Nesklandžiai kalbančių oratorių kalbos įsimenamos geriau

 (13)
Žmogaus kalba, pertekusi garsų "hmmm" arba "eeeeh", klausytojų įsimenama geriau nei nepriekaištingai sklandi kalba, rašo "The Daily Mail". Tokią išvadą priėjo mokslininkai iš Sterlingo ir Edinburgo universitetų. Jie atliko nemažai tyrimų, kurių metu siūlė pageidaujantiems išklausyti keletą oratorių.
Oratorių kampas Londono Hyde parke
© DELFI (A.Žukauskaitės nuotr.)
Po valandos tyrimo dalyviams buvo pasiūlyta prisiminti pasisakymo turinį. Kaip nustatė mokslininkai, žmonėms pavyko įsiminti apie 62 proc. ne ypač sklandžiai kalbančių oratorių žodžių ir tik 55 proc. žodžių tų, kurių kalba buvo nepriekaištingai švari ir sklandi.

Pasak vieno mokslininkų, tyrimo rezultatai paaiškinami tuo, kad pauzės kalboje atsiradimas ir jos užpildymas garsais "eeeh" arba "hmmmm" sugriauna įprastinį kalbos sklandumą ir priverčia žmogaus smegenis sutelkti į ją didesnį dėmesį.

Šiuo metu mokslininkai mėgina nustatyti, kokią įtaką kalbos įsimenamumui turi neteiktinų įterpinių, pavyzdžiui "tipo" arba "reiškia", skaičius.

ELTA
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Karjera

Karjeros planavimo specialisto patarimai abiturientams: kaip išsirinkti studijų kryptį

Nors stojamieji artėja septynmyliais žingsniais, tačiau tikrai dar ne visi abiturientai yra apsisprendę, ką studijuoti ir kur. Kaip nepasiklysti informacijos gausoje, išsigryninti prioritetus ir tinkamai pasirinkti studijų kryptį, pasakoja Šiaulių universiteto karjeros konsultantė Sigita Gintilaitė. Savo patirtimi taip pat dalijasi alumnai Gabrielė Gendvilaitė ir Tautvydas Milaknis.

Kokią įtaką darbui ir rezultatams daro įmonės kultūra

Įmonės kultūra pradedama kurti dar prieš įdarbinant savo pirmą darbuotoją ir ji organiškai vystosi didėjant jų skaičiui. Kuo didesnė įmonė, tuo svarbiau auginti kultūrines vertybes bei puoselėti praktikas, idant įsitikintumėte, jog siekiama tų pačių tikslų ir vertinami tie patys dalykai.

Eksperimentas: kaip tapti matematikos genijumi? (5)

Dalyvavau egzamine, mokytoja diktavo matematikos uždavinius. Tai buvo tokio tipo užduotys, kuriose vaizduojama kažkokia gyvenimiška situacija, tipo „Petras turėjo 3 kg pomidorų, o Marytė 5 kg, jie abu vyko į turgų, kiek turgaus aikštėje bus pomidorų prekybos pradžioje, įrašykite kilogramais.“

Esu tinginys. Kaip tai įveikti? (42)

Dažnai susiduriu su kitų man užduodamu klausimu, kaip įveikti tinginystę ir pradėti kažką veikti? Manau, kiekvienas pastebime, kad mūsų „noriu“ ir „reikia“ ne visuomet sutampa. Kaip pradėti daryti svarbią užduotį, jeigu nesinori, jeigu visuomet atrandame įdomesnės veiklos ir joje „paskęstame“?

Gyvenimo krizės – tai problema ar galimybė? (1)

Dalyvaudamas “Krizių įveikimo centro” veikloje dažnai susiduriu su krizę išgyvenančias klientais. Susitikimo metu dažnai iš Jų išgirstu tokius žodžius: “ir tai toks mano gyvenimas”, “kas gali būti blogiau”, “nesuprantu, kodėl gyvenimas manęs nemyli”, “ką blogo padariau, kad man taip”? Tačiau pastebiu, kad įvykus krizei, gyvenimas mums suteikia galimybę pamatyti kitas jo galimybes, ko pasekoje mes visi turime galimybę gyvenimą pakreipti teigiama linkme. Tad man kyla klausimas, ar tikrai krizė yra didžiulė problema, ar tai yra mūsų didžiausia galimybė iš naujo atrasti gyvenimo kelią?