Be abejo, tai blogiausias scenarijus Jūsų ateičiai,“ aiškina Jason Moser, mokslų daktaras bei Mičigano Universiteto Psichologijos Katedros profesorius.
„Žmogaus galvoje visuomet yra minčių apie neužtikrintumą ar artėjančią katastrofą.“ Skirtingai nuo baimės, kuri turi konkrečią priežastį (pvz., voras ant sienos), žmonės jaudinasi dėl „ateities nežinomybės ir neužtikrintumo; dėl kažko, kas tiesiog gali įvykti.“
Kol kas nėra daug tyrimų atlikta norint išsiaiškinti, kodėl žmonės yra linkę išgyventi stresą, tačiau viena yra aišku: vieni yra linkę stresuoti, kiti – ne. Tai priklauso nuo žmogaus asmenybės tipo.
Neurotiškumas yra stipriai susijęs su stresu, pavyzdžiui, kai netoleruojame nežinomybės ateityje. Kadangi žmonės stresuoja nuolat, galų gale stresas ima daryti įtaką mūsų kasdieniniam gyvenimui.
Tačiau nepanikuokite. Net jeigu jautriai į viską reguojate, dar nereiktų savęs nuvertinti, kadangi yra daug būdų, kurie užkerta šį užburtą rūpesčių ratą. Moser ir psichologė bei mokslų daktarė Christine Purdon dalinasi pačiais efektyviausiais būdais kovoti su nerimu.
1. Jie gyvena šiandiena.
Turbūt didžiausias skirtumas tarp į stresą linkusių ir jo išvengiančių žmonių, tai gebėjimas susikoncentruoti į dabartį ir nepasiduoti mintims apie dar neįvykusius dalykus. Purdon visa tai vadina „nerimo grandine“ – kai žmogus jaudinasi dėl vieno dalyko, o paskui tai išauga į kitą „o jeigu..“, kuris iššaukia dar kitą „o jeigu..“ ir taip toliau. Streso išvengiantys žmonės sugeba susikoncentruoti į problemą ir nuspręsti, kokį sprendimą priimti. „Į stresą linkę žmonės nesugeba savęs kontroliuoti ir dažniausiai mintimis nukrypsta per toli,“ teigia Purton.
2. Jie mokosi sukoncentruoti mintis.
Kadangi susikoncentruoti į šiandieną yra svarbu norint nuvyti šalin nerimą, dėmėsio sutelkimo lavinimas gali padėti nukreipti neigiamas mintis nuo tariamos problemos, kuri vėliau gali peraugti į ištisą nerimo grandinę. „Dėmesio sutelkimas laiko Jus dabar ir čia; padeda kontroliuoti Jūsų mintis,“ teigia Purdon.
3. Jų smegenys funkcionuoja kitaip stresinėse situacijose.
Neseniai profesorius Moser išleido tyrimą Abnormal Psychology žurnale, kuriame teigia, jog į stresą linkusių ir jo išvengiančių žmonių smegenys funkcionuoja skirtingai stresinėse situacijose. Tam, kad atliktų šį tyrimą, Moser ir jo kolegos apklausė 71 moterį. Dalyvės turėjo atsakyti ar jos pozityviai ar negatyviai į viską reaguoja gyvenime.
Tuomet apklaustosios moterys turėjo žiūrėti į negatyvius vaizdus – tokius kaip, kaukėtas vyras kesinasi peiliu į moterį – ir tuo pat metu jų smegenų veikla buvo stebima bei įrašinėjima. Moser nustatė, jog pozityvių mąstytojų smegenys buvo mažiau aktyvios negu negatyvių mąstytojų. „Į stresą linkusios moterys parodė paradoksinį efektą savo smegenyse, kai buvo paprašytos sumažinti savo neigiamas emocijas. Galima teigti, jog tokiem žmonėms labai sunku prisiversti galvoti pozityviai stresinėse situacijose. Tokiu atveju, kai prašoma galvoti pozityviai, neigiamos emocijos ne tik, kad nesumažėja, bet padidėja,“ dėsto savo straipsnyje Moser.
4. Jie labiau linkę priimti iššūkius.
Į stresą linkę žmonės sunkiai priima sprendimus, kadangi jie apsvarsto visas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu streso vengiantys žmonės labiau mėgsta išbandyti problemos sprendimą, net jeigu jis turėtų ir neigiamas pasekmes. Taip pat, tokie žmonės yra lankstesni, kadangi jie neįsitveria vienos blogos minties ir neįstringa tame užburtame rate. Jie imasi veiksmų.
5. Jie į situaciją žiūri tarsi iš šalies.
Tie, kurie sugeba išvengti streso, gali į savo situaciją pažvelgti iš kitos perspektyvos. Jautresnieji stresui taip pat savotiškai gali pažvelgti į situaciją tarsi iš šalies. Moser aiškina, jog vienas iš metodų tai padaryti yra galvoti apie pačias blogiausias pasekmes, kokios tik gali įvykti. Moser pabrėžia, jog kalbant su tokiu žmogumi apie blogiausius ateities scenarijus, keičiasi ir jo supratimas. Žmogus supranta, kad visos šios pasekmės vargu ar gali įvykti. Kita puiki priemonė - sakyti savo vardą vietoje „aš“, kuomet kalbama apie išgyventas ar išgyvenamas emocijas.
6. Jie išsiaiškina, nuo ko ta problema prasidėjo.
Pati didžiausia problema susijusi su nerimu yra tai, jog nerimaudami galime visiškai nutolti nuo tikrosios bėdos. Labai svarbu nepamiršti tikrosios problemos tam, kad galėtume sustabdyti nerimo grandinę. „Kuomet dirbu su stresuojančiais žmonėmis, bandau visų pirma išsiaiškinti tikrąją problemą,“ teigia Purdon. „Be abejo gali būti keletas problemų, kurios galėjo iššaukti dabartinę bėdą, tačiau neverta apie tai galvoti dabar, nes visa tai šiuo metu vis viena nevyksta.“ Svarbu išvengti problemos vystimosi. „Dėl streso kenčiantys žmonės mano, jog spėliodami ateities problemas sugebės išspręsti savo bėdą. Iš dalies tai atrodo visai logiška, tačiau, kai šie žmonės pradeda nerimauti, jie dažniausiai nebegali sustoti.“
7. Jie nenustoja nerimauti – jie paskiria tam laiko.
„Viena iš priežasčių, kodėl žmonės pritraukia nerimą, tai panašau pobūdžio mąstymas: aš privalau išspręsti šią problemą dabar; aš privalau numatyti pasekmes ir sukurti planą, kad jas įveikčiau ir pan. Tai dažniausiai nukreipia žmonių dėmesį nuo svarbiausių dalykų, tokių kaip darbas, vaikai, sutuoktinis ar dar kas panašaus,“ aiškina Purdon. Taigi Purdon rekomenduoja naudoti „problemų kėdės“ strategiją, kuri veikia taip: skirkite 15 minučių per dieną savo problemai ir atsisėdę kur nors nuošaliau pagalvokite apie ją atidžiau. Įsitikinkite, jog tik per šias 15 minučių jaudinatės, o ne visą likusią dienos dalį.
8. Jie pasitiki savimi, nes gali susidoroti su bet kokiomis problemomis.
„Žmonės linkę nervintis ne tik kaupia blogias mintis viena po kitos, bet taip pat nepasitiki savimi, nes mano, jog negalės susidoroti su tomis blogomis pasekmėmis,“ teigia Purdon. Būtų kvaila galvoti, jog nerimauti linkę žmonės turi puikius susidorojomo su problemomis įgūdžius, kadangi vieninteliai jų įgūdžiai tėra blogų scenarijų kūrimas. Tuo tarpu streso išvengti linkę žmonės pasikliauna savimi, nes jie galvoja, kad ir kas benutiktų...jie vis viena susidoros su tai.
9. Jie gali numatyti pozityvias pasekmes net liūdnose situacijose.
Paimkime tą patį pavyzdį, kurį minėjome Moser tyrime. Jeigu Jūs pamatytumėte vaizdą su kaukėtu vyru, kuris kesinasi į moterį peiliu, kokio pasekmės galėtų būti? Nerimaujantys žmonės turbūt apsvarstytų tik pačius blogiausius scenarijus, tuo tarpu kiti pagalvotų: „Šią moterį ištiko bėda, bet turbūt ji vis tiek pabėgs nuo savo skriaudiko,“ paaiškina Moser. Nerimo išvengiantys sugeba net negatyviausiose situacijose įžvelgti pozityvius padarinius.
10. Jie klausia savęs teisingų klausimų.
Dažnai nerimaujantys žmonės užuot puolę į stresines galėtų paklausti savęs keletos klausimų: „Ar tai išvis mano problema?“ ir „Ar aš turi nors kiek galios kontroliuoti šią situaciją?“ pataria Purdon. „Taip pat, tokio tipo žmonės galėtų savęs paklausti „Ar aš jau padariau viską ką galėjau? Ar tai neišvengiama?“ Jeigu tai neišvengiama, tuomet tikrai nėra jokios priežasties dėl to nerimauti.“
11. Jie žino kaip susitvarkyti su neigiamomis emocijomis.
„Žmonės, kurie tikrai linkę stresuoti įvairiuose situacijose, negali priimti savo emocijų. Tai reiškia, jog jie bijo nežinomybės ir negali susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis,“ teigia Moser. Tačiau žmonės, kurie yra kur kas mažiau pažeidžiami streso negatyvias emocijas laiko tinkamu ženklu atkreipti dėmesį į problemos rimtumą. Emocijos daro įtaką jų sprendimams.
