Administratorius turi administruoti. Kilęs šis žodis iš lotyniškų “ad”-“į” ir “ministratio”- “suteikti tarnybą ar prievolę”. Versle tai reiškia valdymą. O valdymas reiškia efektyvų verslo organizavimą, planavimą ir kontrolę.
Administratorius
© Corbis
Ir šventieji administratoriaus uždaviniai – nustatyti darbuotojų atsakomybę, vesti juos į tikslą bei kelti jų kvalifikaciją. O kokiomis psichologinėmis savybėmis turi pasižymėti administratorius, kad atliktų šiuos savo uždavinius?

Pirmiausiai, ar turi administratorius būti labiau demokratiškas, ar labiau išrankus savo simpatijose, antipatijose bei santykiuose? Neskubėkime sakyti: „Demokratiškas!“

Demokratiškas administratorius yra sistemos “mes-darbuotojai” dalis - jis, žinoma, įpratęs būti lygus su visais – horizontaliuose santykiuose, pakankamai draugiškas ir ... nepakankamai blogas. O štai administratorius su polinkiu į aristokratizmą nors ir nėra visiems geras, tačiau efektyviau atlieka savo uždavinius. Jis ne visai sistemos “mes - darbuotojai” dalis - jis platesnės sistemos “firma” dalis, o tiksliau, yra prie vadovybės. Tegul jis ne visiems patinka - jo santykiai ir turi būti labiau vertikalūs.

Tačiau jei jis prie vadovybės, ar turi daugiau “skaityti moralus”, mokyti, ar daugiau klausti, rinkti informaciją? Sakysite, mokyti? Administratorius, kuris tik duoda nurodymus, panašėja į diktatorių ir praranda labai svarbią galimybę - gauti atgalinį ryšį iš kolektyvo. Beje, su tuo susijusios dažnai pasitaikančios diktatorių savybės: įtarumas, paranoja ir būtinumas turėti aibę šnipų, pranešančių apie tai, kuo gyvena “apačios”.

Geriau jau administratorius ne pamokslus skaito, o užduoda klausimus. Tegul jis būna smalsus ir klausiamąja intonacija valdo kolektyvą:

”Tai ką darome?”
“Tai kada padarysime?”
“Ar žinai, ką daryti?”
“Kokių turi problemų?”

Ar turi administratorius mėgti rezultatus ar procesus? Sakykime taip. Jei kalba eina apie visokius staigius pokyčius, tarkime, apie įmonės reorganizavimą, jėgos panaudojimą, geriau tinka orientacija į rezultatą. Juk čia tikslai pakankamai konkretūs ir aiškūs. O štai jei reikia harmoningai vadovauti jau veikiančiai sistemai, geriau tinka žmogus, mėgstantis procesą. Procesų žmogus, nemėgstantis rezultatų , t.y. “stop” momentų.

Kitaip jam pasidaro tuščia ir nyku. Jis visą laiką siekia, kad veikla nesibaigtų. Ir sukasi kaip voverė rate. Ir tegul, ratą juk ir turi sukti tas, kuris nesako “stop”. O sakanti “stop” voverė išliptų iš rato, ir ratas sustotų. Ar mums to reikia?

Ar į administratorius labiau tinka žmonės su plačiu strateginiu mastymu, ar “vietinės reikšmės” taktikai? Įstaigos vadovai kartais mano, kad su strateginiu mąstymu. Gal tai ir tinka kažkokiais ypatingais atvejais, tačiau panašu, kad taktikui administruoti lengviau. Strategas turi vieną silpnybę - jei kas nors verčia jį keisti tikslus, jis labai supyksta: ”Tai ką, dabar reikia nukrypti nuo tikslo ir daryti kažką kitą?”

Mobiliam verslo pasaulyje – taip, kažką kitą! - reikia didesnio lankstumo. Taktikos specialistai tokie ir yra. Jie mielai užsiima vis nauja ir nauja veikla, ir jei ši veikla gerai einasi, gali atsisakyti pradinio tikslo. Tai lyg ir prieštarauja vadovo keliamo reikalavimo “vesti žmones į tikslą”. Tačiau jei tas tikslas seniai virto pragaištinga pelke... Ar ne geresnis seržantas yra tas, kuris nepaisydamas pradinio generolų įsakymo judėti į šiaurę, pamatęs pasikeitusią situaciją, veda savo kuopą iš pelkių aplinkui?

Ar geriau, kad jis eitų nemąstydamas vis pirmyn, kur liepta? Strategai turi tokios inercijos, tik klausimas, ar ji visuomet naudinga? Ar gerai, kai administratorius yra sausas ir racionalus? Ar labiau jam verta būti emocingu ir gyvai reaguojančiu į žmones? Jūs žinote, kad emocingai reaguoti į žmones, nors ir laikoma” silpnumu”, iš tiesų yra didelis pliusas. Žmonės mėgsta gyvumą ir labiau supranta tuos, kurie jaučia, nei tuos, kurie tik mąsto. O kai administratorių supranta jo pavaldiniai, darbui tik į naudą.

Lygiai taip pat geresni yra nuolankūs, nei užsispyrę administratoriai. Užsispyrimas geras žemesnėje grandyje - tegul darbuotojai užsispyrę tvarkosi su savo funkcijomis. Nuolankus administratorius sugeba ne tiek spausti žmones, kiek kontroliuoti darbo rezultatus kartais nuo karto perklausdamas: kas vyksta? Kas trukdo? Kas padeda? Ir reaguoja į vis naujai atrodančią situaciją lanksčiais sprendimais.

Ar dera administratoriui nerūpestingai atsipalaiduoti, ar geriau atidžiai sekti veiklą? Klausimas retoriškas. Atsipalaiduoti gali firmos savininkas ar be darbo rūkantis vairuotojas. Administratoriais geriau sugeba būti atidūs žmonės.

Ir pagaliau, ar administruojant geriau galvoti apie teigiamus rezultatus, ar pastebėti tai, ko būti neturi? Supaprastinus, vieni žmonės labiau linkę pasakyti: ”Šios prekės nebeparduokime, nes jos nebeperka”. O kiti: “Parduokime štai aną prekę, nes ją labai perka”.

Administratoriui, žinoma, tenka galvoti dviem būdais, tačiau geriau būti „negatyviu”. Kodėl? Ogi todėl, kad kažką daryti darbuotojai moka ir patys. Sunkiau yra suprasti, ko daryti nereikėtų. Nes yra aibė visokių pagundų. O tikslai verčia savininkus nenukrypti į šonus. Ir tam būtinai reikalingas administratorius, žinantis kokia tvarka turi būti. Ir reaguojantis į netvarką. Nes jei visai trumpai - administratoriai reikalingi dėl tvarkos. Tai - verslo angelai-sargai. Ačiū jiems už tai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (58)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (7)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (9)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (20)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (252)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (8)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (91)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (77)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (51)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas (19)

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...