Mes nė neįsivaizduojame, kad visi esame karjeristai. Netgi tie, kurie kategoriškai tai neigia... Labai mažai yra žmonių, kurie pasakytų: siekiu pagerinti savo padėtį. Arba: “esu karjeristas“. Tai ne tik kuklumo klausimas.
Karjera, kolektyvas, ofisas
Reikalas tame, kad karjera - agresyvus dalykas. O žmonių visuomenėje agresija lengvai atpažįstama ir iš karto įjungia apsauginę reakciją. Žmonės instinktyviai įsitemptų, jei savo darbe jūs pareikštumėte: tiesą sakant, noriu čia pas jus padaryti karjerą. Kiekvienas pagalvotų: o kaip gi aš? Ne, didesnė dalis žmonių apie tokius dalykus tyli. Kita dalis slepia tai nuo paties savęs.

Ir vis dėlto, jei tu esi gyvas, tai dalyvauji ne tik horizontaliame judėjime - iš namų - į mokyklą, iš mokyklos – į kiemą, iš kiemo – pas draugus, iš draugų - namo. Ne, nuo pat mažens bet kuris iš mūsų nesąmoningai kovoja už tam tikrą vertikalią padėtį. Darželyje tai buvo „stipriausias berniukas - geriausia mergaitė (auklėtojos numylėtinė)“. Mokykloje - pirmūnai, klasės lyderiai, vidutiniokai, „atpirkimo ožiai“.

Ir vėliau - gerai mums suprantama triada: žemesnioji klasė - vidurinė klasė - aukštuomenė. Indijoje tai kastos: “šudros“ - atstumtieji, „kšatrijos“ - kariai, „vaišiai“ - amatininkai, „brahmanai“ - šventikai.

Skirstymas labiau atviras tarp vyrų. Kariuomenėje tai “čmo“ - žemesnieji naujokai, „ salagos“ - naujokai, „dedai“ - vyresnieji, „dembeliai“ - aukščiausioji kasta.

Kalėjimuose - „gaidžiai“, „ožiai“, „pachanai“ ir t.t. Patys to nesuvokdami, berniukai ir vyrai mušasi, užgaulioja vienas kitą, stengdamiesi įsitvirtinti savo laiptelyje. Mergaitės siekia puoštis geriau už kitas, geriau mokytis, draugauti su kuo nors, kad pasididžiuotų „prieš ką nors“. Jos apkalba ir taip pat nevengia atviram mūšyje išsiaiškinti, kuri čia viršesnė.

Kam? Žmonės nežino. Jie tiesiog... kelia ir įtvirtina savo vertikalią padėtį. Karjera - tai vis tas pats procesas, tik vykstantis darbovietėse. Ir jei kiemų mūšiai nėra labai populiarūs („chuliganai- tuoj policiją kviesiu“), tai karjeros darymui skiriamas atviresnis verslo ir socialinės psichologijos dėmesys.

Rašoma šimtai knygų, vedami karjeros mokymo seminarai, pasirodo nemažai straipsnių ta pačia tema: kaip padaryti karjerą. Jei jūs skaitėte šias, o tai pat japonų samurajams skirtas knygas, tai įžvelgsite panašumą. Samurajų knygos moko laimėti mūšį. Tai yra- ko? Teisingai, kaip likti nugalėtoju. O ką reiškia „likti nugalėtoju„? Tai reiškia – “užimti aukštesnę padėtį hierarchijoje„.

Juk ne nužudyti priešą svarbiausia. Svarbiausia - kad jis šliaužtų prieš jus ir maldautų pasigalėti. Tai yra, kad užimtų žemesnę padėtį. Jeigu jūs dėmesingai pažiūrėsite į žmones, tai pamatysite, kad didesnę savo laiko dalį jie nesąmoningai ir be žodžių kovoja vis tą pačią kovą už aukštesnę padėtį. Kad ir ta kūno kalba (vaikinai plačiai praskečia kojas, sėdėdami troleibuse) arba ką tik subrendusių mergaičių garsus juokas gatvėje (atkreipkite į mus dėmesį, vyrai ).

Ar tai - karjera? Taip, tik kitokia ir, patikėkite, ne mažiau svarbi. Nuo jos priklauso tavo seksualinis reitingas ir kaip pasekmė - giminės tęsimas. O su tokiais dalykais gamta ne juokauja. Todėl čia ir iki muštynių gali nueiti- prisiminkite šokius kur nors kaimo diskotekoje.

Knygos apie karjerą niekada nerašo apie tai, kaip „priversti visus kitus darbuotojus užimti žemesnę padėtį“. Tai būtų per daug ciniška. Tačiau karjeros esmė yra tokia pat - kaip pakelti savo padėtį darbovietėje (uždirbamų pinigų, įtakos, valdžios prasme). Kad būtų dar suprantamiau - „kaip vadybininkui tapti generaliniu direktoriumi“.

Tačiau juk negali visi vadybininkai tapti generaliniais direktoriais? Negali. O nori? Greičiausiai. Žinoma, išskyrus „atpirkimo ožius“ arba atstumtųjų kastos atstovus. Tačiau jei dauguma nori kilti link piramidės viršūnės, tai viršuje lieka vis mažiau vietos. Todėl neišvengiamai kas nors išsiveržia į priekį, nustumdamas kitus (Paulauskas prieš Paksą, naujokė klasės gražuolė prieš seną)- ir nugali jį. Ir po to atvirai (vaikystėje) ar paslėptai (politikoje) švenčia savo hierarchinį pakilimą. Kas iš esmės yra ta pati samurajaus nugalėtojo koja, uždėta ant gulinčio sužeisto priešo.

Politiniame gyvenime ši pergalė būna labai užmaskuota ir gali pasireikšti netgi demonstratyviu užuojautos pareiškimu varžovui tapšnojant jam per petį: „Nieko, nepergyvenk. Kitą kartą pasiseks“.

Bet grįžkime į darbą. Štai jūs – jauna darbuotoja ir suvokiate, kad patekote į neišvengiamą karjeros darymo srovę. Galbūt jums tai nemalonu, o galbūt visai patinka. Tačiau jūs nežinote ką daryti ir jaučiate diskomfortą. Kuo jums remtis? Savo intuicija. Ir pastebėkite savo aplinkinius. Nepamirškite, kad jaučiate tai, ką jaučia visos naujokės. Čia būna keli jausmai.

Baimė - pirmas labai dažnas jausmas. Baimė būna kelių rūšių: kad tavęs nepastebės, kad tave pastebės - išvirkščia pirmos baimė forma, kad tave sunaikins kaip individualybę, kad tu liksi vienišas ir atstumtas. Visos šios baimės siejasi su jūsų padėtimi tarp žmonių, vadinasi, potencialiai lydi bet kokią karjerą.

Ką daryti? Bijoti. Ši baimė padės jums būti apdairiam ir budriai daryti tai, ką mokate daryti. Susimaišiusi su talentu ir pareigos jausmu tokia baimė gimdo puikų variantą: drovų ir gabų darbuotoją. Patikėkite, kad drovieji žmonės yra labai mėgiami, simpatiški ir daug pasiekia. Tik ne taip greitai, kaip įžūlieji. Todėl bijokite į sveikatą, rauskite ir kompleksuokite - daug kam šalia jūsų išnyks konkurencinė baimė („jos nėra ko bijoti )ir atsiras simpatija, o jūs vieną gražią dieną visus nustebinsite. Prisiminkite - pasaka apie Pelenę – tai laimėtojos pasaka su gera pabaiga.

Silpnumas - antras dažnas pojūtis. Kaip jums kovoti su įžūliais ir lengvai prisitaikančiais darbuotojais? O jums ir nereikia kovoti. Jūs juos stebėkite: įžūlūs žmonės turi vieną silpnumą - perdėtą pasitikėjimą savimi. Vieną dieną jie būtinai padaro lemtingą klaidą. Prisiminkite: baisiausias autoavarijas sukelia būtent įžūlieji vairuotojai, nuskęsta būtent geri plaukikai. Ir jūsų konkurentė vieną dieną padarys tą patį. Užjauskite ją iš anksto.

Visai rimtai: jūs žinote, kodėl Indijoje turtingą žmogų užjaučia, o vargšą šudrą – garbina? Todėl, kad žino, kitam gyvenime turtuolis išpirkinės savo karmą skurde, o atstumtasis gyvens prabangoje. O mes galvokime apie šį gyvenimą - taip pat neapsiriksime.

Nežinia – tai ypatingas jausmas, apimantis tuomet, kai jūs viską „suprantate per vėlai“ arba kai jūs iš tikrųjų gyvenate apsupti slapčia tarpusavyje besitariančių bendradarbių. Jums kyla lengva paranoja, ypač jei kas ne taip jus supranta. Tai jie jus apkalba, tai ne taip išgirsta. Lyg tai kažkas jus apskundė vadovybei, lyg tai ne.

Paranoja - dalykas gan varginantis, tačiau neskubėkite gydytis. Nežinia – tai potencialaus siurprizo situacija. Ir patikėkite, kad bet kuris siurprizas, netgi labai nemalonus, visuomet išeina į naudą. Tai reiškia, kad likimas jus būtinai išmeta į tą krantą, kuriame jums ir dera būti. Nežinia - kaip atsidūrimas atviroje jūroje valtelėje be irklų. Neramu? Siaubingai. Tačiau atsiduokite laiko tėkmei ir pasiliaukite vandens srovėmis...

Apatija - jausmas, periodiškai apimantis uolią karjeristę, ypač kai ji daug pasiekė. Ji jau skyriaus vadovė, jau projekto vadovė, jau vyr. finansininkė, jau pavaduotoja, jau direktorė. Arba jau ministrė. Ir jai jau nieko nesinori. Meilės romanai - ir tie jau išbandyti. Ką jai daryti? Jūs jau supratote mano liniją - būti apatiškai. Tiesiog atėjo metas mokėti už svaiginančią karjerą. Tiesiog atėjo laikas sustoti ir viską suvirškinti. Tiesiog metas atsiverti kitokioms vertybėms. Iš kurių galima paminėti išmintį ir humorą.

Juokas - jei darant karjerą jums kyla nesuvaldomas juokas, jei pasiūlymai pakelti jus pareigose sukelia jums didžiulį linksmumą - jūs esate labai sveikas žmogus. O jei dar jūs dalyvausite šiame hierarchiniame žaidime su neslepiamu susidomėjimu - jūs apskritai laimingas žmogus. Pamenate, kaip vaikystėje lipote ant aukšto medžio? Ir kaip buvo linksma ir baisu?

Štai ir dabar jūs darote tą patį. Truputį trukdo viršsvoris. Kiek labiau dūstate. Tačiau žaidimas yra žaidimas. Tik nepraraskite humoro jausmo. Ir po to nepavėluokite namo – valgyti ir miegoti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (7)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (201)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (15)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (21)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (51)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (299)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (23)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (113)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (86)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...