Publikuojame ištrauką iš leidyklos „forSmart“ išleistos Connirae Andreas ir Steve'o Andreas knygos „Protas turi širdį“.

***********

Visi esame susidūrę su kitų žmonių kritika. Tai, kaip mes į ją reaguojame, gali arba labai praturtinti mūsų gyvenimą, arba sumažinti jo kokybę, sukelti depresiją. Girdėdami kritiką, labai paprastai galime kiekvieną žodį „priimti giliai į širdį“, pernelyg sureikšminti. Šiame skyriuje kalbėsime apie išskirtinį procesą, kuriuo daugeliui žmonių buvo padėta išmokti į kritiką atsakyti išradingai.

Koledžo profesorius Rendis pastebėjo, kad jį suerzindavo bet kokia kritika.

– Paprastai sugebėdavau jos išvengti. Savo profesijoje pasiekiau tokį lygį, kuriame nelabai kas mane ir galėdavo kritikuoti. Tačiau mano žmonai nė motais mano pasiekimai – ji dažnai mane kritikuoja. Kritika namuose mane dažnai išmuša iš vėžių. Dėl to nuolat kyla nesutarimų. Aš manau, kad ji mane puola, o ji sako, kad kai nori man pasakyti ką nors svarbaus, aš jos nesiklausau. Tikėjausi, kad ji ateis pas jus, kad išmoktų būti bent kiek mandagesnė. Tačiau ji atsisakė, tad pats atėjau pasiteirauti, ar negalėtumėte man padėti.

Iš pradžių buvo verta nukreipti Rendžio dėmesį į tai, ką gali jis. Galbūt jis ir buvo teisus sakydamas, kad jo žmona pernelyg daug kritikuoja, kad ji galėtų būti kiek mandagesnė. Tačiau jei Rendžio žmona nepakeistų savo elgsenos, vyrui daug naudos duotų gebėjimas kitaip reaguoti į savo sutuoktinės žodžius. Jei Rendis galėtų klausytis žmonos pernelyg nesijaudindamas, jis būtų atlaidesnis jos trūkumams, ir namuose jaustųsi kur kas geriau.

Reakcijos į kritiką aspektą ėmėme svarstyti prieš daugelį metų. Pirmiausia mėginome suvokti, kodėl kai kurie žmonės į kritišką nuomonę reaguoja lengvai, o kitus prislegia net ir menkiausias nesutarimas. Tyrinėdami gebančius į kritiką reaguoti paprastai, itin kruopščiai rinkomės žmones. Mums buvo reikalingi tie, kurie kritikoje ieškodavo naudingos informacijos. Siekėme išvengti kritiką paprasčiausiai ignoruojančių žmonių – juk reikėjo atrasti būdą padėti pasijusti geriau jautriai priimantiems kitų nuomonę.

Taip pat rinkomės tik tuos, kurie nejautė pykčio ir nelinkėjo blogo juos kritikuojantiems, nes kai kurie žmonės savivertės jausmą sugeba išlaikyti tik puldami jiems duodančius pastabų. Taip jie pasijunta geriau, lyg būtų išsivadavę iš kritikos, tačiau tokiu būdu drauge ir pažemina ar įžeidžia kitus. Jei žmonės pyksta ant juos kritikuojančių, vadinasi, kritika jiems naudos neduoda – jie ją tiesiog atmeta. Vis dėlto tam tikrais atvejais netgi aštri kritika gali būti naudinga, jei išradingai, bet paprastai pagalvosime: „Ar šioje kritikoje yra kas nors man vertingo?“

Ilgainiui supratome, kad svarbiausias skirtumas tarp žmonių, į kritiką reaguojančių normaliai, ir tų, kuriuos ji sugniuždo, yra tai, kaip jie supranta kritikos reikšmę. Blaiviai mąstantys manė, kad kritikuojamas tam tikras jų elgesys. Pati kritika likdavo kažkur tolumoje. Iš tokio atstumo jiems patiems buvo nesunku įvertinti kritiką ir nuspręsti, kas joje buvo naudingo, kokių išvadų galima prieiti.

O štai žmonės, kuriuos bet kokia kritika gniuždo, tiesiog viską „ima į širdį“. Daugelis pašnekovų mintyse iš tiesų regėdavo, kaip „neigiama“ kritikos reikšmė lyg verianti strėlė ar deginanti šviesos srovė sminga tiesiai į jų krūtines.

Tai suvokę, sukūrėme „Reakcijos į kritiką strategiją“, kurios nesunkiai galima išmokyti kitus. Ji davė naudos daugeliui žmonių ir, rodės, Rendžiui kaip tik to ir reikėjo.

– Rendi, manau, kad kai kuriais atvejais žmona yra neteisi tave kritikuodama. Bet kokiam nuolatos kritikuojamam žmogui kritika tampa įkyriu ir sunkiai pakeliamu dalyku. Ar norėtum sužinoti, kai į tai reaguoti išradingai, netgi jei žmogus pakelia balsą, net jei jis ant tavęs šaukia?

– Žinoma, jei tik tai yra įmanoma.

Nieko nelaukdami Rendžiui pademonstravome reakcijos į kritiką strategiją, kurią šiame skyriuje kiek vėliau detaliai aprašysime. Viską baigę pamatėme, kad Rendis, įsivaizduodamas jį kritikuojančią žmoną, ėmė jaustis kitaip.

Kai su Rendžiu kalbėjomės po kelių mėnesių, jis sakėsi esąs patenkintas rezultatais:

– Iškart pajutau skirtumą. Grižęs namo po susitikimo su jumis, iš žmonos išgirdau priekaištą, kad pavėlavau ir nepranešiau jai savo dienotvarkės – ji pati dėl to negalėjo susiplanuoti dienos darbų. Anksčiau dėl to būčiau pasijutęs kaltas, tačiau šįsyk pagalvojau apie tai ir supratau, kad kitą kartą tokioje situacijoje galėsiu pasielgti geriau.

Ji kiek pasimetė, kai paklausiau jos keleto klausimų, norėdamas sužinoti, kuri mano dienotvarkės dalis jai labiausiai rūpėjo. Ši strategija pasirodė tokia veiksminga, kad aš jos išmokiau net kai kuriuos savo studentus. Apskritai manau, jog daugelis žmonių turėtų tuo pasinaudoti. Pastebėjau dar vieną dalyką, – tęsė Rendis. – Man atrodo, kad žmonos kritika tapo švelnesnė. Nežinau, ar aš pradėjau ją kitaip girdėti, ar ji iš tiesų pasikeitė, bet man tai patinka.

Rendis pastebėjo tai, ką pastebi daugelis naujų veiksmingų įgūdžių įgijusių žmonių – staiga mus supantys žmonės, regis, tampa malonesni ir geresni. Daugelis taip pat pažymi, kad jiems tampa lengviau sugyventi su tėvais, draugais ir bendradarbiais. Nors taip nutinka ne visada, tačiau dažnai vienam žmogui įgijus naujų vertingų įgūdžių, jį supantys aplinkiniai pradeda elgtis pozityviau.

Reakcijos į kritiką apmatai

Šio proceso galima išmokti labai paprastai. Prieš pradėdami, būkite tikri, kad pusvalandį niekas jūsų netrukdys. Susiraskite ramią, patogią vietą, kurioje be kliūčių galėsite mokytis.

Proceso esmė yra atstumo tarp savęs ir kritikos išlaikymas. Šį atstumą galima sukurti tiesiogine prasme – kritiškas pastabas atitolinant nuo savęs, pavyzdžiui, grūdinto stiklo pertvara. Tuomet galima jas stebėti iš toliau, lyg žiūrint filmą. Tai sulaikys nuo savaime užplūstančių neigiamų jausmų ir leis ramiai įvertinti kritikos reikšmę dar prieš į ją sureaguojant.

Turėkite omenyje, jog šio proceso metu labai svarbu nuolat išradingai mąstyti. Prieš pradėdami, pagalvokite apie laiką, kai jautėtės tikrai turį sugebėjimų, ar buvote tikri esą mylimi, saugūs. Pasirinkite bet kokį pozityvų gyvenimo tarpsnį. Mintimis grįžkite atgal į tą laiką ir kelias sekundes darsyk tai išgyvenkite, kad aiškiai pajaustus teigiamus prisiminimus išlaikytumėte per visą procesą. Jei bet kuriuo proceso metu vėl pasijusite blogai, tiesiog sustokite, darkart sugrįžkite į gerus laikus, kad įgautumėte pozityvių jausmų ir galėtumėte tęsti.

Pirmas žingsnis. Žvelkite į save iš atstumo. Kažkur priešais pamatykite save – įsivaizduokite, jog save matote, arba pajuskite tokio vaizdinio galimybę. Šis prieš jus esantis jūs ir mokysis kitaip reaguoti į kritiką. Kadangi jūsų aš yra prieš jus, tad ir bet koks jautrumas girdimai kritikai liks priešais jus, o ne greta jūsų. Jei norite, įsivaizduokite, kad tarp patogiai kėdėje sėdinčio savęs čia ir savęs ten įrengta grūdinto stiklo pertvara. Per šią pertvarą jūs gerai girdite ir matote, tačiau vis dėlto žinote, kad tai – tvirtas apsauginis barjeras.

Su kiekvienu tolesniu žingsniu nepamirškite džiaugtis tuo, kad nauji išmokti įgūdžiai jums padės ateityje. Viso likusio proceso metu ir toliau stebėkite save, esantį priešais jus, žinodami, kad jis jaučiasi laisvai ir visuomet išlieka išradingas.

Antras žingsnis. Išvyskite kritikuojamą save. Priešais jus esantis jūs netrukus bus pradėtas kritikuoti. Stebėkite jį, pradedantį jausti kritiką. Jūs stebite priešais jus esantį save, kuris tuo pat metu taip pat stebi save, reaguojantį į kažkieno kito dėstomą kritiką. Pabandykite išvysti anapus esančio savęs galvoje tuo metu gimstančius vaizdus.

Jei iš pradžių jums tai atrodo sunkiai suprantama, nesvarbu – tęskite. Paprastai iš dalykų, kuriuos lengviausiai įkandame, gauname mažiausiai naudos. Bandydami perprasti naujus metodus, įgysite svarbių naujų įgūdžių.

Įsitikinkite, kad prieš jus esantis jūs, girdėdamas kritiką, ir toliau jaučiasi esąs išradingas. Jei pajuntate išradingumo trūkumą, atitolinkite kritikuojamo jo atvaizdą tol, kol jis vėl pradės jaustis visapusiškai išradingas.

Trečias žingsnis. Suvokite save, įsivaizduojantį kritikos reikšmę. Dabar žiūrėkite, kaip prieš jus esantis jūs mintyse kuria filmuką apie girdimos kritikos reikšmę. Pavyzdžiui, Rendžio žmona kartais jį kritikuodavo, kad jis esąs pernelyg atlaidus vaikams. Jis stebėjo, kaip anas Rendis kuria filmuką apie save, drausminantį savo vaikus.

Tebūnie šio filmuko kadrų vaizdinys nedidelis ir pakankamai nutolęs, kad galėtumėte jį laisvai stebėti, jaustis išradingi ir galbūt net šiek tiek susidomėję. Stebėkite, ar jums pavyks sukurti visą filmuką apie tai, ką jus kritikuojantis žmogus turi galvoje, ar vis dėlto vaizdai išliks neryškūs ir nebaigti. Jei kitas asmuo sako „tu esi grubus“ ar „tu visada esi išdidus“, vargiai teįmanoma nuspėti, ką jis turi omenyje. Tokiu atveju nepavyks sukurti išbaigto kritikos reikšmės vaizdo, detaliau savo pašnekovo nepaklausinėjus. Todėl pradėti visada verta parodant kitam žmogui dėmesį: „man tai svarbu“, „gerai, kad apie tai užsiminei“, o tuomet paklausiant: „Ką būtent pasakiau, kas, tavo nuomone, yra grubu?“

Stebėkite priešais jus esantį save, kitam žmogui užduodantį klausimus, kurie leis jam sukurti aiškų filmuką apie tai, kas buvo pasakyta. Būtina stengtis sužinoti, ką tiksliai kitas žmogus turi galvoje, ir nepridėti savo minčių, kitaip tariant, neužbaigti filmuko savo paties įžvalgomis. Pavyzdžiui, Rendis labai lengvai gali sugalvoti, ką, jo manymu, reiškia „buvimas pernelyg atlaidžiu vaikams“, tačiau jam reikia suprasti, ką tai sakydama omenyje turėjo jo žmona. Praeityje Rendį tiesiog apimdavo kaltės jausmas, todėl detalių jis neklausinėdavo.

Tačiau kai Rendis pamatė visiškai neryškų filmą apie save, „esantį pernelyg atlaidų“, jis suprato, kad privalo žmonos paklausti, ką ji norėjo pasakyti, todėl repetavo šį klausimą savo vaizduotėje. „Noriu būti tikras, jog žinau, ką padariau, kas, tavo nuomone, yra pernelyg atlaidu. Taigi, koks mano elgesys tau sukėlė tokių minčių ir kaip, tavo supratimu, man derėtų elgtis, kad ši situacija pasikeistų į geresnę pusę?“ Tuomet jis įsivaizdavo jos atsakymą.

Šiuo atveju nesvarbu, ar Rendžio spėjimai apie žmonos atsakymus yra teisingi: kai bus išmokęs, kaip tai padaryti, jis iš tiesų jos paklaus, ir ji iš tiesų jam atsakys.

Ketvirtas žingsnis. Nuspręskite, kokia yra jūsų nuomonė. Kadangi jau sukaupėte pakankamai informacijos ir vis dar tebesijaučiate išradingas, galite aiškiai nuspręsti, su kuria kritikos dalimi sutinkate, ir apie kurią dalį esate kitokios nuomonės. Lengviausias būdas tai padaryti yra palyginti ką tik sukurtą kritikos reikšmės filmuką su prisimintais savo to paties įvykio „filmais“. Atsiminkite, kad stebite priešais jus esantį save. Jis ramiai peržiūrės abu „filmus“ ir juos palygins.

Atidžiai žiūrėkite, kaip anas jūs tikrina, ar du regimi „filmai“ sutampa. Tai leis jam nuspręsti, ar jis sutinka su visa kritika, ar nesutinka su nei vienu jos teiginiu. Paprastai atsitinka taip, kad žmogus kritikoje atranda bent dalelę, su kuria jis sutinka. Jeigu jūsų atmintis apie praėjusius įvykius smarkiai skiriasi nuo to, ką sako kritikuojantysis, tuomet turite užduoti jam daugiau klausimų.

Pavyzdžiui, galbūt žmogus nusiskundė: „Tau nerūpi mano nuomonė.“ Paprašę detalizuoti, kaip jis taip nusprendė, sužinosite paprastą priežastį: tuo metu, kai žmogus su jumis kalbėjo, jūs buvote nusisukęs. Jūs, žinoma, sutiksite, kad buvote nusisukęs, tačiau tik jūs žinote, kad taip padarėte norėdamas kruopščiai apgalvoti išgirstą nuomonę, taigi iš tiesų tai buvo susidomėjimo, o ne abejingumo įrodymas.

Penktas žingsnis. Nuspręskite, kaip reaguoti. Iki šiol jausdamasis išradingas, kritikuojančiam žmogui rodėte dėmesį ir rinkote informaciją. Dabar turite visą reikalingą informaciją, kad galėtumėte nuspręsti, ką daryti. Žinote, su kuo sutinkate, su kuo ne. Tai, kokį priešais jus esantis jūs pasirenka atsakymą, priklauso nuo jūsų asmeninių tikslų, vertybių, santykių su kitais žmonėmis ir pan.

Pajusite, kad daug lengviau yra pasirinkti atsakymą, kuris yra pagarbus jums ir drauge kitam žmogui tuomet, kai jaučiatės esąs išradingas, o ne atakuojamas. Siūlome keletą galimų atsakymo variantų:

a. Pradėkite nuo to, dėl ko su kitu žmogumi sutinkate. „Gerai, kad atkreipei į tai mano dėmesį, nes iki dabar nesupratau savo poelgio reikšmės. Dabar žinosiu, kad kitą kartą galiu pasielgti geriau.“

b. Jūsų atsakymas gali būti atsiprašymas: „Labai apgailestauju. Išties pasielgiau kvailai ir nemandagiai.“ Nuoširdus atsiprašymas tikrai gali padėti atgauti reputaciją, ypač jei būsite pasiruošęs ateityje elgtis kitaip.

c. Po sutikimo ar atsiprašymo kitam žmogui galite pasakyti tai, kas padėtų jam suprasti jūsų kitokią nuomonę. „Dėkoju, kad tiesiai šviesiai pasakai tai, ką manai. Žinau, kad dažnai kalbėdamas su kitais žmonėmis nusisuku. Nusisukimas man leidžia geriau pagalvoti apie tai, ką tu ar kiti sako, ir ypač tada, kai tai yra kas nors labai svarbaus – man tiesiog reikia kiek daugiau laiko tai suprasti.“

„Sutinku, kad vaikams buvau pernelyg atlaidus. Nesupratau tokio poelgio pasekmių, nes dažniausiai namo grįžtu vakare, o tu su jais esi visą dieną. Aš maniau, kad rūpintis jų auklėjimu yra tavo pareiga, nes aš negaliu žinoti, kas vyksta visą dieną. Manau, kad būtų gerai, jog mes kartu nuspręstume, kas vakarais jais rūpinsis. Jei nuspręsime, kad tai – mano pareiga, tuomet žinosiu, kad prireikus turiu juos sudrausminti.“

d. Paklauskite kito žmogaus, kas šioje situacijoje galėtų padėti: „Ką aš dabar galėčiau padaryti, kad išspręstume susidariusią padėtį?“ Tai nereiškia, kad privalėsite tai padaryti, bet tokiu būdu galite gauti naudingos informacijos. Kartais žmonės paprašo padaryti ką nors itin komplikuoto ar neįmanomo, bet kur kas dažniau nutinka taip, kad prašymas būna labai paprastas ir lengvai įvykdomas.

e. Leiskite kitam žmogui žinoti, ką ateityje planuojate daryti kitaip: „Tu teisi – šeimos atostogas planavau su tavimi nepasitaręs. Bala nematė, pradėkime viską iš naujo. Kai kitą sykį planuosiu ką svarbaus, būtinai tai derinsiu su tavimi.“

f. Jei netgi surinkę išsamią informaciją visiškai nesutinkate su kito žmogaus nuomone, galite mandagiai tai išdėstyti: „Dėkui už tavo nuomonę. Štai ką aš manau apie tai... Taigi mes į šiuos dalykus žvelgiame labai skirtingai ir, be abejo, kiekvienas iš mūsų turi teisę turėti savo nuomonę.“

g. Gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai jūs nuspręsite, jog kito žmogaus pasaulėžiūra taip stipriai skiriasi nuo jūsiškės, kad jūs nenorite švaistyti savo laiko apie tai diskutuodamas. „Kadangi mūsų nuomonės visiškai skiriasi, manau, kad nėra prasmės mums toliau apie tai kalbėti.“

Šeštas žingsnis. Repetuokite naudodamiesi įgyta informacija, kad kitą kartą būtų lengva elgtis kitaip. Galbūt jau penktame žingsnyje nusprendėte, kad ateityje elgsitės kitaip. Jei nenusprendėte, stebėkite, kaip priešais jus esantis jūs klausia savęs: „Ar aš noriu pasinaudoti iš kritikos gauta informacija ir ateityje elgtis kitaip?“ Jei taip, stebėkite save, nusprendžiantį, ką būtent daryti kitaip kitąsyk. Tuomet sekite, kaip jis įsivaizduoja savo pakitusį elgesį.

Šiuos šešis žingsnius pakartokite keletą kartų su kitais pavyzdžiais. Šį procesą naudinga kartoti su įvairiais žmonėmis, kritikuojančiais jus skirtingais būdais. Pavyzdžiui, vieną kartą galite apmąstyti labai vangią kritiką, kad galėtumėte praktikuotis klausimų, leidžiančių suvokti kito žmogaus tikslią nuomonę, srityje. Kitą kartą imkitės pavyzdžio, kuriame visiškai sutinkate su jums dėstoma kritika, dar kitą – kuriame jūs sutinkate tik iš dalies. Rinkitės tik tuos pavyzdžius, kurie jums praeityje buvo sunkiai pakeliami. Kai kuriems žmonėms skaudžiausia yra iš artimųjų išgirsta kritika, kitiems – iš bendradarbių, darbdavio ar darbuotojų.

Paprastai trijų-keturių pakartojimų užtenka, kad šis procesas taptų savaimine elgsenos dalimi.

Septintas žingsnis. Susigrąžinkite šį procesą išmokusio savęs dalį. Kai kuriems žmonėms tai gali pasirodyti keista, tačiau tai – labai svarbus žingsnis. Jūs ką tik stebėjote, kaip jūsų dalis išmoko naują būdą tinkamai reaguoti į kritiką. Dabar susigrąžinkite šią dalį sau, kad procesas taptų savaimine jūsų asmenybės dalimi. Pirmiausia pašalinkite tą organinio stiklo pertvarą. Tuomet padėkokite jai už jums suteiktą pagalbą...

Ištieskite rankas ir įsivaizduokite, kad apkabinate prieš jus esantį save ir palengva, neskubėdami, įtraukiate jį į savo asmenybę, kad visi jo išmokti dalykai taptų žinomi jums ir ateityje leistų priimti tinkamus su kritika susijusius sprendimus.

Daugybė žmonių, išmokusių naudotis šiuo procesu per pratybas ar iš mūsų ankstesnės knygos (1), yra sakę, kad tokia praktika davė jiems daug naudos. Ji leido jiems ne tik blaiviau reaguoti į kritiką, girdimą namuose ar darbe, tačiau kai kuriais atvejais metodas padėjo ir sprendžiant savikritikos problemas – tas pats procesas buvo naudojamas kalbantis su savimi.

Šis metodas gali būti naudojamas ir komplimentų atveju, kad neįprastumėte prie kitų žmonių jums sakomų širdį glostančių pagyrų. Įvertinę komplimentą, mandagiai už tai padėkokite. Jei asmuo pasakė komplimentą dėl jums labai svarbaus dalyko, galite už tai padėkoti išsamiau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)