Pranešime spaudai pateikiami visi atsakymai į šiuos klausimus.
Komunikuoja kryptis ir vertybes
Kaip pastebi Lietuvos įmonių vidinės kultūros auditą atliekanti „INK agency“ projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė, įmonės mūsų šalyje praktikuoja daugybę skirtingų ritualų – naujų darbuotojų priėmimo ar ilgamečių darbuotojų sukakčių pažymėjimo, pasiekimų šventimo ir tikslų (ne)įgyvendinimo, tačiau jų nauda ir prasmė ne visada suvokiama. Kartais jie supainiojami su tiesiog smagiomis kolektyvo tradicijomis. Anot specialistės, patys naudingiausi tie ritualai, kurie sutampa su organizacijos veiklos kryptimi ir padeda aiškiai komunikuoti bei įsisavinti vertybes bei suprasti įmonės tikslus.
„Pavyzdžiui, perkraustymo paslaugas JAV teikianti kompanija „Gentle Giant“ garsiai deklaruoja savo darbuotojų jėgą ir ištvermę (bendrovę 1980 metais įsteigė vieno Bostono universiteto studentai, praktikavę irklavimą), todėl kiekvienas naujas įmonės darbuotojas turi užbėgti laipteliais į viršų visose 37 Bostono Harvardo stadiono sekcijose. Nors iš būsimų darbuotojų tikimasi, kad tai jie padarys kaip įmanoma greičiau, tačiau tikrai ne visiems šis iššūkis pavyksta. Pavargusius judėti aukštyn skatina begalinis būsimų kolegų palaikymas“, – sėkmingą kompanijos vertybių komunikavimo pavyzdį pateikia vidinės komunikacijos specialistė.
Vienos didžiausių debesų kompiuterijos paslaugų teikėjų pasaulyje „Dropbox“ darbuotojai su kompanijos ritualais susipažįsta dar prieš peržengdami jos biuro slenkstį. Sėkmingai darbo pokalbiu metu pasirodęs kandidatas gauna ne laišką elektroniniu paštu su kvietimu prisijungti prie „Dropbox“ komandos, o sulaukia rožinės dėžutės į namus, kurios viduje randa indelį ir šaukštelį keksiukams valgyti. „Šis ritualas atspindi žaismingą organizacijos vidinę kultūrą, kuri, pasak jos vadovo Drew Houstono, neabejotinai yra viena iš „Dropbox“ spartaus augimo paslapčių“, – pasakoja G. Simanauskaitė.
„Toyota“ savo darbuotojus kas kartą ragina ieškoti tikrųjų nesėkmių priežasčių, o ne tik paviršutiniškai žvelgti į užklupusias problemas. Tikima, kad kiekviena problema yra nauja galimybė, todėl vadovai yra apmokyti visų pirma penkis kartus užduoti klausimą „Kodėl?“ ir tik tada pradėti ieškoti sprendimų.
Pasak G. Simanauskaitės, tvirtos kompanijos turi specifinius, tik toje žmonių bendruomenėje naudojamus, simbolius ir atliekamus ritualus.
Sveiki ritualai
„Dažnai įprasta sakyti, kad reikia atskirti gyvenimą nuo darbo. Nemanau, kad tai teisinga. Viskas yra mūsų gyvenimas. Darbas užima didelę jo dalį, su kolegomis praleidžiame ištisas valandas.
Neišvengiamai darbas tampa mūsų gyvenimo dalimi, kolegos – draugais. Esu įsitikinusi, kad kuo darbo atmosfera yra geresnė, kuo maloniau leisti laiką su kolegomis, kuriais galima pasitikėti, kurti žmogiškąjį ryšį, tuo lojalumas įmonei, įsitraukimas į jos veiklą ir, galų gale, rezultatai yra geresni“, – sako Rasa Slauskienė, bendrovės „Tamro“, Lietuvoje valdančios „BENU vaistinių“ tinklą, personalo vadovė.
Kaip pasakoja R. Slauskienė, kolektyve egzistuoja daug mažų pačių darbuotojų susikurtų tradicijų ir ritualų. Su jomis siejasi tam tikros savaitės dienos. Antradieniai čia – šviežiai pagamintų vaisių glotnučių diena. Trečiadienis – kalanetikos diena, kai po darbo susitikimų ir posėdžių salė virsta sporto sale. Kiekvieną darbo dieną visi kartu geria kavą, šis ritualas taip ir vadinamas – „Kavos ritualu“. Esamų tradicijų sąrašas yra ne galutinis ir nuolat atnaujinamas pagal darbuotojų poreikius ir esamas aktualijas. Pavyzdžiui, įprasta, jei kurio iš kolegų vaikas dalyvauja spektaklyje ar varžybose, jo palaikyti dažnai eina ir visas kolektyvas.
Kaip teigia G. Simanauskaitė, šios kompanijos tradicijos ir ritualai siejasi su įmonės vykdoma veikla. Sveiki kokteiliai, sporto treniruotės darbo vietoje darbuotojams komunikuoja poreikį kreipti dėmesį į savo fizinę ir dvasinę sveikatą.
Padeda nubrėžti ribas
Nerilė Naprienė, „YIT Kausta“ personalo vadovė, pateikia kitokių savo atstovaujamos kompanijos tradicijų ir ritualų pavyzdžių: „Administracijoje turime kasmetines tradicijas – kaip Kūčių vakarienę kartu, prieš šventes. Jos metu kiekvienas kolega atsineša po savo paties gamintą Kūčių patiekalą, keičiamės dovanomis. Vadinamasis „algadienis“ – picos diena. Tądien visi žinome, kas bus pietums. Žinoma, turime ir tradicines šventes – Kalėdų, vasaros šventes, kur susirenka visas kolektyvas“.
Bene labiausiai laukiama „YIT Kaustoje“ – Statybininkų diena. Tą dieną tradiciškai organizuojama šventė, kurios metu kasmet pasveikinami ilgamečiai darbuotojai. Jie apdovanojami bronzos, sidabro ar aukso ženkleliais, priklausomai nuo darbo įmonėje metų skaičiaus. „Tai profesinė šventė, per kurią prisimename, kiek daug skirtingų specialybių žmonių dirba po vienu stogu, įgyvendinant kiekvieną projektą“, – ritualo svarbą paaiškina N. Naprienė.
„Taip pat turime tradiciją visuomet švęsti Stogo šventę įgyvendinamų projektų statybvietėse. Ši šventė žymi, kad didžioji statybos darbų dalis sėkmingai baigta, ant pastato stogo iškeliamas vainikas.
Statybvietėje darbininkams surengiamos vaišės su užkandžiais ir nealkoholiniais gėrimais, jų pasveikinti atvyksta ir įmonės vadovai“, – pasakoja statybų bendrovės atstovė. Ji teigia, kad ši tradicija padeda išlaikyti darbininkų ir vadovų ryšį, leidžia suvokti, kad esame viena komanda, kuri turi skirtingus uždavinius ir pareigas, tačiau dirba dėl vieno bendro tikslo.
Kodėl įmonei reikalingi ritualai? „Apgalvoti ritualai stiprina organizacijos kultūrą – nubraižo ribas ir apibrėžia taisykles bei vertybes ir padeda jas komunikuoti. Atsikartojantys ritualai kuria saugumo jausmą bei padeda sutvirtinti socialinių santykių tvirtumą. Norą siekti rezultatų. Jei pasiekei „darbinę“ pergalę, tikėtina, kad kolegos tau paplos ar paplekšnos per petį – kitą kartą žmogus pasąmoningai vėl norės gauti gerą grįžtamąjį ryšį, dėl to sieks rezultatų. Įmanomas ir „gėdos stulpo“ ritualas, kuris stabdo nuo blogo elgesio apraiškų ir kuria tam tikrą socialinės kontrolės mechanizmą“, – ritualų naudą vardija vidinės komunikacijos specialistė G. Simanauskaitė.
