Gintaras Binkauskas ir Edita Ragauskienė ieško savo produkcijos pavyzdžių – pušų aliejaus ir tepalo, pavadinto „Maistas odai“ (MO). Nelabai ką randa – beveik viskas išparduota. Būtent dėl tų produktų, matytų mugėje, ir atvykome. „Rasoms“ įdomu viskas, ką galima pagaminti iš augalų.
Nenujautėme rasią neįprastą verslo variantą – kai trys žmonės, besidomintys skirtingais dalykais, sukūrė visą tarpusavyje susijusių paslaugų kompleksą ir asociaciją „Bindrakalnis“.
Pokyčiai prasideda dėl krizės
„Aš juos visus gydžiau. Kai išgydžiau Gintarą, susituokėme. Jau keliolika metų esame kartu. Abu esame baigę parapsichologijos akademiją. Prieš aštuonerius metus pas mus atėjo Edita, irgi baigusi šią akademiją, jai ir perdaviau senovinį receptą. Pušų spyglių ištrauka – puikus produktas, ilgai siūliau įvairiems žmonėms ją gaminti. Ji valo ir padeda nuo depresijos. Pušimi kvepia ir mūsų namas – tereikia kiekvieną pavasarį nuplauti jo niekuo nepadengtas sienas. Namas irgi gali gydyti, mūsiškiame ilgiau pabuvus sveikstama nuo sinusito“, – pasakoja Džiuljeta.
Ji yra asociacijos ašis, vadina save metafizike ir sako ieškanti priežasties visa ko pasekmėje. Ji diagnozuoja ir konsultuoja žmones, veda užsiėmimus, kuriuose dalyviai gilinasi į save ir jiems rūpimus klausimus, kiti stiprina charizmą specialiuose užsiėmimuose.
„Įsteigėme asociaciją „Bindrakalnis“, kurios siekis – savigyda, saviugda ir saviraiška. Tai atspindi visą kūrybinę žmogaus užduotį. Atėjo kita era ir mes jai nebetinkame tokie, kokie esame. Aplink nuožmi konkurencija, besaikis vartojimas, dirbtinės medžiagos ir kvapai, varžybos dėl geriausiųjų vardo. Kur kas geriau, kai žmonės suvokia, kad kiekvienas yra kitoks, unikalus ir nereikia tų varžybų, o reikia dalytis. Žmonės šiaip sau nesikeičia: ateina kokia nors krizė ir tarsi pirštu duria į pačią skaudžiausią vietą. Tada tenka susivokti. Kartais juokauju, kad esame tikras krizių centras – net Editos tepalas yra skirtas odos krizei įveikti“, – šypteli Džiuljeta.
Ji žino, ką sako, mat buvo tas „bandymų triušis“, ant kurio išmėginta ilgokai tobulinta produkcija. Tikina, kad tepalas jai stebuklingai ataugino iki tol labai išplonėjusią ir išsausėjusią odą, nors iš pradžių ji skeptiškai žiūrėjusi į iš maisto produktų sukurtą gaminį. Pušų aliejų išmėgino nemaža grupė žmonių, lepindami juo odą po pirties procedūrų. Tik ilgainiui kilo mintis jo pasiūlyti ne tik draugams.
Svajojo apie gilų poveikį
„Verslu tai tapo prieš dvejus metus, nors patys naudojame 5–6 metus. Esu sveiko gyvenimo būdo propaguotoja ir masažo specialistė. Kosmetologija ir odos priežiūros priemonės bei moters grožio puoselėjimas man – įdomi sritis. Svajojau apie produktus, kurie ne pateptų odos paviršių, veiktų trumpai, o pagydytų, pamaitintų odą „iš vidaus“. Sutvirtintų ją taip, kad liktų ilgalaikis puoselėjimas. Kadangi įprastiniai kremai veidui man pačiai netiko, ieškojau to, kas būtų natūralu ir gydytų odą, dar norėjau, kad ji jaustųsi maloniai, „patogiai“. Taip gimė MO, – pasakoja Edita Ragauskienė.
Pirmiausia jai teko prisiminti prosenelių išmintį. Jų gražinimosi būdai, anot Editos, būdavo paprasti ir veiksmingi: naudodavo tai, ką valgydavo, mat kas tinka vidui, tas tinka ir išorei.
„Tepalą patariu naudoti veido, paakių, kaklo odai. Jis puikiai įsiskverbia gilyn, neužkemša odos porų, nes jame nėra nei vaško, nei taukų. Tepantis 1–2 savaites rytą ir vakare, oda tampa soti, lygi, švyti, nes gauna deguonies iš aplinkos, minkšta, bet stangri. Tepalas tinka ir sausai, suskirdusiai odai pamaitinti. Prieš tepant derėtų padaryti druskos vonelę ir jau tuomet tepti drėgną odą“, – sako Edita.
Anot jos, pasisotinusi oda tepalo prašo vis mažiau – galima tepti jį tik kartą ar pakeisti kita MO rūšimi. Rūšys yra sukurtos pagal odos tipą ir parenkamos individualiai – darant testą ant rankos odos.
Tepalą tenka laikyti šaldiklyje, mat jame nėra jokios chemijos ir kambario temperatūroje jis sugestų. Todėl jo kūrėja neturi jokių atsargų – gamina, kai gauna užsakymą arba ketina važiuoti į mugę. Vis daugiau šiuo tepalu domisi ekologiškomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės, tad nuolatiniai vartotojai prireikus gali nesunkiai įsigyti.
„Aliejų pradėjau daryti paraginta savo mokytojos Džiuljetos. Pagal senolių receptūrą gaminamą pušų spyglių aliejinę ištrauką iš pradžių naudojome tik draugų būryje odai pamaitinti po pirties procedūrų.
Tepamas ant šlapios odos, aliejus puikiai įsigeria, atkuria elastingumą, maitina. Veikia prieš uždegimus, ramina sąnarių skausmus, peršalus įtrinama krūtinės sritis, naudojamas gydant celiulitą, apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Aliejus tinka po pirties, masažo, kasdienei odos priežiūrai ar kaitinimosi saulėje. Drėkina ir minkština sausus, skilinėjančius nagus, sukietėjusią alkūnių, pėdų odą, švelnina plaukus. Tinka tepti plaukų galiukus, žaizdas, sumuštas kūno vietas. Porą metų būdama bedarbe, pragyvenau iš aliejaus gamybos ir pardavimo“, – sako Edita.
Aliejaus sudėtyje yra gintaro rūgšties, kuri padeda ląstelėms geriau pasisavinti deguonį, atkuria jų gyvybingumą, stiprina organizmo imunitetą. Tinka kraujagyslėms valyti, kaip profilaktinė priemonė nuo virusinių ligų. Padeda sergant kepenų ciroze, akmenlige, diabetu, skatina insulino gamybą kasoje.
Aliejus ir MO yra sertifikuoti tautinio paveldo produktai. Maitinamasis tepalas skirtas glebiai, nualintai odai, kitas – plonai, šerpetojančiai odai, kad ši atgautų pirminę savo struktūrą. Edita apie odą išmano daug, profesionaliai daro veido masažą, tad, kurdama savo tepalą, turėjo progos daug kartų patikrinti ir įvertinti jo poveikį skirtingiems žmonėms bei skirtingu metų laiku.
Pušų aliejų Edita gamina drauge su Gintaru – rankomis trina pušų spyglius ir fermentuoja rafinuotame aliejuje apie mėnesį, kad augalas atiduotų visą savo jėgą. Šį produktą labai gerai įvertino Gintaro klientai, ateinantys pas jį tikros pirties terapijos.
Pirties terapija
„Baigdamas parapsichologijos akademiją, savo diplominiam darbui pasirinkau pirties terapijos temą. Tad žvelgiu į jos procedūras daug giliau. Prieš penkerius metus pasistatėme savo pirtį, kurioje ir ėmiau priiminėti klientus“, – prisimena Gintaras.
Vienu metu jis dirba tik su vienu žmogumi. Temperatūra siekia 55–60 laipsnių, kad žmogus jaustųsi komfortiškai, neišsigąstų, mat daug kas pirties bijo nuo vaikystės ir net nežino, kodėl.
„Kaitiname kūną, periu įvairių augalų vantomis, paskui – poilsis ir druskos bei medaus masažas, papildomas guminių taurių masažu. Apipilu ir šaltu vandeniu, kad žmogus galėtų išsirėkti. Kitaip tylės, nors užspaustas emocijas būtina atpalaiduoti. Išsirėkdamas žmogus palieka savo problemas, neišsakytus dalykus. Pirtyje labai svarbu augalai – ne tik vantoms, bet ir aromatams. Visuomet laikau pakabintus vaistažolių ryšulėlius orui gryninti. Naudoju ir užplikytas vaistažoles, aliejus, tarp jų ir kedrų, atvežtą iš tam tikrų Sibiro vietų“, – pasakoja apie pirties procedūras Gintaras.
Pabaigoje atliekamas klasikinis viso kūno masažas nuo pirštų galiukų iki nosies. Per jį žmonės dažniausiai „išsijungia“, o pažadinti geria vaistažolių arbatą su medumi ir šnekučiuojasi su Gintaru.
Šnekučiuotis su juo galima apie daug ką, bet jei jo neklaus, nenorės atsiverti, Gintaras ir neklausinės. Jei matys, kad žmogus turi rimtesnių problemų, patars su kuo nors pasikonsultuoti.
„Būna ir kuriozų. Kartą žmona norėjo padaryti vyrui siurprizą, padovanojo pirties procedūrą. Atvežė ir paliko mūsų kieme, o jis net nežinojo, ko tikėtis. Kai liko patenkintas, po jo atsiliepimų ir žmona tokios pirties užsimanė. Kažkas sakė, kad per tas kelias valandas savijauta labai pasikeičia, tarsi po savaitės sanatorijoje. Kai kas pastebimai pajaunėja, juk raukšlelės atsiranda nuo rūpesčių“, – sako vyriškis.
