Verslo etiketas
Latviai itin vertina nuoširdumą ir nevengia tiesmukumo. Verslo susitikimo metu patartina eiti tiesiai prie reikalo ir netuščiažodžiauti. Pats geriausiai būdas savo tikslui pasiekti yra tiesioginės derybos. Žinoma, prieš tai turite būti tinkamai pasiruošęs, išsiaiškinęs visus faktus ir pasirengęs pateikti profesionalius atsakymus į klausimus. Susitikimų metu svarbu įgyti potencialių verslo partnerių pasitikėjimą, vėliau už jus kalbės jūsų reputacija, o rašytinės sutartys taps tik formalumu.
Latviai taip pat džiaugsis, jei prisiminsite jų gimtadienius ir vardadienius, ir po susitikimo juos pasveikinsite. Latviai maloniai priima suvenyrus ir kitas dovanėles, susijusias su jūsų atstovaujama šalimi. Vis dėl to, atkreipkite dėmesį, kad jos neturi būti itin brangios, nes galite sudaryti įspūdį, kad norite juos papirkti.
Pirmasis susitikimas
Derėtų atminti, kad pirmasis susitikimas su potencialiais partneriais Latvijoje yra formalus. Kai kurių Latvijos verslininkų nuomone, lietuvių verslininkai bendrauja mažiau formaliai negu latviai ir dažnai nesuteikia pakankamai išsamios informacijos ir paaiškinimų. Pirmojo susitikimo metu griežtai aptarkite tik su verslu susijusius klausimus. Į susitikimą nevėluokite, pasisveikinkite tvirtai paspausdami ranką.
Susitikimo metu palaikykite akių kontaktą su visais jame dalyvaujančiais asmenimis. Pokalbio metu nepertraukinėkite pašnekovo, negestikuliuokite ir nesistenkite pasirodyti pranašesni. Verslo įmonėse galioja griežta hierarchija, todėl žemesnės grandies darbuotojai visus sprendimus derina su vadovu, kurio žodis yra lemiamas.
Vėlesnių susitikimų metu be verslo temų galėsite aptarti ir laisvalaikio pomėgius, hobius. Nenustebkite, jei pasibaigus susitikimui sulauksite kvietimo pridėti ką tik susitiktą naują pažįstamą prie savo „Facebook“ paskyros ar kvietimo bendrauti kitose socialinėse platformose. Latviai mėgsta šiltai ir betarpiškai bendrauti ir aktyviai naudojasi socialiniais tinklais.
Komunikacija
Didžioji dalis latvių moka daugiau kaip vieną kalbą. Be valstybinės latvių kalbos, latviai puikiai kalba rusiškai – daugumoje mokyklų mokoma rusų kalbos kaip užsienio kalbos. Nemažai vyresnio amžiaus latvių šios kalbos žinių yra įgiję dar Latvijai būnant Sovietų Sąjungos sudėtyje, kai rusų kalba buvo valstybinė. Rusų kalbai pirmenybę teikia vidutinio amžiaus verslininkai tiek Latvijoje, tiek visoje Rytų Europoje, tad jei negalite pasigirti anglų kalbos žiniomis, su vyresnio amžiaus latviais tikrai susikalbėsite rusiškai. Anglų kalbos žinios pravers bendraujant su jaunesniais verslininkais.
Užmezgę verslo santykius, pasistenkite išmokti keletą žodžių latvių kalba, taip pradžiuginsite verslo partnerius. Net paprasčiausias pasisveikinimas latvių kalba gali padėti sukurti geresnį įspūdį. Dėl to verta prisiminti keletą populiariausių frazių: „laba diena / labas vakaras“ – „labdien / labvakar“, „kaip jums sekasi?“ – „kā Jums klājas?“, „ačiū – paldies“.
Bendraudami el. laiškais atminkite, kad el. laiško struktūra nėra griežta, bet rekomenduojama bendrauti formaliai. „Jūs“ ir „Tu“ yra pageidaujamos mandagios formos (rašomi lygiai taip pat, kaip lietuviškai), „Tu“ turėtų būti rašoma didžiąja raide. Galima kreiptis vardu ir rašyti mažiau formaliai, kai verslininkai bendrauja ne pirmąkart, ar yra pažįstami (anksčiau turėjo bendrų reikalų, kalbėjo telefonu ir t. t.). Bet kokiu atveju rekomenduojama nenaudoti šnekamosios kalbos žodžių, bendrauti mandagiai ir el. laiškuose suteikti pakankamai išsamios informacijos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad laiške nebūtų skyrybos ir rašybos klaidų.
Atliekant vertimus iš lietuvių į latvių kalbą, dažniausiai netaisyklingai verčiami UAB, AB, VĮ, pvz., UAB dažnai verčiamas kaip SIA, nors reikšmės ne visiškai sutampa. Panašiai yra ir su gatvės pavadinimais (pvz., T. Ševčenkos gatvė ar T. Ševčenkos iela). „Ars libri“ vertimų biuras rekomenduoja neversti nei įmonės teisinę formą žyminčių santrumpų (UAB, AB, VĮ ir pan.) nei adresų.
Verčiant iš lietuvių kalbos, pastebimos sintaksės klaidos (kartais naudojama lietuviška sintaksė) – pvz., lietuviškuose dokumentuose vieta ir laikas nurodomi vartojant vardininką – Kaunas, 2017 m. sausio 1 d., o latviškai turėtų būti vartojamas vietininkas – Kauņā, 2017. gada 1. janvārī. Atkreipkite dėmesį, kad latviškai data rašoma pirmiausiai nurodant dieną, tada mėnesį ir tik tada metus.
Kadangi šis straipsnis susijęs ne tik su Latvija ir jos kultūra, bet ir su verslu ir eksportu, todėl pabaigai norėtume pateikti lentelę, kurioje rasite etikečių latvių kalba įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos.
