Kuo didesnis ekstravertas žmogus yra, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus pasamdytas. Trumpai tariant, prastą vadovą gavote todėl, kad jis gerai pasirodė per pokalbį dėl darbo.
Deja, tarp narcisizmo ir sėkmingo vadovavimo negalima dėti lygybės ženklo. Tyrimai rodo, kad per didelis pasitikėjimas savimi dažnai turi neigiamos įtakos individo rezultatams ir sprendimų priėmimui. Trumpai tariant, arogantiškas bosas – nieko gero. Taip yra todėl, kad jis nerodo pavyzdžio darbuotojams ir neskatina komandos siekti geriausių rezultatų. Visa tai lemia neigiamą darbovietės atmosferą.
Organizacijos psichologas ir profesorius Stanley Silvermanas (Akrono universitetas) sukūrė arogancijos matavimo metodą, pavadintą Workplace Arrogance Scale (Arogancijos darbovietėje skalė). Ji padeda atskirti narcisizmą nuo kompetencijos ir padeda išvengti brangiai kainuojančių sprendimų. Jei žmogus per daug pasitiki savimi, darbdaviai šią jo savybę turėtų vertinti kaip potencialų trūkumą, o ne privalumą.
Daugiau moterų – protingesnė komanda
Tyrimai rodo, kad komandoms, kaip ir individams, būdingas gana stabilus intelektas. Šį intelektą galima išmatuoti bei palyginti.
Norėdamas išmatuoti kolektyvinį intelektą, psichologas Christopheris Chabris (Union College) atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 700 žmonių. Jis juos suskirstė į mažas grupeles ir paprašė atlikti užduotis, reikalaujančias kolektyvinio sprendimų priėmimo ir bendradarbiavimo.
Paaiškėjo, kad intelektualiausioms komandoms buvo būdingos trys savybės: grupės narių gebėjimas įžvelgti kitų narių socialines užuominas ir į jas atsakyti, atviras klimatas su vienodu narių indėliu į idėjų kūrimą bei moterų skaičius grupėje. Grupės su didesniu moterų skaičiumi buvo intelektualesnės, nes moterys geriau suvokia socialines užuominas.
Ir nors komanda gali neigiamai paveikti individo rezultatus, realybė tokia, kad šiais laikais komandinis darbas yra labai svarbus. Suvokus, kokie veiksniai lemia aukštesnį komandų (o ne individų) intelektą, galima pagerinti darbo našumą.
