Tausokite savo savivertę

Galima teigti, kad nusišalinimas – tai būsena, kai mums nieko nereikia, kai esame patenkinti tuo, ką jau turime.

Žodis „nusišalinimas“ labai dažnai naudojamas savipagalbos, asmeninio augimo ir dvasingumo kontekste.

Tačiau labai dažnai mes linkę painioti kai kuriuos terminus ir metodus. Būti nusišalinusiam, asketiškam, laikytis distancijos – tai visiškai nereiškia „nieko neturėti“ ar, turint santykius su žmogumi, vengti emocinio prisirišimo, kuris suteikia saugumo ir gerovės jausmą.

Nusišalinimas – tai kur kas intymiau ir tuo pat metu reikšmingiau mūsų psichologinei ir emocinei pusiausvyrai. Nusišalinti, nusistatyti distanciją – reiškia neleisti, kad daiktai ir žmonės jus valdytų.

Mes turime sugebėti suteikti vienas kitam laisvę megzti harmoningesnius, pagarbesnius santykius, be priklausomybių, nesijaučiant auka, nesisvaidant frazėmis „be tavęs aš irgi šį tą reiškiu“.

Prisirišimas ir nusišalinimas

Nusišalinimo sąvokos šaknys slypi budizme. Ir vis dėlto, psichologijos ir pedagogikos srityse esama, pavyzdžiui tokių sąvokų kaip tėvų prisirišimas ar santykiai, pagrįsti nesveikais prisirišimais.

Yra dvi skirtingos sąvokos, kurias reikia teisingai traktuoti. Tik tada mes galėsime sukurti labiau vientisus santykius, kuriuose jausime pagarbą kitiems žmonėms ir, savo ruožtu, mus irgi gerbs.

Sveikas prisirišimas

Rytų religijose vienas iš svarbiausių kančių šaltinių yra prisirišimas. Ir vis dėlto, šiuo atveju kalba eina ne apie tėvų prisirišimą prie vaikų ar žmonių prisirišimą vienas prie kito santykiuose.

Panagrinėkime šį momentą detaliau.

Iškart po gimimo žmogui reikalingi kiti žmonės, kad išgyventų ir tuo pat metu jaustųsi saugiai, kad suprastų, kaip veikia šis pasaulis.

Auklėdami vaikus sveiko prisirišimo dvasia, tėvai patenkina vaiko poreikius, leidžia jam būti šalia, kad jaustųsi saugus.

Tokiuose santykiuose švelnumas, apkabinimai ir prisirišimas, pagrįsti meile, tampa vaiko vystymosi raktu.

Tuo tarpu santykiai, pagrįsti brandžiu prisirišimu, pasižymi dviejų žmonių tarpusavio pagarba ir laimės kitam žmogui palinkėjimu.

Žmonėms reikia stiprinti ryšį su mylimais žmonėmis ir tame pasireiškia prisirišimas, leidžiantis jaustis saugiu, jausti vieningumą su tuo, kurį mylime ir kuris myli mus.

Jei kažkuriuo momentu toks prisirišimas perauga į priklausomybę, šantažą ir būtinybę kontroliuoti kitą žmogų, prisirišimas nustoja būti sveikas ir santykiai virsta toksiškais.

Nusišalinimas kaip būdas išsaugoti savo asmenybės vientisumą

Stabtelkime ties svarbiais nusišalinimo aspektais. Šis terminas nereiškia, kad mes turime atsisakyti visko, ką turime, kadangi absoliutus visa ko atsisakymas nėra laimės sinonimas.

Priešingai – neturėjimas yra vienas iš svarbiausių netikrumo, baimės ir liūdesio jausmų šaltinių. Pernelyg didelė priklausomybė, santykiai, per kuriuos kabinamės į daiktus, žmones ar vietas, tampa kančių šaltiniu.

Jei mūsų gyvenimas sukasi aplink vieną žmogų iki tokio laipsnio, kad mūsų laimė priklauso nuo jo nuotaikos ir elgesio, tada mes akivaizdžiai darome kažką neteisingai.

Jeigu esame pririšti prie šeimos iki tokio lygio, kad neįsivaizduojame gyvenimo be tėvų namų, vadinasi, su mumis kažkas negerai.

Jeigu stačia galva panirome į darbą, visas mintis užima tiktai karjera, troškimas daugiau uždirbti ir prisipirkti daugiau daiktų bei turėti aukštesnį socialinį statusą, mes pamirštame, ką reiškia būti laimingu.

Nusišalinimas – viena iš asmeninio vientisumo forma, kadangi jis mums primena apie tai, kad laimė nepriklauso nuo kitų žmonių ar sukauptų daiktų.

Laimė gimsta mūsų viduje, kad jaustumės pilnaverčiais, laisvais ir brandžiais.

Kaip suformuoti savyje nusišalinimą

Susitaikykite su netikrumu kaip su faktu. Kai išsikeliate sau tikslą, nekoncentruokite visų vilčių į rezultatą ir nesusiekite su juo savo laimės jausmo. Išmokti kažko naujo, einant į numatytą tikslą ir susitaikyti su netikrumu, nežinomybe – šie dalykai irgi turi labai didelę reikšmę.

Neleiskite, kad jūsų gerovė ir laimė priklausytų nuo to, ką daro, ar ko nedaro kito žmonės. Tai taps kančių šaltiniu, o mes turime išmokti jį kontroliuoti.

Stenkitės pasikliauti savo pačių veiksmais ir būkite dėmesingi spontaniškiems ir netikėtiems kitų žmonių veiksmams.

Nereikia painioti norų ir būtinybės. Palyginkite, pavyzdžiui: „norėti“ išlošti loteriją arba jausti „būtinybę“ gauti apdovanojimą, ne tik tada nebeliks gyvenime daugiau jokių problemų.

Savimi nepasitikintys žmonės labiausiai prisiriša prie tų, kurie juos supa. Labiausiai jiems reikia turėti vienokius ar kitokius daiktus, „gauti“ juos. Tik taip jie gali pasotinti savo emocinius poreikius.

Šaltinis
Temos
Tradicinių vertybių tinklapis „Šeima ir namai“