Pasak specialisto, beprotiškas gyvenimo tempas ir populiari šiuolaikinė filosofija – esą tik patys esame savo likimo kalviai, turi ne tik šviesiąją medalio pusę. „Atsakomybė už savo ir artimųjų gerbūvį bei ateitį verčia vienaip ar kitaip nerimauti. O nuolatinis nerimas dėl karjeros, šeimos ar pinigų ilgainiui virsta nerimu, jog su visu tuo nebesusitvarkysime. Galiausiai aplanko jausmas, kad kažkas šiame gyvenime ne taip...“, – sako V. Arvasevičius.
Jis pastebi, kad būtent kūnas neretai išduoda mūsų emocinę būseną, tiesa, ne visada gebame šiuos ženklus atpažinti. „Dažniausiai pastebime kraštutines kūno reakcijas, kurias lemia smarkūs sukrėtimai – didelis stresas, ar nuovargis, kai staiga imame valgyti viską kas pakliūva po ranka, ar atvirkščiai – negalime nuryti nė kąsnio. Tačiau tokių ženklų apstu ir kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, po darbo dienos trokštame saldumynų ar taurės vyno, o rytą pradedame jau pavargę“, – sako kūno psichoterapeutas. Šitai gali reikšti ne tik sunkią savaitę darbe, bet ir tai, jog negalėdami savęs realizuoti jaučiamės paprasčiausiai nelaimingi.
Pasak jo, tam tikras emocijas ir išgyvenimus atskleidžia ir laikysena. „Šiuolaikiniam žmogui būdingą nerimą neretai išduoda ir įtraukti pečiai ar palinkusi stovėsena. Žvelgiant iš šalies tokia laikysena primena bandymą susigūžti ir pasislėpti nuo aplinkinio pasaulio“, – pastebi V. Arvasevičius.
Paklaustas, kaip išmokti būti laimingais, specialistas sako, jog universalaus kokybiško gyvenimo recepto, kaip ir panacėjos nuo visų ligų, tiesiog nėra. „Viskas prasideda nuo ieškojimo, kad ir „Google“ paieškos langelyje. Tada reikia atsirinkti, kas tiesa, o kas ne.. Tik susipažinę su įvairiomis teorijomis ir nuomonėmis, galėsime susidaryti savąją ir pasirinkti tinkamiausią gyvenimo būdą. O tai padaryti galime patikimiausiu būdu – stebėdami žmones, einančius vienu ar kitu keliu, ir vertindami, ar jie tampa laimingesni ir sveikesni“, – aiškina vienas iš projekto „Impuls sveikų įpročių klubas“ lektorių.
„Jau daug metų esu vegetaras, nevartoju alkoholio, nes man priimtinas ir tinkamas toks gyvenimo būdas. Nepaisant to, visada išklausau ir sakančių, kad žmogus iš prigimties yra visavalgis, taigi ir mėsavalgis, ar termiškai apdoroto maisto atsisakančių žaliavalgių. Nesvarbu kokį gyvenimo būdą pasirinktume, svarbiausia nepasiduoti aklam fanatizmui“, – atvirauja V. Arvasevičius. „Manau – tai viena iš priežasčių, kodėl daugelis sveikuolius vertina itin skeptiškai“.
Psichoterapeutas taip pat pastebi, jog pamiršome ir tikrąją sveikatos reikšmę. Pasak jo, sveikatą šiandien vertiname kaip akivaizdžių ligų nebuvimą – esą, kol netenka minti gydytojo kabineto slenksčio, esame visiškai sveiki. Deja, nė nesusimąstome, kad sveikata, kaip ir dabar populiarus sveikas gyvenimo būdas, apima kur kas daugiau: tai ir puiki savijauta, energija, ir gera emocinė būsena.
Projekto metu, „Impuls“ klubų nariai turi galimybę susitikti su sveikos gyvensenos, mitybos, psichologijos ar stiliaus specialistais, kurie dalinasi ne tik sveiko gyvenimo būdo principais, bet ir asmenine patirtimi. Iki pat birželio mėnesio truksiančio seminarų ciklo metu bus galima susitikti su mitybos specialiste Vaida Kurpiene, sveikos gyvensenos specialiste Vilma Šivickiene, stiliaus konsultante Jolanta Grossman ir kitais.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
