Mūsų požiūriai gali skirtis, kai kalbame apie vyrus, globalinį atšilimą ar kailinių grožio ir gyvūnėlių laimės santykį. Bet neapykanta skundikams mus suvienija labiau nei “Nusivylusios namų šeimininkės”. Vis dėlto kiekvienai yra pasitaikęs toks atvejis, kai pasiskųsti tiesiog būtina.
Žmonės
© Corbis
Kentėjai kentėjai — ir vieną dieną pratrūkai. Gana. Eisi ieškoti teisybės. Tiesiai į vadovo kabinetą. Išrėši viską: kokie kolegos bjaurybės, kaip neatsakingai dirba, kaip visą dieną gurkšnoja kavutę, rūko, darbo metu vaikšto pas kirpėjas, kosmetologes ir pirkti naujų batų. Ir ką? Ir nieko — klesti!

O tu, darbštuolė stropuolė, nuo amžino sėdėjimo prie kompiuterio nesugebanti ištiesti nugaros ir į pasaulį žvelgianti išvarvėjusiomis akimis, esi visiškai neįvertinta. Viskas. Nuo šiol bus kitaip! Bent jau to tikiesi.

Ką gi, jeigu jau nutarei eiti skųstis — eik, tik iš pradžių blaiviai įvertink situaciją. Kas tave paskatino žengti tokį žingsnį? Kokiais motyvais vadovaujiesi? O gal galima išvengti to lindimo į vadovo kabinetą?

Beje, primename, kad darbinius skundus paprastai galima suskirstyti į tris kategorijas: pirmosios atveju manai, kad visas pasaulis prieš tave susimokęs — tik ir žiūri, kaip čia tau pakenkti, antrosios — sieki karjeros ir šluoji besipainiojančius po kojomis nesirinkdama priemonių, trečiosios — tau kyla problemų, susijusių su tiesioginėmis darbo pareigomis, todėl privalai griebtis kokių nors priemonių.

Užuodžiu kriminalą!

Konfliktų su kolegomis kyla ne taip retai. Aišku, įtempti santykiai ar net atvira kova biure gali rimtai gadinti gyvenimą, bet ar tokie dalykai — svari priežastis belstis į boso kabineto duris? Štai čia ir kyla klausimas. Net jei esi šimtu procentų teisi ir savo akimis matei, kaip Vaiva iš reklamos skyriaus tyčia išpylė kavą ant tavo ataskaitos, vadovui tokie skundai greičiausiai pasirodys pradinių klasių lygio. Maždaug: “Mokytojaaaa, o Saulius mergaitėms sijonus kiloja!”

Jeigu abejoji, ar tavo skundas pagrįstas, pravartu iš viso patylėti. Geriau stebėk, kas vyksta aplink, kaip kolegos sprendžia susikaupusias problemas, išsiaiškink, su kuriuo iš jų galima saugiai aptarti padėtį. Šiuo atveju saugiai reiškia likti tikrai, kad iš to nebus išpūstas milžiniškas burbulas ir visas skyrius po penkių minučių nesužinos, kad ta bjaurybė Laima tyčia atsiuntė tau virusą, kuris surijo metų balansą.

Varge, jis jau vakar turėjo gulėti ant direktoriaus stalo! Kad ir kaip ten būtų, daugeliui mielesni žmonės, kurie viską, kas nepatinka, pasako garsiai, užuot kaupę nuoskaudas savyje ir pirma proga kandę iš pasalų. Biuras — ne mūšio laukas, išmintingiau konfliktą spręsti taikiais būdais.

Taigi jeigu leki į boso kabinetą vos tik pamačiusi, kad Kęstutis su kažkuo keistai kalbėjo telefonu — turbūt bendradarbiauja su konkurentais, greitai išgarsėsi kaip neurotiška intrigantė, kurios geriau šalintis. Įgyti tokią reputaciją labai lengva, o įrodyti, kad nesi skundikė iš pašaukimo, — nelyginimai sudėtingiau.

Vis tiek tave suėsiu!

Kad ir kaip būtų skaudu pripažinti, vienam tikram teisybės ieškotojui tenka dešimt tų, kurie kokį nors netikusį kolegos poelgį į dienos šviesą išvelka ne iš pačių kilniausių paskatų. Jei tokių poelgių nėra — tiesiog juos sukuria. O čia jau aukštasis pilotažas. Menotyrininkė Odeta jau žino, kaip tai gali pakenkti.

“Baigusi universitetą pradėjau eiti atsakingas pareigas viename dailės salone. Neilgtrukus mano asistente paskyrė tokią glotnutę meilutę Saulę. Iš pirmo žvilgsnio — tikras pavasaris: tik ir šypsosi visiems, tik ir šviečia... Nesu visiška naivuolė, ganėtinai lengvai perkandu žmones, bet ta Saulė net mane įtikino, kad yra vaikščiojantis pasaulio gėris. Kaip prašoviau! Praėjo kiek laiko, ir mūsų spindulėlis ėmė svaidytis žaibais.

Iš pradžių pradėjo kažkokias lyg ir varžybas su manimi: radusi menkiausią priežastį imdavo aiškintis, katra iš mūsų protingesnė, katra geriau dirba... Ji buvo vyresnė už mane, bet aš ėjau aukštesnes pareigas. Manau, tai ją labiausiai ir dirgino. Galop Saulė nesugalvojo nieko gudriau, tik nueiti pas salono šeimininkę ir nei iš šio, nei iš to apkaltinti mane vagyste.

Tai buvo visiškas absurdas, bet nervus man gerai patampė. Nors ir labai stengėsi, norimo rezultato ta kalaitė vis dėlto nepasiekė — netrukus apie jos darbelius žinojo visi, ėmė ją ignoruoti ir šalintis. Akivaizdu: skundikei teko nešdintis. Tiesą sakant, iki šiol nesuprantu, kam jai reikėjo visą tą kvailą košę užvirti.”

Taigi pastangos pakišti kolegą — ne tik nei profesionalu, nei etiška, bet ir ganėtinai rizikinga. Nes gerokai didesnė tikimybė tapti ne vadovybės numylėtiniu — pretendentu stoti prie gėdos stulpo.

Aš tik noriu ramiai dirbti!

Būk pati švelniausia ir mieliausia — vis tiek gali patekti į situaciją, kai skundas atrodo vienintelis būdas išspręsti problemas. “Prieš metus dirbau viename žurnale. Organizavau fotosesijas: koordinavau fotografų, stilistų, modelių veiklą”, — pasakoja projektų vadovė Elzė. Mano darbo našumas buvo tiesiogiai susijęs su meno direktoriumi: jis turėjo parengti visų darbų grafiką, išrinkti fotografus, sukurti fotosesijos koncepciją. O mūsų meno direktorius Linas buvo tikras menininkas — grafikai ir terminai jam iš viso neegzistavo. Kitaip tariant, niekada nieko nepadarydavo laiku.

Reikia fotografuoti — koncepcija neparengta, modelis kažkur Milano podiumais vaikšto, fotografo nėra, nes paskutinės minutės viltis pasirodė užimtas... Kam čia rūpi, kad žurnalas po poros dienų turi būti spaustuvėje. Aišku, visos blakės krisdavo man: aš turėjau suorganizuoti, bet to nepadariau.

Galop situacija tapo nevaldoma, prasidėjo kalbos apie mano (!) nekompetentingumą. Pastangos kokiu nors padoresniu būdu išspręsti šią problemą buvo pasmerktos iš anksto: Linas manė esąs tobulas — geriau nė nemėginti judinti Jo didenybės. Tokios smulkmenos kaip laiku parengtas darbo planas žeidė jo orumą. Trumpai tariant, kai mano kantrybė išseko, nuėjau ir viską papasakojau vyriausiajai redaktorei.

Linas buvo griežtai įspėtas ir net mėnesį laikėsi grafikų. Bet paskui viskas grįžo į senas vėžes. Be to, mūsų santykiai buvo sugadinti visiems laikams: jis taip ir nesugebėjo man atleisti šmeižto. Tokia padėtis klaikiai vargino, todėl nutariau ieškoti kito darbo. Laimėjo tas, kuris ėjo aukštesnes pareigas.”

Tiesiai į dešimtuką

Vis dėlto nutarei apie savo problemas informuoti vadovybę? Tavo valia, bet elkis protingai. Jeigu nori, kad skundas būtų išgirstas ir bent jau apsvarstytas, turi jį išsakyti žmogui, kuris kompetentingas ką nors šiuo klausimu pakeisti. Jeigu skųsiesi visiems, kurie tą akimirką bus nusiteikę tave išklausyti, problemos neišspręsi, bet skundikės pravardę tikrai pelnysi. Ir čia tik geriausiu atveju — labiau tikėtina, kad visi tave ims laikyti laiko ir geros nuotaikos vampyre, kuri visą savyje sukauptą pyktį stengiasi išlieti ant kitų ir trukdo dirbti.

Taip pat labai svarbu, kad skundas būtų argumentuotas. Kitaip tariant, turi vyresnybę įtikinti, jog tavo darbo trukdžiai nėra vien tavo asmeninė problema — jie kenkia įmonės gerovei.

Turbūt nė nereikia priminti: jei jau nutarei atimti kelias minutes brangaus vadovo laiko, elkis konstruktyviai, t.y. ne tik kapsėk ant kitų, bet ir pateik būdų, kaip esamą problemą išspręsti.

Kantrybės, tik kantrybės...

Viskas. Tavo pretenzijos — jau viršininko ausyse ir galvoje. Ką daryti toliau? Laukti padarinių. Kokie jie bus, lems tavo ir tavo oponentų statusas įmonėje, ieškinio rimtumas ir gera boso valia. Vis dėlto jei tavo skundai buvo argumentuoti, o vadovybė — nepraradusi sveiko proto, padėtis turėtų pagerėti.

Esi įsitikinusi savo teisumu ir padarei viską, ką galėjai, kad išspręstum problemą gražiuoju, bet norimo rezultato nesulaukei? Matyt, atėjo metas ieškoti kito darbo. Tokio, kurio esi verta. Juk nenori jausti nuolatinės įtampos, menkinti savigarbos ir prarasti pasitikėjimą savimi bei savo profesiniais gebėjimais. O kaip tik taip ir nutiks, jei neišdrįsi laiku sau pasakyti: “Esu verta gerokai daugiau!”

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Ar tai jau ženklas? „Valstiečių“ ministerijoje atsirado postas buvusiai V. Tomaševskio bendražygei (19)

Žemės ūkio ministro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovo Broniaus...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (10)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (35)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (198)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

„Islamo valstybės“ rėmėjai švenčia: juos žudydami mes darome jų vaikams paslaugą (117)

Naujienų agentūra „Amaq“ išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad teroristinė organizacija...

Darbdavių patyčias kentęs jaunuolis turi svarbų patarimą siekiantiems karjeros (21)

Sezoninis darbas jaunuoliams yra puiki galimybė užsidirbti, be to, anot specialistų tai labai...

K. Maksvytis: lietuviai Europos čempionate laimės medalius (4)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė artėja link pasirengimo ciklo...

Mokslininkai išsiaiškino „magiškųjų grybų“ paslaptį (5)

Tyrėjams pavyko perprasti psichoaktyvios „ magišk ųjų grybų“ medžiagos – psilocibino –...

Jauniausia someljė Lietuvoje: senajai kartai alkoholis lygu girtuoklystei (24)

Jauniausia Lietuvos someljė Silvija Umaraitė jaučia, kaip auga konkurentų gretos. „Anksčiau...