Žmonės ne visi vienodi. Vieni pliurpia į kairę ir į dešinę, dažnai net negalvodami. Kiti kiekvieną žodį apmąsto, stengiasi parinkti, kad nieko neįžeistų. O treti kaip tik prasižioja, taip vis "ne į temą". Arba iš viso nežino, ką čia pasakius.
© Corbis
Kalbėti ne visiems lengva. Kai kas moka kalbėti tik vienumoje, o kalbėti iš tribūnos nemoka. Kiti puikiai bendrauja iš tribūnos, bet netenka žado atsidūrę intymioje aplinkoje. Todėl kai mes sakome: ”trejų metų vaikas išmoksta kalbėti”- mes sakome ne visą tiesą. Visa tiesa - “išmoksta, o po to užmiršta”. Tarp kitko, lengviausiai su kalba mes elgiamės būtent būdami trejų metų. Mes kalbame be perstojo, naudodami įvairiausius pačių sukurtus žodžius, kalbame garsiai, nesirinkdami nei intonacijos, nei žodžių. Iki penkerių metų mes esame kalbos kūrėjai ir eksperimentatoriai. Emocinė kalbos dalis irgi žydi- niekas taip garsiai nesijuokia, nepyksta ir neverkia, kaip darželinukai. Kodėl mes tokie drąsūs? Todėl, kad nevertiname savęs, nereflektuojame, ir todėl, kad neturime skaudžios patirties.

O po to mes einame į mokyklą. Ir staiga atrandame, pvz., kad nemokame kalbėti paliepti ar paprašyti, pavyzdžiui, prie lentos. Mes patiriame gėdą, prarandame nuovoką ir po to pasislėpę tyliai verkiame. O kiemuose irgi ne geriau - su draugais gerai, bet pasirodo, kad praryjame liežuvį atsidūrę šalia tam tikrų žmonių- tarkime, nepažįstamų suaugusių arba patrauklių kitos lyties asmenų.

Paauglystėje mes atsigauname ir linksmai plepame draugų būryje. Tačiau kažkodėl nebemokame kalbėti su tėvais. Jie mūsų nesupranta, mes - jų. Ir štai išeina, kad besibaigiant brendimo laikotarpiui mes vėl nebemokame daug su kuo kalbėti. Vieniems lieka baimė kalbėti viešose vietose. Kai kurie iš mūsų atvirkščiai - visam laikui išmoksta, kad žodžiai gali labai sugadinti gyvenimą. Leptelėjai ką nors supykus - žmogus užsigavo.

Arba štai intymiuose santykiuose - kai kurių žmonių mes tiesiog nežavime savo kalba - tai ji per nuobodi, tai “ne į temą”, tai iš viso nerandame žodžių. Einame štai su pažįstamu nuo stotelės iki namų ir įtemptai galvojame: apie ką čia pašnekėjus? Juk neisi tylėdamas visą kelią? Tiesa, ekstravertai dažniausiai kalba sklandžiau, o intravertai kompanijose dažnai nežino, ką pasakyti - jų kalbos “fliuentiškumas”, arba “gyvumas” kiek atsilieka. Tačiau ne taip griežtai tie “ekstra” ir “intra” skiriasi. Tiesiog problemos su ta kalba - nors į darželinį amžių grįžk!

Ir grįžtame. Išgeriame “dėl drąsos”, kad liežuviai atsirištų - ir kalbame. Kai visi išgėrę, niekas labai mūsų ir nesiklauso - visi užsiėmę tik savimi. Tačiau nuolat geriant gali alkoholiku tapti. Ar nėra kito būdo išmokti valdyti savo kalbą? Yra. Jo pagrindas - tiesiog išmokti kalbėti užtikrintai. Bet ką. Jei jūs neužtikrintu tonu aiškinsite, kad žemė apvali, jumis gali nepatikėti. Jei užtikrintu tonu sakysite, kad rytoj žada Pasaulio pabaigą - patikės.

Žinoma, kai kada pasirodo skelbimai: štai vyksta viešo kalbėjimo (retorikos) kursai. Tai šen tai ten pasirodo knygų apie tai, kaip įtikinamai kalbėti. Arba psichoterapeutai naudodami hipnozę bei kitą metodiką dirba su žmonėmis, kurie bijo viešai kalbėti . Veikia mikčiojančių žmonių klubai. Kartais patys žmonės sau padeda. Kad ir graikų oratorius Demosfenas - ne tik kad mikčiojo, bet dar su akmenukais burnoje stengdavosi kabėti! Ir, matyt, jam tai padėdavo- graikai Demosfeną labai mėgo. Tik štai kas įdomu. Apie kitą oratorių jie sakydavo: kaip gražiai šiandien pašnekėjo tas ir tas... O po Demosfeno kalbų visi tylėjo, tik eidavo su persais muštis.

Todėl pirma pamoka tokia:

Klausosi ne mūsų kalbos, o mūsų.

Tai reiškia, kad su retomis išimtimis - filologijos, teatro ar dainavimo pamokose - joks normalus žmogus nesiklauso mūsų kalbos. Jis klausosi to, kas stovi už kalbos: mūsų jausmų, nuomonės ar informacijos. Ir jei jūs turite ką pasakyti, ir tikite tuo, jei kalbate nuoširdžiai ir nebanaliai - jūs būsite išgirsti. Ypač jei tyliai ištarsite pašnekovo vardą - kaip mat išgirs!

Iš čia - antra pamoka :

Dažniausiai žmonės vertina tuos, kurie jų klausosi, o ne tuos, kurie nuolat “čiulba”.

Tai reiškia, kad žmonės dėl gražbylio kalbų kartais ima manyti, kad gražbylys jų nepastebi ir negirdi. O tai daug kam nepatinka. Tegul jis kaip tetervinas ir toliau savo giesmę gieda, o mes kitur eisime - pas tylenius, kurie mus išklausys ir supras. Rasime tokių. Ir atrandame.

Todėl trečioji pamoka:

Pasaulyje yra po lygiai žmonių, mokančių atsakinėti į klausimus ir žmonių, mokančių klausti.

Visus žmones galima sąlyginai suskirstyti į “kvestimus” (“klausiančiuosius”) ir “deklatimus” (“aiškintojus”). Kartais jie keičiasi vietomis. Ir jei jūs jaučiate, kad su žmogumi nerandate kalbos, patikrinkite, ar jis linkęs aiškinti (“nežinai, kaip geriau žiemą mašiną užvesti?”), ar klausti ir klausytis (“nori, papasakosiu tau, kokį kartą pamačiau gamtos stebuklą?”). Žmogus kažkaip atsilieps, tiesa? Štai jums ir palengvėjo.

Na, o kaip su “nusišnekėjimais”, “leptelėjimais”, “nepataikymais”? Čia jau Froidą reikia skaityti. “Kasdienio gyvenimo psichopatologiją”. Mūsų kalboje juk neatsitiktinai atsiranda nelauktų frazių, kalbos klaidų ir “užmiršimų”. Tai pasąmonė savo cenzūrą susilpnina. O ko mes pasąmoningai norime? A, visokių banalių dalykų. Dažniausiai pasąmonė už mus nuoširdesnė. Todėl pasikliaukime savo pasąmone. Jeigu ji ima į mūsų kalbą kištis - tegul kišasi. Laikas parodys, kam jai to reikia. Tiesa, vos nepamiršau - stebinti ir naujoves sakyti geriau į dešinę ausį. O štai raminti ir guosti – į kairę. Kodėl - nesvarbu. Taip patikimiau ir viskas. Neklauskite.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (42)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (177)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1395)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (5)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (3)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (7)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (11)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (77)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (42)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...