Šiandien Londono centre esanti jų dviračių parduotuvė ir taisykla „VeloDro“, beje, dekoruota ir lietuviška atributika, sulaukia vis daugiau klientų.
Verslo pradžia - noras dirbti sau
Viktorija ir Vytautas – jauni lietuviai, prieš keletą metų išvykę mokytis į užsienį. Studijuodami verslo pagrindus, dirbdami įvairius darbus, galiausiai – atvykdami į Londoną bei sutikę žmonių, palaikančių jų idėjas, daugiau neabejojo, kad atėjo laikas nuosavam verslui.
„Toks sprendimas kilo iš asmeninių ambicijų – noro dirbti sau, o ne kitiems, noro augti kartu su savo kompanija ir realizuoti save. Dviračiai yra ne tik mūsų hobis, tai ir gyvenimo būdas, kurį skleidžiame kur tik įmanoma: Londone ir Lietuvoje, mūsų draugų ir artimųjų rate. Gali padirbėti daugelyje įmonių ir suprasti, kad tai nėra tai, ką nori daryti. O gali pradėti verslą darydamas tai, kas tau patinka, ir nebebus nė vieno ryto, kai atsikėlęs verksi - „Nenoriu į darbą“, - savo kasdienybę apibūdino parduotuvės savininkai.
Viktorija neabejoja, kad savo verslą kurti kur kas lengviau, kai turi pakankamai teorinių žinių.
„Mūsų privalumas yra mūsų žinių bagažas – abu su Vytautu mokėmės verslo ir ekonomikos. Be to, Londone metus dirbau įmonėje, kuri steigia įmones Anglijoje ir tvarko joms mokestinius bei administracinius dokumentus, tad įkurti įmonę ir ją prižiūrėti – nėra sunku. Dabar pagrindinis darbas – ją užauginti. Bet tam reikia laiko“, - sakė V. Morozovaitė.
Dviračiai – ir darbas, ir hobis
„VeloDro“ parduotuvėje prekiaujama įvairiais dviračiais: moteriškais, vyriškais, vaikiškais, miesto, kalnų ir kt., taip pat jų dalimis, aksesuarais ir net rankdarbiais su dviratukų atributika. Vidutinė dviračių kaina šioje parduotuvėje – apie 300-400 svarų. Vienu dviračiu, kurį vadina „raketa“, šeimininkai ypatingai didžiuojasi – tai labai lengvas ir greitas sportinis anglies pluošto dviratis, sumeistrautas bičiulio lietuvio, jo kaina siekia 1000 svarų.
Nors parduotuvė atidaryta tik pernai gruodį, klientų trūkumu parduotuvės savininkai nesiskundžia. Vytautas neabejoja, kad klientai įvertina jų norą maksimaliai padėti kiekvienam užsukusiam.
„Dviračiai jau seniai tapo mano hobiu, o dabar – ir darbu. Tad džiaugiuosi galėdamas panaudoti savo žinias konsultuojant mūsų klientus bei remontuojant jų dvirates transporto priemones“, - sako V. Dronseika, kurio įvairiose šalyse padarytos dviračio kelio ženklų nuotraukos puošia ir parduotuvės sienas. Čia prekiaujama ir lietuviškais rankdarbiais, kuriuos gamina Viktorijos mama bei patys parduotuvės šeimininkai.
„Pati neriu dviračio sėdynes, esu pasiuvusi odinį telefono dėkliuką su išsiuvinėtu dviratuku, o mano mama, gyvenanti Lietuvoje, mezga specialias kojines ir riešines su dviratukais. Be to, Vytautas jau sukonstravo staliuką iš dviračio ratų, ir kai tik atrasime nors kiek laisvo laiko, mūsų klientai sulauks dar daugiau pasiūlymų”, - tikino veikli verslininkė.
Anot Viktorijos, dviračiai Londone vis labiau populiarėja.
„Tokiame dideliame ir brangiame mieste tai neabejotinai geriausia transporto priemonė (tiek greičio, tiek ekonominiu požiūriu) ir kuo toliau, tuo daugiau žmonių tai supranta. Šiandien jau neabejojame, kad įšokome į teisingą traukinį pačiu laiku,“ – sako V. Morozovaitė.
Idėjos nepakanka, reikia ir labai daug darbo
Parduotuvės šeimininkai pasakoja, kad sprendimas imtis savo verslo kyla iš asmeninių ambicijų – noro dirbti sau, o ne kitiems, noro augti kartu su savo kompanija, realizuoti save ir savo kūrybą. Toks sprendimas turi subręsti, tam turi ateiti savas laikas, reikia atrasti tinkamus partnerius, turi būti artimųjų palaikymas.
Viktorija neabejoja, kad verslo pradžia – gera idėja, tačiau vien jos neužtenka, reikia labai daug darbo, kad galėtumei pritraukti kuo daugiau potencialių klientų.
„Šiandien verslas turi būti arba labai paklausus, arba labai unikalus. Šiuolaikinėmis konkurencijos sąlygomis ir dar esant ne pačioms palankiausioms ekonominėms aplinkybėms yra gana rizikinga pradėti verslą, kuriam gali neatsirasti paklausos. Taigi, mano manymu, svarbiausia yra du dalykai: idėja ir efektyvus jos įgyvendinimas“.
V. Morozovaitė pripažįsta, kad kuriant verslą, sudėtingiausia buvo rasti ir išsinuomoti patalpas. To neįmanoma padaryti be advokato (solicitor), kuris atsakingas ir už nuomos sutarties parengimą, ir tvarko dokumentus, o tai užtrunka ilgai – apie pora mėnesių.
„Mums labai pasisekė, kad žmonės, su kuriais teko tvarkyti visus šiuos reikalus, pasirodė labai geranoriški. Jų dėka visi šie procesai vyko gana sklandžiai ir palyginus greitai“, - pasakojo Viktorija.
Anot jos, kuriant nuosavą nedidelį verslą, patiems tenka kasdien atlikti daugybę darbų vienu metu.
„Verslo pradžioje sunkiausia tai, jog mažame versle patys turime būti ir pardavėjai, ir administratoriai, ir mechanikai, ir konsultantai – turime daryti viską vienu metu. Kiekvieną dieną susiduriame su iššūkiais, - teigė Viktorija ir Vytautas. - Verslininkas privalo išmanyti viską – savo verslo sferą ir jos ypatumus, klientų aptarnavimą, pardavimo subtilybes, buhalteriją, mokesčius, rinkodarą.
Tačiau jis neprivalo visko atlikti pats – tikras verslininkas yra tas, kuris sugeba viską kontroliuoti ir kuo efektyviau paskirstyti darbą. Ir dar labai svarbu pasirinkti, su kuo įgyvendinti verslą. Turi pasitikėti tuo žmogumi tiek pat kiek savimi. Turbūt todėl sėkmingiausi ir ilgaamžiškiausi būna šeimyniniai verslai".
„Dar vienas labai svarbus dalykas, norintiems kurti savo verslą, - „namų darbai“, kurie turi būti atlikti prieš pradedant naująją veiklą: reikia išanalizuoti daugybę informacijos, pasverti visus „už“ ir „prieš“, įvertinti visą galimą riziką ir galimus scenarijus", - pasakojo Vytautas ir dar kartą priminė, jog kokia nuostabi idėja bebūtų, ją visuomet reikėtų įvertinti „šaltu“ protu.
