1. Pradėkite rūpintis sveikata
Mūsų sveikatos sistema taip sutvarkyta, kad galima gauti reikiamų paslaugų, net nemokamą masažą, tik reikia kantrybės, atkaklumo ir laiko. O laiko dirbant visą dieną katastrofiškai trūksta, todėl rūpinimasis sveikata nuolat atidedamas. Taigi laikiną nedarbą galima vertinti kaip galimybę skirti dėmesio savo sveiktai.
Jei nemėgstate poliklinikų, galima pradėti sportuoti. Na, gali nelikti pinigų abonementui į sporto klubą, tačiau visada galima pabėgioti, padaryti namie jogos ar kitokius pratimus. Atsiminkite – sportuojant gaminasi džiaugsmo hormonas. Apėmus depresijai labiausiai norisi nulįsti į tamsų kampą, tačiau susiėmę ir pasimankštinę pamatysite, kad nuotaika taisosi.
2. Užkamšykite išsilavinimo spragas
Kiek knygų profesine tema ar straipsnių žadėjote sau perskaityti, kai tik atsiras laisvo laiko? Atėjo metas prisiminti pažadus, nes siekti žinių – išmintingiausia krizės laiku. Brangiai kainuojančių magistrantūros studijų ar mokslų užsienyje teks palaukti, tačiau galite siekti stipendijos.
Be to, visada galima dalyvauti įvairiuose forumuose, eiti į kvalifikacijos gerinimo kursus, skaityti profesinę literatūrą. Tai puikus stimulas ieškoti naujo darbo (jei yra rizika netekti esamo), nes iš karto norisi praktiškai pritaikyti įgytas žinias. Nauji įgūdžiai suteikia jums pranašumo, juk pinigai – energijos ir informacijos perdirbimo produktas.
Tiesa, šiuo atveju geriau nepamiršti, kad informacijos būna visokios, tad rinkitės apdairiai.
3. Be kaltės jausmo išeikite motinystės atostogų
Daugelis tyrimų rodo, kad išsivysčiusiose šalyse kiekvienai krizei tenka gili demografinė duobė. Trumpiau tariant, moterys permainų laikotarpiu bijo gimdyti. Specialistų nuomone, visos su ekonominiu nestabilumu susijusios baimės gerokai perdėtos. Jei planuosime vaikų gimimą tik finansinės gerovės laikui, tinkamas laikas gali ir neateiti. Juk sakoma, davė Dievas dantis, duos ir duonos.
O psichologų teigimu, vaikai tampa savotišku varikliu, skatinančiu šeimą mobilizuotis.
Galiausiai daugelis neišsprendžiamų problemų, susijusių su vaiko gimimu, egzistuoja tik potencialių tėvų vaizduotėje, nes paaiškėja, kad vežimėlį, lovytę ir drabužių gali duoti draugai ir giminaičiai, o jūs galite atsidėti motinystės džiaugsmams, nebijodamos, kad motinystės atostogos greitai baigsis.
4. Paverskite remontą psichoterapija
Tie, kas kada nors darė remontą, žino, jog didelę išlaidų dalį sudaro užmokestis darbininkams. Tad jei neketinate iš pagrindų pertvarkyti buto, galite imti į rankas teptuką ir pradėti atnaujinti butą. Remonto darymas turi ir stiprų psichoterapinį poveikį, juk niekas nesuteikia tiek moralinio pasitenkinimo kaip matomas darbo rezultatas.
Antra, porai kartu atliktas remontas yra būsimų tvirtų santykių pagrindas.
5. Išvažiuokite į kaimą
Įtraukti į sąrašą kelionę po pasaulį netiktų, nes per krizę tenka taupyti. Kita vertus, niekas netrukdo susikrauti daiktų ir patraukti į kaimą, pagyventi, padirbti žemę. Daugelis miestiečių mielai darbuojasi kaime, augina daržoves, gėles.
6. Pakeiskite profesiją ir pradėkite viską iš naujo
Ištikus bet kokiai krizei paaiškėja, kokių specialistų reikia visuomenei. Jei jūsų profesijos atstovų mažinama, verta pasisukti į sritis, kuriose yra darbuotojų poreikis, ir išmėginti jėgas naujoje sferoje. Gal paaiškės, kad jūs – talentingas dažytojas.
Na, o kalbant rimtai – dirbant gerai apmokamą darbą sunku rizikuoti ir viską pradėti nuo nulio. Likus be jo tai padaryti kur kas paprasčiau.
Daugelį krizės išlaisvina, paskatina pagalvoti apie savo norus, į kuriuos metų metus nebuvo kreipiama dėmesio. Taigi dabar pats metas rizikuoti ir laimėti.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
