauta, nuoširdus įvertinimas kas kartą motyvuoja. O. Gerbatavičiūtė atskleidžia, kad dalis žmonių dėl darbo ar studijų keliauja dažnai, todėl rinkdamiesi kelionės datą teiraujasi, ar tikrai viena ar kita stiuardesė dirba. Anot stiuardesės, dirbant tokį darbą, itin svarbu ne tik galėti, bet ir norėti ilgam išvykti iš Lietuvos.

„Tenka Lietuvą palikti ir mėnesiui, kartais net ilgiau. Tačiau aš dėl to jokio diskomforto nejaučiu. Priešingai, galiu su žmonėmis būti ištisas paras. Net jei lankomuose miestuose retai spėju aplankyti žymius objektus ar muziejus, tačiau, turėdama galimybę pasižvalgyti po miestą, būtinai ja pasinaudoju. Darbo metu pažinau Berlyną, Postdamą, Prahą, Kijevą, Vieną, Maskvą. Teko aplankyti Sankt Peterburgą, Sofiją ir Saulėtą krantą Bulgarijoje, Varšuvą, Kaliningradą“, – įspūdžiais dalinasi O. Gerbatavičiūtė.

Keleivių siurprizai

Autobusų stiuardesių darbo užkulisius atskleidžianti O. Gerbatavičiūtė pasakoja, kad per darbo kompanijoje metus yra pasitaikę ir kurioziškų situacijų – dažniausiai dėl to, kad keliautojai nesilaiko važiavimo autobusu taisyklių.

„Mes turime griežtą taisyklę, kad negalima vežti gyvūnų ir paukščių. Tačiau pasitaiko, kad keleiviai gyvūnėlius užmigdo ir veža rankiniame bagaže. Kelionės metu gyvūnai pabunda ir net pradeda vaikščioti salone. Dar dažniau sustojus stotyje, keleiviai išeina pasivaikščioti ar pasižvalgyti po miestą ir ilgą laiką negrįžta. Tada tenka ir jiems skambinti, ir laukiančius keleivius nuraminti“, – apie pasitaikančius nuotykius pasakoja O. Gerbatavičiūtė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)