Reaguodami į stresą ar pavojų paprastai imame nerimauti. Tai natūrali emocinė būsena, tačiau be aiškios priežasties kamuojantis nerimas ne tik trukdo kasdienei veiklai, bet ir gali sutrikdyti sveikatą.
© Shutterstock nuotr.

Streso pasekmės

Kiekvienas žmogus nerimauja išgyvendamas dėl šeimos, darbo problemų, netekties, patirdamas stresą ar turėdamas didžiulių nemalonumų. Bet ši slogi būsena turi išnykti, kai nelieka priežasties. Jei vis vien kamuoja nerimas, tai gali būti rimto negalavimo požymiai.

„Nerimo sutrikimai – vienos iš dažniausių psichikos ligų. Jie paprastai išsivysto staiga, kai žmogus patiria kažkokią stresinę situaciją, – teigia Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja gydytoja psichiatrė Laima Šėporaitienė. – Vieni žmonės randa savyje vidinių resursų, gynybinių mechanizmų, kaip įveikti sunkumus, arba prisitaiko. O kiti to padaryti nesugeba, tuomet problemos didėja ir sutrikimai stiprėja. Gali netgi išsivystyti generalizuotas nerimo sutrikimas arba depresija.“

Generalizuotas nerimo sutrikimas – tai lėtinė liga. Ji pasižymi tuo, kad ligonis nuolat jaučia nerimą, kylantį be aiškių priežasčių ir aplinkybių. Nuolat nerimaudamas, jaudindamasis, įsitempęs žmogus tampa dirglus, greitai pavargsta, pablogėja dėmesio koncentracija, kartu ir darbingumas, sutrinka miegas, padažnėja pulsas, kvėpavimas, gali krėsti drebulys.

Generalizuoto nerimo sutrikimų kamuojamo žmogaus galvoje nuolat sukasi įkyrios mintys, kad gali nutikti kažkas negera, jis nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų, savo ar artimųjų sveikatos, žvelgdamas į ateitį mato tik bloga.

Vyrai neverkia

„Patyrus didžiulį stresą, nesėkmę ar užklupus rimtiems rūpesčiams, nerimo būsenos, išgyvenimai paprastai iš karto užklumpa silpnesnės nervų sistemos žmones, – aiškina psichiatrė L. Šėporaitienė. – Pasireiškia psichologiniai ir fiziniai požymiai. Kamuoja nemiga, įkyrios mintys: kas įvyko, ką daryti. Gali būti motorinis sujaudinimas: žmogus neranda sau vietos, turi judėti, kalbėti.“

Žmonės dažnai nemoka ir negali išjausti savo išgyvenimų. Tai itin būdinga vyrams.

„Dauguma jų negali nei verkti, nei liūdėti, nei skųstis, kad nepasisekė, kad blogai jaučiasi, – teigia gydytoja L. Šėporaitienė. – Emociškai neišgyventi, nuslopinti, neatpažinti, neišreikšti ir neįvardyti neigiami jausmai neretai gali sukelti fizines ligas. Tokiais atvejais atsiranda ne tik psichologinių, bet ir kūno negaliomis pasireiškiančių nerimo simptomų: virpulys, drebulys, raumenų įtampa, širdies plakimas, plaštakų prakaitavimas, galvos svaigimas ar skausmas, pykinimas, sunkumas, smaugimas gerklėje, lyg būtų kąsnis gerklėje užstrigęs.“

Pajutus tokius simptomus paprastai galvojama, kad tai kūno problemos, kad sergama kokia nors širdies ar kita liga.

„Žmogus eina pas kardiologą, kitus kūno ligų specialistus, bet nesusieja savo sveikatos su tuo, kad, pavyzdžiui, turi problemų darbe ar šeimoje, ir jo organizmas taip reaguoja į šiuos sunkumus“, – tvirtina gydytoja psichiatrė.

Negydomi nerimo sutrikimai gali tapti įvairių vidaus organų negalavimų: didelio kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių pažeidimų, infarkto, dvylikapirštės žarnos, skrandžio opos, urologinių ir kitų ligų priežastimi.

Ieško ligų

„Nerimo sutrikimai šiais laikais vargina gana daug žmonių, – tvirtina psichiatrė L. Šėporaitienė. – Vieni suvokia, kad nerimauti normalu turint kokių nors rūpesčių, ir susitaiko su tuo ar randa būdų, kaip nerimą įveikti: pasportuoja, pasikalba, pasiguodžia, galų gale, paverkia, jei kas nors nutinka. O kiti galvoja, kad čia nieko tokio. Bet tuomet pradeda varstyti gydytojų kabinetų duris aiškindamiesi, kodėl širdis per tankiai plaka, dėl ko delnai prakaituoja ar galva svaigsta.“

Gydytoja perspėja, kad svarbu stebėti savo emocinę ir fizinę savijautą, stengtis įveikti nerimą, rasti išeitį iš susidariusios situacijos.

„Jeigu nerimo požymiai pamažu praeina, vadinasi, viskas normalu, mes turime reaguoti į išgyvenimus, – aiškina Psichikos sveikatos centro vedėja. – Bet jei be priežasčių pablogėja nuotaika, nerimas kamuoja mėnesį, pusmetį ir jo simptomai pasireiškia vis stipriau, reikia ne kentėti, o ieškoti psichikos sveikatos specialistų pagalbos. Jie skirs medikamentinį gydymą ar psichoterapiją.“

Spartėjant gyvenimo tempui vis daugiau žmonių kenčia nuo nervinės įtampos, nerimo. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ne visi nerimo sutrikimai diagnozuojami ir gydomi.

Begalė žmonių (nors ir mažiau nei sovietiniais laikais) vis dar
prisibijo psichikos sveikatos specialistų.

„Yra ir kita medalio pusė: daugelis gyventojų nepajėgūs kęsti nė truputėlio nerimo, sutikti su tuo, kad gyventi nėra lengva. Juk niekas nesakė, kad žemė yra rojus, kad viskas turi puikiai sektis, kad niekada nepatirsi nesėkmių ir netekčių, kad niekada neliūdėsi. Netgi su tuo, kad žmogui būna natūraliai ir neramu, ir liūdna, daugelis taip pat nenori sutikti“, – apgailestauja psichiatrė L. Šėporaitienė.

Gelbsti ir žolelės

Nerimo sutrikimų padeda išvengti psichologinis išprusimas, bet daug žmonių nežino, kaip atpažinti savo jausmus, kaip su jais elgtis, kaip išgyventi. Medikai sako, kad reikia mokytis nerimą valdyti ir stengtis įveikti visomis įmanomomis priemonėmis.

Jei turite rūpesčių, aptarkite juos su artimaisiais, nepasilikite vieni su savo mintimis. Į problemą reikia įsigilinti ir ją išspręsti, jei įmanoma, keisti susidariusią situaciją. Šeimos nariai ar draugai turėtų padrąsinti nerimo kamuojamą artimąjį, padėti jam nusiraminti, išreikšti savo mintis ir nuogąstavimus.

Įvairiomis nerimo formomis sergantys pacientai gydomi vaistais, psichoterapija, elgsenos terapija. Bet iš pradžių, kol nerimo sutrikimas nesunkus, verta išmėginti paprastesnes priemones.

„Galima gydytis homeopatiniais ir žolelių preparatais. Tai pati saugiausia ir prieinamiausia pagalba. Daugumą žolelių, išskyrus jonažoles, saugu vartoti kartu su kitais preparatais. Tik viskam reikia saiko: negalima vieno kokio nors preparato vartoti metų metus“, – tvirtina gydytoja L. Šėporaitienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (7)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (201)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (15)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (21)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (50)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (299)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (23)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (113)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (86)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...