Lyderės ar mažos įmonės?
Pasak šį konkursą organizuojančios įdarbinimo agentūros darbuotojos Ritos Karavaitienės, pernai jie su studentų organizacija AIESEC taip pat organizavo panašią apklausą, tik nereitingavo patraukliausių įmonių. Šiemet reitingavimo sistema buvo įvesta, nes norėta sužinoti, kodėl viena ar kita įmonė respondentams yra tokia patraukli.
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad ne visi jauni žmonės veržiasi įsidarbinti lyderiaujančiose įmonėse. Pašnekovė teigia išgirdusi ir tokių nuomonių, kad dirbti mažose įmonėse yra geriau, nes jos labiau stengiasi ir išlikti rinkoje, ir augti. Be to, mažesnėse įmonėse mažiau biurokratijos, daugiau universalumo.
Darbo paieškų keliai ir klystkeliai
R. Karavaitienė, remdamasi savo ir kolegų patirtimi, tvirtina, kad darbo biržoje ieškantys darbo žmonės tik registruojasi, tačiau gauti darbo per šią įstaigą nesitiki. Vienas populiariausių darbo paieškos būdų mūsų visuomenėje ir toliau lieka asmeninės pažintys. Antras gana rezultatyvus darbo paieškos būdas – aktyvi paieška interneto portaluose. Beje, ten skelbiasi ir darbuotojų ieškantys darbdaviai. Įdarbinimo profesionalų teigimu, tokiais būdais norimą darbą ar reikiamą darbuotoją susiranda daugmaž 50 proc. darbo rinkos dalyvių.
Pastaruoju metu darbo vis dažniau ima dairytis dar tik būsimieji aukštųjų mokyklų absolventai. „Jei darbo ieško bakalauro darbą ką tik apsigynęs studentas, galimybių įsidarbinti jis turi mažai, – padėtį komentuoja pašnekovė. – Tačiau jei darbo ar vietos, kur galėtų atlikti praktiką, ieško ką tik pradėjęs studijuoti jaunas žmogus, jis sparčiais žingsniais eina į darbo rinką.“ Tad R. Karavaitienė pataria visiems studijuojantiems jaunuoliams darbo ieškoti ne tada, kai diplomas rankose, o kai tik suvokia, kad jokios praktikos ar darbo patirties neturinčio diplomuoto specialisto nelabai kam reikia. Tokia Lietuvos darbo rinkos realybė...
Tiesa, dalis potencialių bedarbių, drauge ir neįvertintų talentų, neradusių darbo Lietuvoje, emigruoja.
Pašnekovė šiame „protų nutekėjimo“ procese mato ir trūkumų, ir pranašumų. „Taip, jaunimas daug paprasčiau žiūri į emigraciją. Jauni žmonės nori pažinti pasaulį, kultūras, greičiau kopti karjeros laiptais ir pan. Jie neturi įsipareigojimų bankams, jų niekas čia nelaiko. Beje, kartais vos ne puse lūpų jiems siūloma išvažiuoti... Tai nėra blogai, jei jaunimas, padirbėjęs užsienyje, grįžta į Lietuvą su naujomis mintimis ir entuziazmu. Kur kas blogiau, kai pabandžius gyventi ir dirbti užsienyje suvokiama, kad Lietuvoje prasimušti – daug sudėtingiau. Ir štai tuomet prarandame labai daug mūsų pačių parengtų specialistų“, – apgailestauja R. Karavaitienė.
Ką mano patys studentai?
Deja, studentai negalėjo pasigirti, kad susirasti darbą jiems buvo lengva: 8 proc. respondentų darbo ieškojo mėnesį, 7 proc. – du, 11 proc. – tris, 9 proc. – šešis, o 21 proc. – daugiau kaip pusę metų. 44 proc. apklaustųjų studijuodami darbo iš viso neieškojo. Tad, kaip matyti iš apklausos rezultatų, 56 proc. studentų ieškotis darbo pradeda dar studijuodami, nors suderinti studijas ir darbą, pasak jų, yra labai sunku.
Studentų nuomone, renkantis darbuotoją, darbdaviams yra svarbiausi šie dalykai: darbo patirtis rūpi 81 proc. darbdavių, mokėjimas prisistatyti darbo pokalbio metu – 53 proc., asmeninės savybės – 45 proc. Kad ir kaip atrodytų keista, išsilavinimas atsiduria paskutinėje vietoje – apklausti studentai mano, jog tai rūpi tik 41 proc. darbdavių. Tad minėti potencialūs darbuotojai, aišku, stengiasi gerai prisistatyti, pabrėžia savo aktyvumą, papildomas veiklas ir kitokią ne darbo rinkoje įgytą patirtį.
Įmonių atstovai teigia, kad įdarbinant studentus jiems labai svarbi jų motyvacija, be to, įmonės yra linkusios studentus pirmiausia priimti į gamybinę praktiką. Taip jie įgyja realios darbo patirties, o darbdaviai gali įvertinti naujokus.
Džiuginantis apklausos rezultatas tas, kad vis daugiau respondentų (net 81 proc.) planuoja likti Lietuvoje ir čia tęsti studijas ar ieškoti praktikos galimybių bei darbo pirmaujančiose Lietuvos įmonėse, o ne vykti į užsienį.
Patraukliausio darbdavio rinkimus organizavo karjeros portalas „CV-Online“ kartu su studentų organizacija AIESEC.