Daugeliui žmonių atostogos susijusios su rūpesčiais ir įtampa. Nenusisekusių atostogų priežastys gali būti įvairios, tačiau jas dažniau gadina ne tiek prastas oras, kiek vidinė įtampa, nepasitenkinimas, nuolatinis skubėjimas ar susikaupęs nuovargis. Taigi ką turime daryti ar ko nedaryti, kad praėjus toms kelioms išsvajotoms savaitėms jaustume atostogas buvus tikras?
© Corbis/Scanpix

Gamtoje yra balansas tarp aktyvios veiklos ir ramybės: pavasarį ir vasarą augalai ir gyvūnai eikvoja energiją, žiemą – ilsisi. Ne išimtis ir žmogaus organizmas: poilsis jam būtinas, kad atgautų pusiausvyrą, tačiau jis turi būti malonus ir atlikti pagrindinę savo funkciją – padėti atsipalaiduoti ir atgauti jėgas, kitaip taps beprasme arba priverstine veikla.

Apie poilsį reikia galvoti ir jį planuoti ne tik per atostogas. Organizmui visaverčio poilsio reikia nuolat – po fizinio ar psichologinio krūvio greičiau atsigaunama, kai ilsimasi periodiškai. Po dienos darbų pusiausvyra atkuriama nakties miego metu. Svarbu pajusti, kada poilsis reikalingas, nes delsiant veikia kumuliacinis efektas – nuovargis ir įtampa kaupiasi, jiems įveikti paprasto poilsio gali nepakakti.

Kodėl, vos pajutę pirmuosius gedimo požymius, remontuojate automobilį? Mat žinote, kad laiku pašalinę gedimą išvengsite galimų didesnių nuostolių. Tačiau pajutę organizmo signalus, kad reikia poilsio, daugelis tik numojate ranka ir einate tolyn. Negi manote, kad investicija į automobilį pasiteisina, o į pačių gyvenimą – ne? Jei taip nemanote, tada kodėl taip elgiatės?

Kai tik turite menkiausią galimybę darbo metu atsipalaiduoti, bent penkias minutes nukreipkite akis nuo kompiuterio ekrano, atpalaiduokite akių vokus ir sprando raumenis. Dirbdami darykite pertraukėles.

Tyrimai rodo, kad darant poilsio pertraukas organizmas pavargta lėčiau, greičiau atsigauna ir darbas tampa našesnis. Taigi nauda bus ir jums, ir įmonei, kurioje dirbate. Mokslinės vadybos eksperto F. W. Tayloro atlikto tyrimo duomenimis, sistemingai besiilsintis žmogus dirba našiau.

Vienam plieno bendrovėje dirbančių darbininkų jis sudarė individualų darbo grafiką – šalia jo nuolat buvęs žmogus pasakydavo, kas kiek laiko ilsėtis, kada vėl pradėti darbą (apie 30 minučių ilsėdavosi, tada 30 minučių nešdavo geležies lydinius).

Rezultatai nustebino patį tyrėją – per dieną šis darbininkas pernešdavo 47 tonas geležies lydinių, o įprastu grafiku dirbę darbininkai – vidutiniškai 12,5 tonos. Ir tai nebuvo vienadienis rezultatas – tokiu ritmu buvo dirbama kelerius metus.

Tai lengvai paaiškinama: be pertraukų dirbantys darbininkai greičiau pavargsta ir po pietų jaučiasi išsekę. Vadinasi, sistemingai darant pertraukas darbo metu, iki keturių kartų galima padidinti darbo našumą, pagerinti savijautą, taigi ir gyvenimo kokybę! Todėl įtemptą fizinį ar protinį darbą dirbantiems asmenims atostogauti rekomenduojama keliskart per metus – nors ir trumpiau, bet dažniau.

Nemažai žmonių nemoka tinkamai atsipalaiduoti ir į darbą grįžta nepailsėję, kartais net su didesne įtampa, nei jautė prieš atostogas. Vieni jų nesugeba atsipalaiduoti vien todėl, kad vos prasidėjus atostogoms galvoja, jog joms pasibaigus vėl viskas bus kaip buvę.

Nuolatinis galvojimas apie tai, jog atostogos tėra laikinas prašviesėjimas gyvenime, kelia tokią įtampą, kad ne tik nesiilsima, bet ir neleidžiama sau įsitraukti į malonią veiklą (kam stengtis ir ką nors daryti, jei vis tiek niekas nepasikeis). Tokiu atveju atostogų metą galima panaudoti savęs „auginimui“, gyvenimo tikslų suvokimui ir mokymuisi kasdieniame gyvenime atrasti džiuginančių dalykų.

Kita grupė žmonių, nesugebančių tinkamai panaudoti laisvo laiko, sutinka, kad atostogos yra vertingas dalykas, jų laukia, planuoja iki smulkmenų, tačiau nebūna jomis patenkinti. Jie paprasčiausiai nesugeba džiaugtis mažais, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingais dalykais ir jų vertinti.

Susidaro įspūdis, kad tokie žmonės savo laimę linkę atidėlioti vien dėl to, kad šią akimirką viskas nevyksta taip, kaip jie nori, – tobulai. Pajusti atostogų dvasią jiems gali padėti įsijautimas į nūdienos akimirką ir suvokimas, ką teigiama ji teikia.

Yra ir tokių, kurie nemoka atsiriboti nuo darbo. Darbas tokiems asmenims užpildo visą laisvalaikį, jie save realizuoja vien darbe ir jų savęs vertinimas priklauso nuo to, kaip sėkmingai jiems pavyksta atlikti tam tikrą užduotį. Paprastai tokie žmonės yra kraštutiniai perfekcionistai, įsitikinę, kad be jų niekas nesugebės tinkamai atlikti paliktų darbų, todėl jie nuolat mąsto apie darbą, galimas bendradarbių klaidas ir atostogas laiko tuščiu laiko leidimu. Tokiems darbuotojams reikia kantriai ir sistemingai mokytis ilsėtis. Jie turi suvokti, kad naudingi ir reikalingi jie yra ne vien profesinėje srityje.

Tie, kurie negali atsiriboti nuo profesinės veiklos, nuolat galvoja apie darbą, ataskaitas, neleidžia sau pailsėti net per atostogas (taip, poilsį šiuo atveju riboja ne darbdaviai, ne įsipareigojimas klientams ar neįvykdyti planai, o jie patys), tegu įsigilina į tokia paprastą situaciją: įsivaizduokite, kad vadovaujate dideliam, labai pelningai dirbančiam, daug investicijų turėjusiam fabrikui.

Kartą vienas iš jūsų darbuotojų praneša, kad genda pagrindinis variklis. Jis tvirtina, kad viską gerai apsvarstė, ir yra dvi galimybės: nutraukti gamybą dviem savaitėms, sulaukti iš gamintojų detalės, pataisyti variklį ir toliau tęsti veiklą arba nieko nedaryti ir gaminti toliau, bet smarkiai rizikuoti, kad variklis nepataisomai suges ir gamybą teks išvis nutraukti. Kokį sprendimą kaip vadovas priimsite? O dabar įsivaizduokite, kad tas fabrikas yra jūsų gyvenimas, už kurio kiekvieną detalę, taip pat ir visavertį poilsį, esate atsakingas jūs.

Atostogos yra metas, kai ypač norime būti laimingi. Tačiau mūsų nuotaiką veikia finansiniai sunkumai ir paskutinės minutės išlaidos, asmeniniai konfliktai, išsiskyrimas su artimu žmogumi (ar darbu) ir daugelis kitų priežasčių, kurios šiuo laikotarpiu atrodo per daug sudėtingos ir paveikia labiau nei įprasta.

Atostogos priskiriamos prie įtampą keliančių įvykių, nes jos susijusios su pokyčiu gyvenime – keičiasi įprasta tvarka, nereikia anksti keltis į darbą, atsiranda daugiau laisvo laiko ir ne visada žinome, kaip jį panaudoti. Ir visai nesvarbu, ar šis pokytis teigiamas („Pagaliau galėsiu išvykti į taip ilgai planuotą kelionę ar vartytis saulėje prie jūros“) ar neigiamas („Be manęs darbe jie nesusitvarkys, o grįžus dėl to bus tik dar daugiau rūpesčių“), organizmui reikia išteklių, kad įveiktų kylančią įtampą. Kaip galite jam padėti?

Nuspręskite, kada, kokių ir su kuo atostogų norite. Poilsis gamtoje greičiau atkuria jėgas. Jei esate pavargę, kelias dienas ilsėkitės pasyviai ir po truputį dienotvarkę papildykite aktyvia veikla. Jei liūdite dėl nutrūkusių santykių (ar darbo), planuokite aktyvias atostogas su smagia draugija ir kuo įvairesne veikla – taip atitrauksite dėmesį nuo nemalonių minčių ir lengviau įžvelgsite teigiamus pokyčių dalykus.

Nemažai energijos reikalauja ir įtampos sukelia pasiruošimas atostogoms kur nors toliau nuo namų. Vienas būdų, padedančių ištverti pasirengimo kelionei įtampą, yra planavimas.

Neatidėkite visko paskutinei dienai, sudarykite reikalingų atlikti darbų sąrašą ir nepradėkite naujo darbo, kol nebaigėte ankstesnio.

Kad nepamirštumėte svarbiausių daiktų, apmąstykite savo galimą veiklą ten, kur vykstate, atsižvelgdami į orą, užsiėmimų pobūdį ir paros metą: ko jums gali prireikti.

Kad nerimo dėl pokyčių ir ruošos būtų mažiau, susidarykite planą ir stenkitės nuo jo nenukrypti.

Skirkite laiko sau. Atsipalaiduokite, pagalvokite, ko siekiate, pasvajokite, kaip būtų, jei tai pasiektumėte, – tai padės geriau suvokti save ir gyvenimą. Jūsų tikslas – ne kitiems suorganizuoti nepriekaištingas atostogas, o pačiam gerai praleisti laiką ir pailsėti. Skirkite laiko tam, ką mėgstate. Įteikite sau dovaną (nueikite į kiną, nusipirkite suknelę ar knygą) – atostogos yra poilsis ne tik kūnui, bet ir sielai. Kai negaunate to, ko norite, pagalvokite, kas gali tai pakeisti.

Neleiskite kitiems sugadinti jūsų atostogų. Jei pasiklydote tarp aplinkinių ir savo norų, pabūkite kurį laiką vieni ramioje aplinkoje ir pamąstykite, ko iš tiesų norite. Tada to ir imkitės. Nesvarbu, jei kitiems tai pasirodys nepriimtina ar jie turi savo planų.

Tai jūsų laikas, ir bent kelias dienas praleiskite taip, kaip norite. Jei nepatinka įgrisusi draugija (metų metus tie patys veidai) ar kitų primetamas atostogų būdas ir vieta, susikraukite daiktus ir bent keturioms dienoms išvykite ten, kur norisi jums – vieni arba su draugu, kurį norisi matyti šalia, arba su šunimi. O prie senosios draugijos prisidėsite vėliau.

Šią išvyką prisiminsite ilgiau nei kitas, nes pasirinksite tai, ko iš tikrųjų norėjote. Tai jūsų teisė ir pareiga, ir jūs pats atsakingas už savo „fabriką“. Artimiesiems tai irgi bus naudinga – geriau laimingas žmogus šalia tris dienas nei visą savaitę pikčiurna, nes jam nepatinka tokios atostogos. Tad leiskite kitiems atostogauti taip, kaip jiems norisi, ir patys taip darykite.

Elkitės neįprastai. Jei rytais bėgiojate, pasukite į pajūrį. Ir bėkite taip, kad purslai į šalis tikštų. Jei norite susitikti paplepėti su sena drauge, pasimatymą prie kavos puodelio paskirkite... kitame mieste – bus šventė ne tik jums, bet ir staigmena jai.

Kai negalite išsirinkti ledų, nusipirkite septynių rūšių ir visų po truputį paragaukite. Jei išsiruošėte su šeima pietauti, kiekvieną patiekalą valgykite vis kitoje kavinėje. Tokios jums patiems netikėtos atostogų akimirkos suteiks daugiausia džiaugsmo ir įsimins ilgam, nes tai tikrosios gyvenimo akimirkos.

Jei nesinori nieko veikti ar negalite sugalvoti jokio įdomaus užsiėmimo, pamėginkite apgauti save. Paprastai manoma, kad emocijos (džiaugsmas) sukelia organizmo atsaką (norą šokinėti ar ploti rankomis). Jameso Lange’o teorija teigia, kad džiaugiamės dėl to, jog šokinėjame, o ne atvirkščiai. Ši teorija paremta požiūriu, kad pirmiausia – organizmo reakcija, tik tada – emocijos.

Štai kodėl psichologai ir fiziologai pataria: kai apėmusi prasta nuotaika ir nesinori imtis jokios veiklos, kai ilgą laiką žmonės yra toje pačioje „ruošimosi pradėti“ stadijoje, pirmiausia reikia sužadinti organizmą, o emocijos kils savaime ir paskatins protinę ar kitokią veiklą. Skamba keistai, tačiau organizmas turi puikią atmintį, bet yra lengvai apgaunamas.

Sąmoningai sukeltas teigiamos energijos antplūdis (pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas po kambarį, spragsėjimas pirštais ar teniso kamuoliukų mėtymas į sieną) sukels teigiamų emocijų. Sužadinkite organizmą, apgaukite jį – eikite pasitaškyti jūroje, pašvilpaukite, niūniuokite mėgstamą melodiją, atlikite kelis šokio žingsnelius, paspardykite kieme kamuolį.

Jei nieko nesinori, išplaukite laiptinę ir iš karto panorėsite ką nors veikti. Nepabandžius šis metodas vertinamas mažų mažiausiai kaip keistas ir nerimtas, tačiau... Ne veltui sakoma: kai nebegalite eiti, pamėginkite bėgti.

Skirkite laiko poilsiui, įtampai įveikti, išsimiegokite. Atostogos yra geriausias metas atsikratyti netinkamų įpročių, nes juos tiesiog galima pakeisti kitais, maloniais. Nepersivalgykite ir nepersimiegokite. Visada turėkite rezervą mėgstamų užsiėmimų, kuriais galite pradėti rytą, kai keltis iš lovos nesinori (pavyzdžiui, išsiruoškite pirkti meškerės ar suknelės). Atostogos – tinkamas laikas pradėti sportuoti ar išmokti ką nors nauja. Pasirinkite tinkamą ir nenuobodžią sporto šaką, įkalbėkite ką nors palaikyti jums draugiją – taip bus lengviau neatsisakyti veiklos, kai norėsis viską nutraukti.

Pakeiskite aplinką. Pamatykite ir išmokite ką nors nauja ir neįprasta, pabendraukite su visiškai skirtingais žmonėmis. Fizinę veiklą derinkite su protine, kūrybine, pasyvų poilsį – su aktyviu. Neretai pokyčiai, rutinos sugriovimas (tegul tik ėjimas į parduotuvę kitu keliu, šukuosenos pakeitimas, važinėjimas vakarais dviračiu) duoda daug teigiamų rezultatų – žmogus darosi nelaimingas, virdamas tose pačiose sultyse.

Įvertinkite savo finansines galimybes. Jei jos ribotos, laiku liaukitės leidę pinigus, nes atostogų pabaigoje ar net joms neprasidėjus pajusite dar didesnį nerimą ar beviltiškumą. Šventę galima susikurti ir iš kuklių pajamų. Tiesą sakant, tam pinigų net nereikia, nes ji ne nuperkama, o pajaučiama.

Atostogos skirtos ilsėtis, o ne švaistyti, todėl daugiau dėmesio skirkite tam, kaip jaučiatės (patenkintas, pailsėjęs, šypsotės be priežasties), o ne kaip atrodote ar elgiatės (prasta šukuosena, nemadinga palaidinė ar neprofesionalus šokis yra tik jūsų reikalas).

Nepakenks ir truputis savistabos: sekite, kada ir kurie jūsų kūno raumenys įsitempę daugiausia, nors to visai nereikia. Raumuo turi išlaikyti tam tikrą tonusą, tačiau jam nereikia būti nuolat įtemptam. Organizmas turi pailsėti nuo įtampos, nuolat būdamas įsitempęs (daugelis žmonių neatpalaiduoja raumenų net miegodami), jis yra nuolatinės parengties – pulti ar bėgti.

Kiek galėdami atpalaiduokite raumenis, ypač pečių. Dažnai net nesuvokiame, kad esame įsitempę. Jei niekur nevėluojate, vaikščiokite lėtai, lyg būtumėte medžiaginis – tegu rankos laisvai maskatuoja į šalis, atsipalaidavusios kojos šiek tiek linksta per kelius, atpalaiduokite sprandą ir žandikaulį. Pradžioje tai gali atrodyti keista, juokinga ar net kvaila. Bet jei turite bent menkiausią norą, kodėl nepamėginus? Šiuo pratimu galima atsikratyti įtampos.

Kokios bus atostogos, ar būsite jomis patenkinti, priklauso nuo jūsų. Mintys apie darbą ir rūpesčius gadina atostogas. Dabar tam ne laikas, nes nepajusite, kuo šis laikotarpis skiriasi nuo to, kai dirbdavote nuo aštuonių iki penkių.

Naujajame žurnalo "Biuro administravimas" numeryje taip pat skaitykite:


Apie mokesčius ir ne vien apie juos straipsnyje PASĄMONĖ PARAGINO MOKYTIS RAŠTVEDYBOS kalbėsimės su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Sekretoriato grupės vedėja Edita Budreikiene.

Kas gali būti dramatiškiau už pasikeitimus stabiliame, aiškiame kaip diena darbiniame gyvenime? Išsamiau apie tai skaitykite straipsnyje KAI TENKA VISKĄ PRADĖTI NUO NULIO.

Straipsnyje DARBUOTOJŲ SKATINIMO IR DRAUSMINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO DOKUMENTAVIMAS apžvelgsime visą skatinimo ir nuobaudų skyrimo eigą ir nuosekliai pateiksime dokumentų pavyzdžių, kurie pravers darbuotojams, rengiantiems personalo dokumentus.

Darbo ir gamybos procesai nėra pastovūs, todėl bemaž neįmanoma darbuotojams nustatyti nekintamų darbo sąlygų. Straipsnyje DARBO SUTARTIES SĄLYGOS IR JŲ KEITIMAS DARBDAVIO INICIATYVA aptariamos darbo sutarties sąlygos ir jų keitimas darbdavio iniciatyva.

Nenusisekusių atostogų priežastys gali būti įvairios. Taigi ką turime daryti ar ko nedaryti, kad praėjus toms kelioms išsvajotoms savaitėms jaustume atostogas buvus tikras? Apie tai skaitykite straipsnyje VEIKSMINGAS POILSIS.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (25)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vilniaus oro uosto atidarymo laukė dėl įdomios priežasties – pomėgiu užkrėtė ir žmoną (8)

Petras Kaukėnas yra avionikos specialistas . 26 metų vaikinui tenka dažnai atsakinėti į...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (19)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (70)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Elitinėje vietoje – gėdingas vaizdas (119)

Išklypusios plytelės ir išlūžę latakai, daug metų neveikiantis apgriuvę fontanas. Taip jau ne...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (235)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Karščiausioje Žemės vietoje gyvybė rasta rūgštyje (3)

Siurrealistinių spalvų peizaže dominuoja ryškiai žalia ir geltona, burbuliuoja karštas vanduo,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (89)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (20)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...