Kaip sugyventi su nelauktais jausmais, kurie valdo ir gadina mūsų gyvenimą

 (13)
Pripažinkime, turbūt kiekvienas esame patyrę tą neprašytą netikėtai užplūstančių jausmų galią, kai sujaudinti puolame veikti, darome, o galvojame tik po visko…
© Shutterstock nuotr.

…Ir galvodami gailimės, kad padarėme kažką, ko tikrai nederėjo daryti. Juk tu tai tikrai patyrei:

Tai pyktis, užplūstantis, kai tavo mylimas žmogus pasakė ar padarė kažką ne taip;
Tai baimė, atsirandanti prieš kiekvieną bandymą imtis kažko naujo ir nepatirto;
Tai meilė, prikelianti vidur nakties, sutikus TĄ žmogų, į kurį negali atsižiūrėti…

…Atrodytų nieko blogo, ar ne?

Štai ir ne. Šie jausmai mums sujaukia protą. Jie mus pakeičia ir priverčia daryti tai, ko įprastai niekada nedarytume.
Šį straipsnį įkvėpė gera draugė, kurią pastaruoju metu užkniso jos protą malančios meilės.

Ir tuomet prasideda… Supykus – rėkimas ar net mušimas, bijant – bėgimas nuo atsakomybės, mylint – skuboti meilės prisipažinimai ir siūlymai tekėti, nes, ką žinau, sapnavai gražų sapną.

Nenuostabu, jog vėliau dėl viso to kaltiname tą vieną vaikį mokyklos kieme, kuris nesusivokė kartu su kitais pabėgti iš įvykio vietos…

Kad puolame kaltinti jausmus.

Pripažink – lengva ieškoti atsakymų, kaip pašalinti iš savo gyvenimo pyktį, baimę ar „nesveiką“ meilę. Kartais net tariamai rasti atsakymus alaus bokale, smurte, sekse ar kituose narkotikuose.

…Tačiau kas, jei jausmai, kaip mano brolis mėgsta sakyti, visai ne prie ko?

Tavo dvigubos smegenys ir jausmų prigimtis

Štai paprastas pratimas: užsimerk.

Palauk, ne! Pirma perskaityk nurodymus iki galo – amžinai likti užsimerkus neteks, nesu toks monstras. Trisdešimčiai sekundžių užsimerk. Ir apie nieką negalvok. Nieką. Visiškai.

Pasiruošei? Tuomet vėl užsimerk.

Po trisdešimties akimirkų atmerk akis ir pasakyk, kaip sekėsi?

Labai gali būti (t.y. beveik esu tikras), jog visiškai nemąstyti tau nepavyko. Taip, galbūt pirmąją akimirką neturėjai makaulėje nė mintelės… Tačiau tai greitai baigėsi ir vėl užsigalvojai, ką per velnią šiuo pratimu nori pasakyti Danielius, apie tai, kas vyksta aplinkui tave, ar tyliai sau šaukei „Pala, bet aš galvoju! Privalau negalvoti! Ša!“.

…Kitaip tariant – tavo akimirka be minčių truko taip trumpai, kad net vargu, ar ją galima vadinti akimirka.

Štai taip galima pamatyti, jog mūsų mintys nėra tokios jau paprastos.

Šį mūsų eksperimentą meditacijas praktikuojantys žmonės vadina „galvojančių smegenų“ atskyrimu nuo „stebinčių smegenų“. Pirmosios smegenys – tai mintys, kurios mums, norint to ar ne, šovė į galvą. Stebinčios smegenys – tai mes, stebintys visą procesą ir negalintys nieko pakeisti.
Ar aš vienas staiga panorau Koka-kolos? Kaži kodėl…

Jei nori, atlik pratimą antrą kartą. Tačiau jokiu būdu negalvok apie baltą mešką. Baltą mešką ant ledo lyties. Baltą mešką ant ledo lyties su Koka-kolos reklama fone. Ir nenorėk pirkti Koka-kolos.

Nustebčiau, jei visas trisdešimt sekundžių išties apie nieką negalvotum. Laikyčiau tuomet tave arba savo ateities mokytoju (valio!) arba zombiu (fui!).

„Aha… Tačiau kuo tai susiję su jausmais?“

Štai kuo susiję – tavo jausmai yra galvojančių smegenų dalis. Tų nevaldomų, begalinių, pačių save gimdančių ir niekada nenuilstančių smegenų dalis.

Ir būtent todėl savo jausmų niekada nesugebėsi išjungti, neišjungdamas smegenų galutinai. Taip, tu gali jausmus užgožti narkotikų siena, tačiau, jei nesigirdi klykiančio vaiko už sienos, nereiškia, kad jis ramus.

Tavo jausmai surišti su smegenimis neperkertamu mazgu. Nė joks kardas čia nepadės… Bet štai gera žinia: tau pagelbės stebinčios smegenys.

Taip, tos pačios, apie kurių egzistavimą žino tiek nedaug žmonių…

Kuo išskirtinės stebinčios smegenys ir kaip jomis tinkamai pasinaudoti

Štai man asmeniškai liūdnas faktas – didžioji dalis ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojų visai nenutuokia apie stebinčiųjų smegenų egzistavimą.

Tiesą sakant, beveik visą savo gyvenimą jų nepastebėjau ir aš, iki kol apie tai perskaičiau Mark Manson knygose.

Daugeliui žmonių gebėjimas stebėti savo mintis apsiriboja šūksniais kaip: „Ai, kartais būna, kad užsigalvoju, bet tuomet imuosi ko rimtesnio“. Paprasčiau tariant – jie išmeta idėją, jog būtų galima stebėti savo mintis…

…Ir taip praranda galimybę suvaldyti jiems įsakinėjančius jausmus.

Kodėl taip? Paprasta: ignoruodami savo būsenas, jausmus ir mintis, mes nebegalime nuspręsti, kas yra gerai, o kas blogai. Na, ar bent tai padaryti kokybiškai.
Metro švino pakanka, kad apsisaugotum net nuo gama radiacijos. Gera mintis, jei saugaisi atominės bombos.

Tai tas pats, kas vairuojant automobilį uždengti priekinį stiklą metro storumo švino sluoksniu, jog apsisaugotum nuo rėžimosi į pakelėj stovinčius stulpus ar kokios trobos sieną.

(Užuomina: ne itin protinga.)

„Tai ką daryti su šiuo gebėjimu stebėti mintis?“

Atsakymas vėl paprastas: leisk galvojančioms smegenims galvoti.

…Ir kartu stebėk savo mintis, jausmus. Kitaip tariant – daryk tai, ką trokšti daryti… Tačiau tik atsižvelgdamas į tai. Ne aklai klausydamas pykčio, baimės, aistros, pavydo ar dar ko. O atsižvelgdamas.

Jei norisi – pasiduok savo jausmams. Leisk meilei, net ir tokiai, kuri neatrodo „gera“, užvaldyti tave. Pasakyk merginai ar vaikinui, kurį įsimylėjai, ką jauti. Pasitikėk kitu, net jei tave ir kadaise kas nuvylė. Galbūt ateityje tikėkis mažiau.

O jei jausmai nėra tokie, kuriuos trokštum turėti – neklausyk jų. Ženk pirmą žingsnį, net jei ir bijai. Parodyk kitiems savo kūrybą, nors ir nujauti, kad kažkam gali kilti noras pabūti maniakišku kritiku.

Klausi, kuo tai skiriasi nuo pirmo varianto, kur dar savęs nestebėjai?

Štai skirtumas: tu pirmiau savo mintis ir pastebėjimus ignoravai. Nors jausmai, pastebėjimai ir mintys galvoje grūdosi norint to ar ne.

Dabar tu savo mintims ir jausmams leidi būti. Net jei to neprašei. Jų neuždarai į Pandoros dėžutę, iš kurios jie tikrai kada nors su trenksmu ir dideliu „Kieto riešutėlio“ stiliaus sprogimu grįžtų atgal.

…O geriausia dalis – tu kartu visą tą makalynę, besidedančią galvoje, dabar gali stebėti. O stebėdamas atsižvelgti. Priimti jausmą kaip savo sudėtinę dalį ir būti su juo kartu. (Arba nebūti – tai juk tavo pasirinkimas.)

Svarbiausia tai, kad vietoj to, jog kovotum su savo jausmais ir nesuprastum, kas dedasi, dabar gali gyventi taikoje, kurios taip ilgai troškai. Gali mylėti. Gali neapkęsti. Gali daryti tai, ką bijojai daryti.

Gali būti savimi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Karjera

Nepergyventos emocijos pritraukia į gyvenimą nepergyventus įvykius (1)

Šiame straipsnyje kalba eis apie emocijas. Neseniai gavau laišką iš kliento, jame jis savo emocijas vadina silpnybe. Susimąsčiau, kodėl taip yra. Juk emocijos – tai galia, jeigu mes jų neslopinsime, o pergyvensime iki galo.

Jei vairuojam – nedainuojam (2)

Muzikos klausymasis vairuojant gali paveikti vairuotojo gebėjimą sutelkti dėmesį ir jo reakcijos greitį.

Kaip susipažinti ir rasti draugų? (4)

Kviestiniuose pietuose jaučiuosi stebėtoja. Norėčiau su visais susipažinti, bet niekaip neužmezgu ryšio. Kartais skiria vos pusmetris, tačiau jis neįveikiamas kaip tūkstančiai mylių. Kiti, atrodo, jaučiasi puikiai ir lengvai randa naujų draugų. Kaip norėčiau žinoti, apie ką geriausia kalbėti.

Kaip būti patenkintais tuo, ką jau turime (4)

Nesakome, kad reikia apskritai visko atsisakyti, tiesiog nereikia prisirišti prie daiktų ir būti patenkintais tuo, ką jau turime.

Kaip suprasti gyvenimo pamokas? (2)

Teoriškai iš gyvenimo galime gauti pačias įvairiausias dovanas, kelti sau bet kokius tikslus ir juos įgyvendinti. Tačiau suveikia tai, deja, ne visada. Kodėl taip yra?