„Aš, atrodo, pati kenčiu jos skausmą“, „Vos atėjęs į tuos namus pajutau negerą atmosferą“, „Nepasakok apie tai, man bloga darosi“- visi šie posakiai yra ženklas, kad jūs tapatinatės su kitu žmogumi. Tapatintis, arba, moksliškai kalbant, identifikuotis, moka beveik visi žinduoliai. Šis sugebėjimas atsirado pirmiausiai patelėms, kurios ilgai augina savo palikuonis.
Moteris
© Corbis
Ilgai būdami bejėgiai, maži vaikai instinktyviai ieško šalia savęs gyvio, kuris juos supranta. Tik taip jie ir išgyventų! Nes jų nesuprantantys gyviai juos mielai suėstų. Įskaitant ir nesuprantančią motiną - ji irgi mielai suėstų savo palikuonį, jei neatsilieptų į jo balselį ir išvaizdą įsijautimu. O kadangi gyviai nelabai moka apibūdinti savo būsenos žodžiais, tam, kad juos suprastų, jie naudoja nežodinius signalus, kurie sukelia kitiems gyviams analogišką jausmą.

Todėl identifikacija – tai ne tik „atspindėtas jausmas“ ir ne užuojauta („Suprantu, kaip tau blogai“). Tai - be proto pastangų atsirandantis, bet gerai juntamas realus skausmas, atsirandantis šalia kenčiančio skausmą žmogaus. Tai realus liūdesys, apninkantis šalia liūdinčio piliečio. Ir realus suirzimas, atsirandantis šalia suirzusio asmens.

Susitapatinti su kitu žmogumi kartais naudinga. Tarkime, įsimylėjėliai ir meilužiai dažnai susitapatina vienas su kitu taip stipriai, kad vieno meilė ir aistra uždega kitą, ir ne visuomet gali pasakyti, kas ką myli labiau. Taip pat tėvų ir vaikų identifikacijos padeda tėvams geriau suprasti vaikus, o vaikams - tėvus.

Tačiau susitapatinimas ne visuomet naudingas. Netgi tuomet, kai „Vienam užkrėtus kitą, palengvėja ant širdies“. Tarkime, prislėgtumas ir suirzimas, atsirandantis bendraujant su prislėgtu ir suirzusiu artimu žmogumi, apsunkina vieną kito sąskaita.

Tada, kai tas kitas yra iš kitos šeimos ar kolektyvo - nieko baisaus. Tačiau jei jis yra tos pačios šeimos narys, jis gali bandyti išsikrauti ant kito šeimos nario, tarkime, vaiko o gal - ant naminio gyvūnėlio. Dažniausiai „apsikrėtęs“ liga artimas žmogus nepadeda ligoniui. O dėl susitapatinimo atsirandantis abipusis pyktis verčia žmones audringai kivirčytis, kai abu to visai nenori.

Susitapatinimas ne visuomet atpažįstamas kaip susitapatinimas. Psichoterapeutus, pavyzdžiui, specialiai moko atskirti, kur yra jų, o kur – jų klientų jausmai. Daroma tai dažniausiai taip.

Psichoterapeutas su kuriuo nors pacientu ima jausti kokius nors pakankamai neįprastus jausmus „ne į temą“. Tarkime, nesuprantamą pyktį, lytinį susijaudinimą, liūdesį ar nuobodulį. Jis aptaria tuos jausmus su kitu psichoterapeutu - supervizoriumi.

Supervizorius pasako savo įspūdį apie tai, kaip atrodo psichoterapeuto ir jo kliento santykis iš šono. O taip pat atkreipia dėmesį į tai, ką jis pats jaučia su supervizuojamuoju. Taip pat psichoterapeutas vieną ar kelis kartus per gyvenimą pats praeina asmeninę psichoterapiją ir susipažįsta su savo jausmais. Ir pagaliau psichoterapeutas gali seanso metu paklausti savo kliento: „Štai aš jaučiu suirzimą - kažin, ar jis mano, ar jūsų?“

Dažniausiai jei klientas atpažįsta, kad tai – jo, o ne psichoterapeuto jausmas, jis, tas klientas, tarsi „integruoja“ tą jausmą į save, t.y. tampa labiau savimi, o psichoterapeuto neįprastas jausmas nyksta.

Taigi toks patikslinimas - psichoterapijos dalis. To nebūna, jei jausmas priklauso pačiam psichoterapeutui - o taip irgi gali būti, nes jis irgi žmogus. Jei psichoterapeutas neturi profesionalaus pasiruošimo, supervizoriaus ar asmeninės terapijos, kas garantuos, kad jis neims gydyti kliento nuo savo paties problemų? Kažin ar yra dar kokia nors profesija, kurioje savo ir svetimi jausmai būtų taip kruopščiai atskiriami, kaip psichoterapijoje. Todėl tai labai gera profesija. Eikite dirbti psichoterapeutais- išmoksite mažiau tapatintis su kitais. Mažiau - bet ne iki galo.

Tiesa, ar jūs dažnai tapatinatės su artimaisiais, draugais ir netgi su televizoriuje matomais žmonėmis? Tarkime, aš niekad nepamiršiu, kaip skausmingai vaikystėje reaguodavau, jei per dailiojo čiuožimo varžybas, rodomas per televizorių, čiuožėjai paslysdavo ar tik bandydavo paslysti – man būdavo taip pat gėda ir bloga, lyg būčiau paslydęs aš pats! Tikriausiai aš dėl to ir tapau psichoterapeutu. Jei jūs tokie patys - tai esate mano sielos giminaičiai.

Pamenate Vladimirą Vysockį:
“Бить человека по лицу
Я с детства не могу“?

Sveiki, giminaičiai! Kuo mūsų bus daugiau, tuo pasaulyje bus mažiau smurto.

Na, o ką daryti jums, kad sumažintumėte šią socialiai naudingą, bet asmeniškai nepatogią savybę? Tokiu atveju jums gali padėti kai kurie užkalbėjimai ir ritualai. Dalį jūsų gali pamokyti praktikuojantys ekstrasensai - jie žino, kaip nuo savęs „nukratyti blogą energiją“ po kiekvieno seanso. Ko, deja, negalima pasakyti apie kitus su klientais dirbančius žmones.

Psichoterapeutai čia vėl nesnaudžia. Italų psichoterapeutas R. Asadžiolis pasiūlė atsitapatinimo nuo visų - ne tik nuo svetimų, bet netgi ir nuo savo emocijų, pojūčių ir minčių - formules. Tai savitaiga: “Aš - tai aš, o mano jausmai - tai mano jausmai, tai nesu aš“. „Aš - tai aš, o mano kūniški pojūčiai - tai pojūčiai, tai nesu aš“... ir pan.

Po to žmogus piešia ant lapo ovalą, kurio viduje pažymi įvairiausias savo asmenybės dalis, tarkime, jausmus ar savotiškus atliekamus gyvenime vaidmenis. O ovalo centre nupiešia tašką - „aš“. Kuri dalis „okupuoja“ aš, t.y., apsemia tašką - matosi iš paveikslo. Galima nupiešti kitokį, labiau pageidaujamą savo asmenybės žemėlapį.

Šiuo metu madingas vokiečių psichoterapeutas B. Helingeris padeda „atsitapatinti“ ne tik nuo realaus žmogaus, bet ir nuo seniai mirusių ar užmirštų giminaičių emocinių „kryžių“, kuriuos žmonės neša, net apie tai nenutuokdami.

Taip vadinamos „šeimos konsteliacijos“ metu neretai skamba tokios frazės, kaip: „Mama, šis vargas priklauso tau, atiduodu tau tavo vargą, su visa meile ir pagarba... Dukra, pasiimu iš tavęs savo vargą, jis - mano, o ne tavo“- ir „konsteliacijos“ grupės nariai pravirksta su palengvėjimu...

Taigi jei jūs labai to norite, profesionalai gali padėti jums. Tačiau neskubėkite. Visiškai atsikratę sugebėjimo jausti svetimą skausmą mes rizikuojame iš žinduolių pavirsti ropliais. O mes ne ropliai. Ropliai - ne mes.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (70)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (58)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (15)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1065)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (55)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (19)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (41)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...