Vis dėlto, tendencijos pamažu kinta – Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (VM) neseniai atlikta magistrantūros studentų apklausa parodė, kad didesnė dalis (57 proc.) jų po bakalauro studijų rinkosi padaryti pertrauką ir tik po kurio laiko vėl kibo į mokslus, rašoma pranešime spaudai. Ir dažniausiai todėl, kad pritrūko žinių, kurių prireikė pradėjus dirbti ar sumanius kurti verslą.
Studijuoja tai, ką dirba
Apklausa atskleidė, kad magistro studijos dažniausiai pasirenkamos norint pagilinti tam tikrų dalykų žinias (23 proc.) ar užimti aukštesnes pareigas (15 proc.). Tyrimo duomenimis, net devyni iš dešimties magistrantų jau dirba, o beveik 60 proc. jų – su studijomis tiesiogiai arba iš dalies susijusius darbus.
„Iš tiesų pastebime, kad tendencijos keičiasi – šiandien dažniau darbas ir karjera lemia tam tikrų studijų poreikį, o ne atvirkščiai. Magistro studijos pasirenkamos apgalvotai, pritrūkus tam tikrų žinių darbe, siekiant kilti karjeros laiptais arba pradėjus vystyti savo verslą. Kitaip tariant, atsivėrus naujoms profesinėms galimybėms, norint užimti aukštesnes ar vadovaujančias pareigas, tenka įgyti papildomų vienos ar kitos srities žinių“, – sako VU VM vadovė dr. Birutė Miškinienė.
Anot jos, bakalauro studijos yra platesnės, todėl jas dažnam lengviau pasirinkti net ir galutinai neapsisprendus, ką norima veikti ateityje, galbūt numanant tik kryptį. Tuo metu magistrantūra leidžia įgyti labiau specifinių tam tikros srities žinių, kurios dažniausiai tampa reikalingos jau pradėjus dirbti.
Mokosi visą gyvenimą
Pasak žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimų įmonės „HR factory“ direktorės Henrikos Bivainienės, natūralu, kad žmonės, prieš rinkdamiesi magistro studijas pamąsto, ar tikrai po kelerių metų norės užsiimti būtent su jomis susijusia veikla, ar įgytos žinios jiems bus iš tiesų vertingos.
„Jaunimas dabar verčiau lukteli, po bakalauro studijų padaro pertrauką, nei aklai ar iš inercijos renkasi tam tikrus mokslus. Apskritai lankstumas, gebėjimas greitai persiorientuoti, perprasti naujas veiklos sritis yra labai vertinama savybė, kadangi darbo rinkos poreikiai šiandien kinta itin sparčiai, pats darbo pobūdis tampa universalesnis, reikalaujantis skirtingų gebėjimų ir nuolatinio mokymosi“, – sako H. Bivainienė.
Jos teigimu, būtent mokymosi visą gyvenimą idėja dažną paskatina nebijoti rinktis su darbu ir karjera susijusių studijų bet kuriuo gyvenimo etapu, siekti tobulėti visais įmanomais būdais. Darbdaviai, pasak H. Bivainienės, daugeliu atvejų taip pat palankiai žiūri į darbuotojų norą gilinti savo žinias ir studijuoti, todėl suteikia palankias sąlygas tai daryti ar net finansuoja magistro studijas.
Diplomo prireikia ir kuriant verslą
Apklausos duomenys taip pat parodė, kad magistro diplomo siekti skatina ir noras kurti savo verslą, kuriam trūksta žinių (12 proc.)
„Neretai manoma, kad norint sukurti verslą tereikia geros idėjos ir tuomet viskas tarsi savaime pasiseks. Deja, ne viskas taip paprasta, o bet kurio verslo sėkmė šiandien didele dalimi priklauso nuo tam tikrų procesų supratimo, kartais ir labai subtilių aspektų išmanymo. Net ir tie žmonės, kurie versle nėra naujokai, dažnai tam tikru momentu supranta, kad norint žengti į priekį būtina pagilinti žinias, pažvelgti į situaciją iš naujų perspektyvų. Matome, kad verslo srities magistro studijas renkasi tikrai nemažai žmonių, perimančių savo šeimos verslo vairą ar tiesiog norinčių suteikti jam naują impulsą“, – sako B. Miškinienė.
Pasak B. Miškinienės, verslo aplinka šiandien sparčiai kinta, tradiciniai modeliai dažnai nebeveikia, o pasikliauti vien savo intuicija priimant svarbius verslo sprendimus nori retas, todėl ir imasi žvalgytis kokybiškų bei šiuolaikiškų magistro studijų.
Neturint diplomo durys kartais lieka užvertos
Tarp kitų minėtoje apklausoje įvardytų magistrantūros studijų pasirinkimo priežasčių – noras įsidarbinti studijų srityje (13 proc.) arba manymas, kad darbe bus reikalingas magistro diplomas (13 proc.). B. Miškinienė teigia, kad iš tiesų egzistuoja ir profesinių sričių, kuriose diplomas yra reikalingas.
„Tai išties labai priklauso nuo srities, kurioje dirbama. Tarkime, medikui diplomas tikrai visuomet bus reikalingas, bet yra sričių, kur labiau vertinama darbo patirtis. Tuo metu verslo pasaulyje magistro laipsnis, ypač MBA (angl. Master of Business Administration), EMBA (angl. Executive Master of Business Administration), išlieka prestižinis“, – teigia ji.
H. Bivainienė pritaria, kad kartais jau ir pradedantiems darbuotojams yra labai svarbu turėti tam tikrų bazinių įgūdžių ir žinių, o jas dažnai geriausiai liudija aukštosios mokyklos diplomas.
„IT ar finansų srityje dažnai net ir pradedančiųjų darbuotojų jau reikalaujama aukštųjų mokyklų diplomų, o kartais netgi nurodoma, kurių įstaigų konkrečiai. Taip pat bakalauro ir magistro studijų diplomai labai svarbūs viešuosiuose konkursuose dalyvaujantiems ir valstybės tarnyboje dirbti norintiems kandidatams. Taigi svajojantiems dirbti viešajame sektoriuje racionalu iš karto siekti konkrečios srities aukštojo išsilavinimo“, – sako H. Bivainienė.
Vertina studijų lankstumą ir šiuolaikiškumą
Minėta apklausa taip pat atskleidė, kad rinkdamiesi, kur studijuoti, būsimi magistrantai labiausiai vertina lankstumą (34 proc.), šiuolaikinės darbo rinkos poreikius atitinkančias studijų programas (24 proc.) ir galimybę užmegzti naudingų kontaktų (11 proc.).
„Kadangi dauguma magistrantų studijuodami dirba, natūralu, kad jiems svarbi galimybė darbą suderinti su studijomis. Be to, auga susidomėjimas naujomis studijų programomis, tokiomis kaip Kūrybinis verslas, kuriame mokomasi, kaip nuo idėjos pereiti prie verslo, ar Skaitmenine rinkodara“, – teigia B. Miškinienė.
Anot VU VM atstovės, šių studijų programų poreikį diktuoja bei jų populiarumą lemia šiuolaikinė verslo aplinka, kur kūrybiškumas tampa esminis sėkmę lemiantis veiksnys. Nusistovėję, tradiciniai metodai versle tampa vis mažiau efektyvūs, tad ir gebėjimas atrasti naujų kelių, galimybių ten, kur jų anksčiau nebuvo ieškoma, tampa itin geidžiama verslininko, samdomo vadovo ar specialisto savybe.
„Šiuolaikinės magistro studijų programos rengiamos taip, kad vietos kūrybiškumui skleistis ir puoselėti būtų kuo daugiau. Tai siekti magistro laipsnio neretai pastūmėja ir tuos, kuriems šiaip jau akademinė veikla galbūt ir neatrodo labai viliojanti. O tai leidžia tikėti, kad kūrybingų, sumanių, naudingą žinių bagažą sukaupusių ir jį panaudoti gebančių žmonių Lietuvoje tikrai netrūks“, – pabaigia B. Miškinienė.
