Norint paspartinti mokymosi procesą, svarbu ne tik skirti laiko, bet ir maksimaliai padidinti mokymosi proceso efektyvumą, rašo lifehack.org.
Kibiro su vandeniu analogija
Tarkime, pripylėte į kibirą vandens. Dauguma kibirų išlaikys vandenį, jei tik jis nepradės bėgti per kraštus.
O realybėje mūsų smegenys funkcionuoja ne taip. Iš tiesų didžioji dalis informacijos patenka į smegenis, o paskui išteka. Užuot žvelgę į smegenis kaip į kibirą, kuris viską laiko, pažvelkime realybei į akis – tai kibiras, iš kurio teka.
Kiauro kibiro analogija gali atrodyti negatyvoka, bet tai normalu. Jei negimėte su fotografine atmintimi, smegenys nesutvertos atsiminti kiekvieno fakto, informacijos, su kuria susiduriame gyvenime.
Kaip atsiminti 90 proc. to, ką mokomės
Septintą dešimtmetį amerikiečių mokslininkų sudaryta mokymosi piramidė rodo, kaip žmonės mokosi.
Kaip rodo tyrimai, žmonės atsimena:
5 proc. to, ką išmoko per paskaitas (universitete, koledže).
10 proc. to, ką sužinojo skaitydami (knygas, straipsnius ir pan.),
20 proc. to, ką sužino iš audio ir video medžiagos.
30 proc. to, ką įsidėmi matydami demonstruojamą medžiagą,
50 proc. to, sužino dalyvaudami diskusijoje grupėje,
75 proc. išmoktos medžiagos, kurią taiko praktikoje,
90 proc. to, ką išmokę nedelsiant ima naudoti (ar moko kitus).
O kaip dauguma mokosi?
Knygos, paskaitos, video medžiaga – neinteraktyviais metodais, todėl 80 – 95 proc. informacijos pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.
Taigi užuot vertus smegenis įsiminti daugiau informacijos pasyviais metodais, reikėtų daugiau laiko, energijos ir išteklių skirti „dalyvavimo“ metodams, kurie, kaip įrodyta, teikia efektyvesnių rezultatų ir greičiau.
O tai reiškia, kad:
Jei norite išmokti užsienio kalbos, stenkitės kalbėti su gimtakalbiais ir sulaukti jų pastabų (užuot mokęsi iš programėlių ar pan.).
Jei norite įgauti geresnę fizinę formą, sportuokite su asmeniniu treneriu (užuot žiūrėję klipus per „YouTube“).
Jei norite išmokti groti kokiu nors instrumentu, pradėkite lankyti pamokas pas muzikos mokytoją.
Neišvengiamai kyla laikas arba pinigų klausimas
Kiek kartų girdėjote, kaip žmogus sako: „Neturiu laiko tam ar tam...“
Dauguma teisinasi laiko ar pinigų stygiumi.
Tačiau laikas visiems vienodas. Kad ir kas būtume, kad ir kur pasaulyje gyventume, kad ir kiek siektume našumo, kiekviena diena turi tik 24 valandas. Kiekviena minutė unikali, o kai ji praeina, jos nesugrąžinsi, priešingai nei pinigų.
„Tu gali uždelsti, bet laikas nedelsia.“ Benjaminas Franklinas.
Tad jei vis turime 24 valandas per parą, kaip paaiškinti jaunų milijonierių sėkmę, kurie pradėjo nuo nulio? Kaip dieninio skyriaus studentui pavyko vos per tris su puse mėnesio puikiai išmokti ispanų kalbos?
Jie išmoko maksimaliai padidinti efektyvumą, ne tik našumą.
Tarkime, A žmogus praleidžia 1 val. mokydamasis kalbos ir įsimena 90 proc. iš to, ką mokėsi. O B asmuo mokosi 9 valandas, bet atsimena 10 proc. iš to, ką mokėsi. Taigi B žmogus skyrė mokymuisi devynis kartus daugiau laiko nei A žmogus, o išmoko abu tiek pat.
Taigi peršasi išvada, kad visgi geriausia nuo pat pradžių pasirinkti veiksmingiausią mokymosi būdą. Skyrus lėšų veiksmingam mokymui (užuot gaudžius nemokamas pamokas ir pan.), galima sutaupyti mėnesius, jei ne metus vargų, klaidų, o svarbiausia – laiko.
Gebėjimas gauti daugiau žinių šiais informacijos laikais, kai tiek daug dalykų blaško, yra didelis gebėjimas greičiau pasiekti bet kokio norimo tikslo.
Išmokus greičiau įsiminti informaciją, reikės mažiau laiko skirti kartojimui, liks daugiau laiko naujiems dalykams.
Visi turime tiek pat laiko, nebus tinkamesnės dienos už šiandien.
Klausimas – kaip geriausiai praleisti šią dieną?
