Kolektyvas – tai jėga. Netgi mūsų taip deklaruojama asmenybės laisvė – tai laisvė su kolektyvo uždedamais apribojimais. Ar gali kolektyvas ne riboti mus, o išlaisvinti?
Karjera, kolektyvas, ofisas
Atėję į bet kokį kolektyvą - darželio, kiemo ar klasės - mes nuo mažens jaučiame, kad tai - kažkas nauja. Kažkoks naujas organizmas, turintis daug kojų, daug akių, labai stiprus ir kartais mus kandantis. Ir jeigu vienas prieš vieną su žmogumi mes dar stiprūs, dar galime manipuliuoti ar rungtis, tai šis naujas organizmas manipuliacijoms nepasiduoda.

Prieš mus jis gali atstatyti abejingumo ar pajuokos ragus, gali ir apginti ir net iškelti. Kad paskui nuleistų ant žemės. Kitaip sakant, „vienas lauke ne karys“. Galbūt dėl to, o galbūt ir ne tik dėl to, mes jaučiame poreikį ne kovoti su kolektyvu, o tapti jo dalimi. Kaitaip sakant, „pritapti“.

Pritapimo procesas kažkuo primena maisto asimiliaciją - tu leidiesi suvalgomas, užtat tampi valgančio kūno dalimi. Ir tuomet tavęs nebevalgo - nebent koks nors didelis priešas suvalgo su visu naujo šeimininko organizmu...

Todėl kiekvieno iš mūsų atsiradimas naujame kolektyve reikalauja specialaus proceso - adaptacijos laikotarpio. Jos metu mes iš individo tampame visumos dalimi. Vaikystėje tai įvyksta žaidžiant.

Karjera, kolektyvas, ofisas

Štai jūs, pilnas naujai išmoktų laisvių ( judėti, kalbėti, šokinėti, stovėti ant galvos, spjaudyti tiksliai į taikinį ir t.t.) , išeidavote į kiemą. Ir jus kviesdavo žaisti kiti vaikai. Žaisti – reiškia laikytis tam tikrų taisyklių. O taisyklės mūsų veiksmų laisvę apriboja. Tarkime, būdamas vienas jūs paspirdavote tuščią skardinę kur tiktai norite. Kai jūs spardėte skardinę su naujais kiemo draugais, taisyklės keitėsi. Jūs turėdavote spardyti ją ne bet kur, o būtent saviškiams. Ir ne bet kuria kryptimi, o link priešininkų vartų.

Mergaitiška analogija - žaisti lėlėmis su savosiomis - „draugėmis“ ir apkalbėti svetimas - nedrauges. O kaip mes sužinodavome, kokių taisylių laikytis? Jūsų teisingus veiksmus lydėjo naujų draugių palaikymas, o neteisingus - pasmerkimas. Ir viskas. Kartais kraštutine prisitaikymo priemone tapdavo manipuliacija - paverkti mamos ar susimušti bei prigąsdinti. Tačiau teisingiausias kelias buvo tiesiog laikytis taisyklių. Vienodų viesiems - vaikų kolektyvai stebėtinai nelankstūs.

Tu arba „savas“, arba “durnius“. Tu arba „kietas“ arba „mėmė“. Ir tai įpareiguoja vystytis. Ir tai – jūsų veidrodis. Dažniausiai labai nuoširdus, nes vaikai kalba tiesiai.

Paprasta, bet galinga vaikų kolektyvo auklėjamoji galia. Tiesa, kai kurie iš mūsų išmoko laikytis taisyklių atvirkščiai - tai yra daryti viską priešingai. Iš vaikystės atsinešta skirtinga patirtis leido mums pasidalinti į konformistus ir nonkonformistus.

Mes – ir konformistai ir ne - augome, ir mūsų kolektyvais tapdavo sporto sekcija, būrelis, šokių vakarėlis, aukštoji mokykla. Čia lyg tai nebuvo būtina žaisti, nedažnai tekdavo verkti ar muštis, nors iš pradžių mes ir bandydavome reaguoti vaikiškais būdais.

Karjera, kolektyvas, ofisas

Tačiau kolektyvas parodė mums, kad tokie būdai netinkami. Verkti ar muštis čia jau buvo nelabai priimtina, tuomet galėjai įgyti „neurotiko“ ar „psicho“ reputaciją. Žinoma, kai kam tai patikdavo, ir jie vėliau tapdavo chroniniais atitinkamų įstaigų pacientais. Tačiau didesnė dalis išmoko naujų taisyklių. Iš jų svarbiausia - savimi būti vis dėlto gali, tačiau tik tarp artimų draugų.

Taisyklės tarsi sušvelnėjo - tu neprivalai visur būti „kietas“, kaip paauglystėje, tačiau tu gali būti „kietas“ tarp vienų žmonių, ir nebūti juo tarp saviškių. Atsirado mažos oazės, kur gali atsipalaiduoti. Tiesa, kai kurie iš mūsų šiais muzikos, sporto ir įsimylėjimų metais neišmoko rasti savo oazių.

Ką gi, jiems oazėmis tapo jų vidinis pasaulis. Ir tarp kitko, iš tokių, kaip juos vadina, “baltų varnų“, „nepritapėlių“ ir „ atsiskyrėlių“ gimė didžioji dalis šiuolaikinio kultūrinio elito. Būtent jų, keistuolių Selendžerio, Maslou, Virdžinijos Vulf, Gretos Garbo ir Salvadoro Dali, meną , knygas, psichologines teorijas ir vaidmenis mes laikome garbingoje lentynoje. Jų, o ne milijardų niekam nežinomų gerai prisitaikiusių konformistų...

Tačiau ne visiems mums lemta tapti žymiais keistuoliais. Mes susirandame darbą ir turime kartas nuo karto keisti darbovietes. O tai reiškia - vėl keisti kolektyvus.

Darbo kolektyvas prasideda nuo vadovo. Prieš susitikdami su juo mes nerimaujame - nes jis gali mus priimti, o gali ir ne. Vadovas turi savyje kažkiek magijos ir galios. Mūsų akimis, o ne savo žmonos akimis, jis turi jėgą. Mūsų akimis, o ne savo stomatologo akimis, jis turi valdžią. Mūsų akimis, o ne savo dukros akimis, jis daro įtaką.

Todėl instinktyviai mes slepiame šalia jo savo trūkumus ir iškeliame privalumus. Kai kurios moterys net instinktyviai iškelia savo fizinius privalumus - kuo labiau iškelia, tuo labiau tikisi padartyti jais įspūdį vyrui vadovui. Vyrai irgi, tik šiolaikinė mada labiau niveliuoja vyriškus privalumus, kuriuos galėtų įvertinti moters vadovės pasąmonė.

Karjera, kolektyvas, ofisas

Tačiau galima prisiminti: prisitaikyti prie vadovo geriausia, kai įsivaizduoji jį iš kelių pusių - ne tik iš pavaldinio, bet ir iš jo artimo žmogaus pozicijos. Taip, taip, tam visai nereikia vesti ją ar tekėti už jo. Užtenka įsivaizduoti: o kaip jį mato jo vaikas? O jo sutuoktinis? O jį mėgstantys pavaldiniai: už ką jį mėgsta? Kas jame simpatiško? Nieko? Netgi ta garbana prie ausies? Raskite simpatišką savo viršininko bruožą - tai daug kam padeda sumažinti pirmo susitikimo nerimą.

Prisitaikymas prie kolektyvo tęsiasi. Jūs susipažįstate su kitais. Iš pradžių jūsų siela prisipildo chaotiškų įspūdžių, pagrįstų paviršutiniškomis asociacijomis. Štai čia - gašlus patinas, ten- „zanūda“, šios neprisimenu, ana kelia man kažkokį priešiškumą... O štai šis, atsrodo, visai normalus draugiškas vaikinas...

Dabar jūsų vertinimai reikalauja filtravimo. Ypač nemalonūs vertinimai - prie jų galima sustoti ir paanalizuopti laisvalaikiu - ką man primena ta nemaloni persona? O galbūt ne visa, o tik kažkoks jos bruožas? O kodėl?- Aaa... Tai gi taip atrodė man kėlęs pyktį klasės chuliganas... Reikia patikrinti... Tikrinkite - prieikite prie žmogaus, kuris jis jums iš pradžių nepatiko, ir pakvieskite jį kavos ar apie orą pasišnekėkite. Jokių „pirmas įspūdis būna teisingiausias“ ir „aš juos kiaurai matau“- tai garantuotas jūsų ribotumo bruožas. Bendraukite su jais - kurie iš prmo žvilsnio nepatiko - nepasitikėjimo rūkas sklaidysis. Jūs nustebsite, kokia neteisinga būna pirma nuomonė.

Ir nuomonė apie jus tuomet būtinai pasikeis. Nes paaiškės, kas jūs toks. Kokia jūsų kokybė.

Jūsų darbo kokybę vertina viršininkas. Jis privalo tai daryti, nes vadovauja ne jums asmeniškai, o visam jūsų padaliniui, kaip visumai. O visuma neturi nuotaikų, mėnesinių, skaudančio danties ir vaiko, kurį reikia parvesti iš darželio. Visuma neturi „aš“, ji tiesiog turi gerai funkcionuoti. O jūs - tik šios visumos dalis. Jo, viršininko, akimis. Ir kitaip būti vargiai ar gali.

Ne, jūsų viršininkas nenustoja būti žmogumi su savo subjektyviomis simpatijomis. Jis ir toliau turi savo prietarų ir savo asmeninių reikalavimų. Ir, deja, kartais jis piktai reaguoja į jus ne už jūsų nuopelnus ar nusižengimus. O todėl kad:

Jam skauda galvą;
Ant jo šįryt išsikrovė žmona;
Jo paauglys sūnus nepaiso jo autoriteto;
Jį sustabdė kelių policininkas ir jis jam sumokėjo;
Jis bijo.

Karjera, kolektyvas, ofisas

Taip, dažnai jis pyksta ant jūsų, nes bijo. Keista, bet būtent puldamas jis pats būna labiausiai pažeidžiamas. Prisiminkite tai. Kai jo žaizdos užgis, jis kompensuos jums už jūsų supratimą. Ką? Ką jūs sakote? Jis niekada nekompensuos? Jis - narcizas išnaudotojas? Jis apskritai nieko negerbia ir negirdi? Ir jūs spjaudydamas norite bėgti iš šio darbo?

Galbūt, tai jūsų pakantumo riba. Jūsų asmeninė riba.

Pirmieji nusivylimai. Tie, kurie, atrodo, taps jūsų geriausiais draugais, padėjėjais ir rėmėjais, pasirodo, tokie nėra. Paaiškėja, kad jie tik žavūs egoistai. Ir gerai. Gerai, kad paaiškėjo anksčiau, nei vėliau. Ir, tiesą sakant, kartais daugiau naudos ne iš draugų, kurie jums iš karto rodo simpatiją. O iš priešų, kuriuos sugebėjote pamatyti kitoje šviesoje.

Žiūrėkite: kas čia? Ir jus pamato kitoje šviesoje. Jūs tampate savo veiklos profesionalu. Ir jūsų vietą kolektyve vis didėjančia dalimi lemia ne santykiai, o darbo kokybė. Darbo vieta išlaisvina jumyse gabų žmogų: ekonomistą, sargą, vadybininką, menininką ar dėstytoją. Darbo kolektyvas gali netyčia išlaisvinti jumyse ir meilužį, ir visuomenininką, ir atradėją. Ir netgi vadovą.

Kolektyvas tapo ir magu, ir veidrodžiu. Sbjektyviu, banguojančiu, bet atspindinčiu jus iš įvairių pusių.

Ir pažiūrėkite: magišku būdu jūs jau keičiatės priklausomai nuo to, ką jame matote. Jūs nebe reikalo adaptavotės. Panaudoję savo vaikystės ir jaunystės kompanijų patirtį, įtempę visą turimą seksualinę, finansinę, žmogišką ir dvasišką galią, jūs vis dėlto tapote ... ne, ne tik kolektyvo dalimi. Tiesa, dabar jūs palaikote jį, o jis palaiko jus. Kai ką jis jumyse apribojo. Tačiau kai ką išlaisvino. Štai kas gali būti svarbiausia. Pamamatę save kituose, kaip veidrodyje, jūs susitikote su savimi. Tokia jau ta kolektyvo magija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (21)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (34)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (1)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (9)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (86)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (474)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (17)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (2)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (22)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Tūkstančius svarų išleidusi mamytė išpildė savo svajonę – virto „gyva sekso lėlyte“ (17)

Viena dviejų vaikų motina išleido daugiau kaip 10 tūkst. svarų (10,9 tūkst. eurų), kad...