Persidirbusiems, nusivariusiems nuo kojų karjeristams gresia daugybė ligų – pradedant virškinimo trakto sutrikimais, galvos skausmais ir baigiant infarktu.
Bet kokia kaina
„Sąvoka „karjeristai“ turi dvi prasmes. Neigiama – jei žmonės lipa per kitų galvas, bet kokia kaina siekia karjeros. Gerąja – jei eilinis nori būti generolu ir daro karjerą, tai visai neblogai“, – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas gydytojas kardiologas med. dr. Mykolas Biliukas.
Skiriamoji riba tarp šių dviejų rūšių karjeristų – ar žmogus jau tapo darboholiku, paaukojo savo sveikatą, socialinius bei psichologinius ryšius su visuomene ir virto „darbomanu“, prilygstančiu narkomanui. Pasak M. Biliuko, jei karjeros siekiama neperžengiant proto ribų, nieko blogo.
Dažnokai sakoma, kad karjeristas – nelabai geras žmogus. Pagal asmenybės psichologiją žmonės yra A ir B tipo. A tipo žmonės turi specifinį charakterį, tarp jų gerokai daugiau karjeristų negu tarp B tipo asmenybių.
„A tipo žmonės – labai aktyvūs, energingi, greitai užsigaunantys, pikti, dažnai išpuikę ir galvoja, kad jei jų nebūtų, tai nieko nebūtų – nei pastatų, nei bokštų, nei gamyklų, nei mokslo laimėjimų, – aiškina kardiologas M. Biliukas. – Toks karjeristų gyvenimas kainuoja daug sveikatos, nervinės įtampos, todėl jų kraujyje yra kur kas daugiau adrenalino. Kai adrenalino organizme per daug, kyla kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas, didėja kraujo krešumas, vystosi širdies nepakankamumas. Šio tipo karjeristus daug dažniau ištinka infarktai, insultai.“
Prieš bene keturis dešimtmečius tuometinis Kauno medicinos instituto rektorius Zigmas Januškevičius tyrė, ar tikrai tokio tipo karjeristai yra visuomenės ramstis, ant jų laikosi visa pažanga.
„Pasirodo, ilgainiui karjeros pabaigoje šie žmonės tampa našta visuomenei, nes būna daugiau ligų „prisirinkę“, anksčiau baigia karjerą. Visuomenė turi juos išlaikyti, nes jie tampa invalidais, ką jau kalbėti apie tai, kad nemažai jų anksti miršta“, – tvirtina gydytojas M. Biliukas.
Tuo tarpu B tipo žmonės – ramesni, santūresni, ne taip greitai užsidegantys, nepykstantys, nenešiojantys savyje ilgai ambicijų, mažiau kovojantys. „Jie eina į darbą dirbti, o ne kovoti, – sako kardiologas. – B tipo žmonės daug rečiau būna visuomenės išlaikytiniai ir, ko gero, jie yra didesnis pažangos ramstis negu A tipo asmenybės.“
Ambicingos ir agresyvios A tipo asmenybės labiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi jos yra „streso narkomanai“, o B tipo žmonės yra ne tokie konkurencingi ir labiau atsipalaidavę, todėl rizika susirgti širdies ligomis kur kas mažesnė.
Paaukoja sveikatą
Karjeros vaikymasis daugumai pakerta sveikatą. Tokiems žmonėms egzistuoja tik darbas. Dažnai jie gyvena be jokių atostogų ar laisvalaikio valandų, o sveikata jiems – paskutinėje vietoje. Jie nuolat dirba, skuba, patiria stresą, įtampą, kol galutinai nualina organizmą. Jie nenori suprasti, kad organizmo jėgos nėra begalinės – privalu leisti jam pailsėti.
Karjeristai neretai nekreipia dėmesio į įvairius negalavimus, kol vieną dieną ištinka katastrofa – trisdešimtmetį ar keturiasdešimtmetį pakerta infarktas ar insultas.
Karjeristai ir darbe, ir namie dažnai valgo sausą, greitąjį maistą, nes paprastai mano, kad maisto gaminimas užima per daug laiko, kurį geriau skirs nesibaigiantiems darbams. Nuolatinis skubėjimas, nereguliari, nesubalansuota mityba, stresas, žalingi įpročiai, judėjimo stoka daugumai atsiliepia virškinimo sistemos negalavimais. Karjeristai dažnai serga gastritu, gastroezofaginiu refliuksu, funkcine dispepsija, juos kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, opaligė.
„Karjeristų, kurie pasiekė darboholikų lygį, simpatinės nervų sistemos svyravimas yra akivaizdus, – teigia kardiologas M. Biliukas. – Simpatinės nervų sistemos nervinės ląstelės iš nugaros smegenų į kraują išskiria adrenaliną, kuris sukelia spazmus kraujagyslėse. Dėl to ne tik kyla kraujospūdis, ištinka infarktas, bet ir, pavyzdžiui, dėl spazmų bronchuose atsiranda dusimas, astma.
Jei spazmuotos žarnos, skrandis, trinka virškinimas, atsiranda skrandžio opų, net onkologinių ligų. Dėl adrenalino sukeltų spazmų kraujagyslėse šąla, bąla, mėlynuoja pirštai. Tai yra sistemines ligas sukelianti priežastis, kai karjeros siekiama bet kokia kaina.“
Siekia aštrių pojūčių
Karjeristams darboholikams gresia alkoholizmas. Kai visą dieną sukasi darbe lyg voverė rate ar kas nors nesiseka ir tai gali pakenkti karjerai, atsikratyti įtampos, streso, pailsėti po darbo ne vienas mėgina išlenkdamas stiklelį. Laikui bėgant nedidelės dozės nebeužtenka ir grimztama į priklausomybę nuo alkoholio.
„Karjeristai darboholikai paprastai niekada savęs nekaltina, – tvirtina kardiologas M. Biliukas. – Dėl visko būna kalti kiti – aplinka, bendradarbiai, visuomenės dalis, bet tik ne jie. Dažnai šio tipo žmonės būna išpuikę, jie užuovėjos ieško griebdamiesi kitų kraštutinių veiksmų. Kadangi jie greitai, daug dirba, yra gabūs, tai ir ilsisi išradingai, kraštutiniškai. Jei geria – tai iki nukritimo, jei dainuoja – tai iki užkimimo. Jiems neužtenka normalių lytinių santykių, jie ieško aštresnių, tarp jų yra daugiau homoseksualistų.“
Psichologai išskiria kelias pagrindines žmogaus gyvenimo sritis: darbą, santykius ir šeimą. Per daug dėmesio skiriant vien tik darbui, vis labiau tolstama nuo šeimos, vaikų ir kenkiama savo sveikatai.
Karjeristai darboholikai įklimps-ta į alkoholizmą, narkomaniją, dažnai „emigruoja“ į svetimas šeimas, nes su pirmosiomis būna suirę santykiai. Kai ir ten sugadina žmonėms gyvenimą, neria į trečiąsias šeimas. Jų aktyvumas pasireiškia ir į priešingą pusę – jei spaudžia stabdžius, tai spaudžia labai stipriai.
„Reikia vengti priešdėlio per- prieš kiekvieną veiksmažodį, – pataria gydytojas M. Biliukas. – Viskas, ką Dievas skyrė žmogui, kad jis galėtų džiaugtis, juoktis, verkti, mylėti, šokti ir kt. yra tinkami ir galimi, bet visa tai turi būti be priešdėlio per-. Jei žmogus per daug dirba, nukenčia kitos gyvenimo sritys, prarandami psichologiniai, socialiniai ryšiai, išyra šeimos.“
