Kaip atpažinti depresiją?

 (8)
Norėdami geriau suprasti, ar tai, ką Jūs išgyvenate šiuo metu, gali būti klinikinė depresija, perskaitykite žemiau aprašomus depresijos simptomus ir jei atpažįstate tame save – kreipkitės pagalbos. Paprastai gydytojai stebi, ar tokie simptomai tęsiasi bent dvi pastarąsias savaites.
© Shutterstock nuotr.

Ne pusmetį, ne kelis metus, bet kelias savaites. Tad tikrai verta savimi pasirūpinti nelaukiant, kol savijauta dar labiau pablogės, nes negydoma depresija linkusi sunkėti. Juo labiau neverta tikėtis, kad viskas praeis savaime ir iš savęs nereikia reikalauti, kad su viskuo susitvarkymėte pats ar pati.

Psichologiniai depresijos simptomai:

Prislėgta nuotaika ar liūdesys

„Pradžioje tai nekėlė nerimo, nes pokytis buvo subtilus, tačiau pastebėjau, kad tam tikru metu aplinka pakeitė atspalvį: sutemų šešėliai tapo niūresni, mano rytai buvo mažiau žvalūs, pasivaikščiojimai miške ne tokie entuziastingi, o vėlyvomis mano darbo valandomis atsirado momentas, kuomet panika ir nerimas mane užvaldė…“, – William Styron, „Darkness Visible“.

Ar nuolat jaučiatės liūdnas ir prislėgtas, nelaimingas ir sunkiai galite suprasti, kodėl? Toks prislėgtumo išgyvenimas yra vienas iš svarbiausių ir geriausiai žinomų depresijos simptomų. Kartais žmonės tokiais žodžiais pasakoja apie savo išgyvenimus:

„Atsikėlusi ryte jaučiuosi taip lyg viskas būtų blogai, nors nieko nenutiko ir niekas nepasikeitė.“

„Pasaulis aplink atrodo nuolat apsiniaukęs. Net saulėtomis dienomis atrodo, kad aplink viskas pilka ir netekę spalvų.“

„Šypsotis pasidarė keista ir nenatūralu. Tarsi mano šypsenos raumenys būtų sustingę.“

„Jaučiuosi taip lyg skęsčiau arba dusčiau.“

Tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą ir malonumą, dabar Jūsų nebegali pradžiuginti

„…apsuptas visko, kas gyvenimą daro malonų ir laimingą, pasigendu gebėjimo mėgautis ir jausti… Visur, švelniausiuose mano vaikų meilės ženkluose, atsiveria vien kartėlis; apipilu juos bučiniais, tačiau tarsi kas būtų įsibrovęs tarp jų lūpų ir manųjų, ir tas baisus kažkas yra tarp manęs ir visų gyvenimo malonumų… kasdieniai darbai ir užsiėmimai man dar liko, tačiau kažko trūksta, jausmas, susijęs su jais, ir džiaugsmas lydintis juos… kiekviena juslė, kiekviena manojo „aš“ dalis tarsi atskirti nuo manęs ir nebegali daugiau suteikti jokių pojūčių… tarsi nebegalėčiau pasiekti daiktų, kuriuos liečiu… Mano akys mato, mano sąmonė suvokia, tačiau pojūtis to, ką matau, yra dingęs“, – Etienne EsQuirol, „Del maladies mentales“.

Šis patyrimas dar vadinamas anhedonija – negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Anhedonija skirstoma į du tipus: socialinė ir fizinė. Socialinė anhedonija – tai nesidomėjimas bendravimu arba negalėjimas patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis. Fizinė anhedonija – tai negalėjimas patirti juslinio malonumo, pvz., valgant, liečiant ar mylintis. Tad jei pastebite, kad dalykai, kuriais anksčiau galėjote mėgautis (pomėgiai, darbai, bendravimas su kitais, maistas ir t.t.), Jums nebeteikia malonumo ir nebedomina, tai gali būti rimtas depresijos požymis.

Intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas

„Kiekvieną dieną vis sunkiau darosi kalbėti taip, kad tave suprastų. Dažnai atrodo, kad iš burnos eina ne žodžiai, o oro burbulai. Aš rėkiu, kaip dažnai rėkdavau sapnuose, tačiau be garso. Noris maldauti visų, kurie yra aplink: darykit, ką nors, nes aš pati jau nieko negaliu padaryti“, – Caroline Muhr, „Depresijos. Ligos dienoraštis“.

Vienas sunkiausių patyrimų, su kuriuo žmogus gali susidurti savo gyvenime, – tai intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas. Tai būsena, kurioje išbūti ypatingai sunku. Tuo pačiu tai jausmai, kurie lydį daugelį depresija sergančių žmonių. Jei taip jaučiatės, nereiškia, kad esate nenormalus arba kad vilties iš tiesų nėra. Viltis yra.

Depresija – išgydoma liga. O šiuos jausmus ištverti bet kuriam iš mūsų būtų itin sunku. Šis patyrimas – labai aiškus ženklas, kad dabar Jums labai svarbu rasti saugų prieglobstį ir nelikti vienatvėje. Kreipkitės į žmones, kuriais pasitikite ir ieškokite profesionalios pagalbos.

Neigiamos mintys ir žema savivertė

Depresija gali pakirsti Jūsų savosios vertės išgyvenimą. Galite jaustis beverčiai ar nesėkmingi viskame, ko imatės. Galite nuolat galvoti apie tai, kaip Jums nesiseka ir kaip viską sugadinate, vėl ir vėl mintyse sukti sunkias patirtis, nesėkmes ar netobulumus.

Gali būti, kad tokios būsenos yra laikinos ir karts nuo karto tarsi prablaivėję galite vėl pradėti matyti save daug pilniau: su trūkumais ir galimybėmis. Visgi tokios mintys nėra realybės atspindys. Nei vienas žmogus nėra bevertis ir nieko nesugebantis. Šios mintys ir jausmai – tai Jūsų sunkios būsenos atspindys. Būsenos, kurioje nereikia likti vienam.

Verksmingumas

Galite jaustis taip lyg tuoj verksite didžiąją laiko dalį, Jus gali sujaudinti ar sugraudinti mažmožiai, kurių anksčiau nepastebėdavote. Gali būti, kad verkiate kasdien, nors suprasti kodėl ir Jums patiems yra labai sunku. Gali būti, kad vienos dienos geresnės už kitas arba kad taip jaučiatės beveik nuolatos.

Kaltė

Dar vienas sunkus jausmas, kurį tenka su kaupu patirti didelei daliai depresija sergančių žmonių. Galite galvoti, kad viskas, kas nutinka blogo – tik dėl Jūsų, kad gadinate kitiems gyvenimą ir kenkiate pačiu savo buvimu. Galite staiga pasijusti kaltas dėl praeityje įvykusių ne itin reikšmingų dalykų. Dažniausiai net jei Jums pačiam tai atrodo absurdiška, negalite atsikratyti šių minčių.

Nerimas ir susirūpinimas

„Dažnai jie užeina visiškai netikėtai, pacientas galbūt prieš tai gulėjo ir ilsėjosi… ir staiga prabunda, jausdamas didžiulę baimę, širdis muša kaip pašėlusi, juslės patiria chaosą, jis puola prie lango norėdamas iššokti. Akimirka visiškai jį užvaldo, jis nevilty ir beveik nesižino, ką darąs… Šios būsenos neįmanoma kaip nors sušvelninti, atrodo tarsi jis išprotės arba puls iš namų ir padarys ką nors baisaus sau arba kam kitam. „Niekas nevalioja suvokti tos klaikios baimės, kurią išgyvenau“, – sako jis po viskam, priepuoliui pasibaigus, jis dreba visu kūnu, maudosi prakaite ir yra visiškai išsunktas“, – Henry Maudsley, „The pathology of mind“.

Depresija taip pat labai susijusi su nerimu ir nuolatinio susirūpinimo išgyvenimu. „Turiu blogą nuojautą, nuolat jaučiuosi taip lyg kažkas blogo nutiks, bet nežinau kas“, – kartais sako tai patiriantys žmonės. Taip pat depresiją, kaip atskiras sutrikimas, gali lydėti panikos atakos.

Pyktis, irzlumas

Vieną minutę galite pratrūkti pykčiu, kitą – nevaldomai raudoti. Niekas iš išorės neišprovokavo šio pokyčio, tačiau emocijos gali stipriai kisti akimirksniu ir tai labai vargina. Depresija gali sukioti Jūsų nuotaikas lyg karuselę, kol Jūs svajojate apie taip trokštamą ramybę.

Pastebėta, kad depresiją skirtingai gali patirti vyrai ir moterys. Vyrai be padidinto irzlumo dažniau patiria simptomus, kurie nėra tradiciškai susiję su depresija. Sergantiems depresija vyrams labiau būdingas rizikingas elgesys, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, pykčio protrūkiai ir sumažėjusios galimybės kontroliuoti emocijas.

Sunku priimti sprendimus ir susikaupti

„Pradėjau pamiršti paprastus dalykus, niekaip negaliu susikaupti“ – dažnai sako depresiją kenčiantys žmonės. Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas, nes tampa sunku aiškiai mąstyti ir sekti įvykių eigą.

Mintys apie mirtį, savižudybę ar savęs žalojimą

„…jeigu pagalbą rastų, galbūt niekada ir neprieitų iki tos paskutinės stadijos, kai pabėgi iš namų vidury nakties ir stovi ant tilto spręsdamas jau šokti dabar ar dar pakentėti. Nešoki tik todėl, kad bus labai gėda, jeigu net ir nusižudyti nepavyks (juk jautiesi visiškas nevykėlis, nieko nesugebantis ir niekam nereikalingas, nesvarbu, kad namie vaikas laukia mamos), o tik susitraumuosi. Nes norisi ne susižaloti ir sukelti sau skausmą, o tiesiog nebūti.“

„Tas noras nebūti… Ne numirti, nusižudyti ar pan., bet noras nebūti, nes ta būtis darosi nepakeliama.“

Mintys apie mirtį, savižudybę ar tiesiog noras užmigti ir nebeatsibusti aplanko žmones, kurie jaučiasi nevilty, praradę prasmę ir bejėgiai tai pakeisti. Žmogus išgyvena tokį stiprų dvasinį skausmą, kad jis tampa sunkiai pakeliamas, o savižudybė pradeda atrodyti kaip priimtina išeitis.

Jei Jūs taip jaučiatės šiuo metu – nelikite vienas, skubiai kreipkitės pagalbos į artimuosius arba skambinkite psichikos pagalbos specialistams. Tai didelio pavojaus ir didelės kančios ženklas.

Fiziniai simptomai

Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas

Energijos lygis sergant depresija gali svyruoti nuo labai žemo iki beveik nepastebimo. Kai kurie žmonės jaučiasi taip, kad nebegali išlipti iš lovos arba jaučiasi išsekę visą laiką, net kai pakankamai miega. Galite nuolat jaustis pernelyg pavargęs, kad padarytumėte paprastas užduotis. Tokie darbai, kaip nusirengti, padėti rūbus į vietą ar išplauti indus – staiga tampa neįveikiamais iššūkiais.

Judate ir kalbate lėčiau nei įprastai

„Jaučiuosi taip lyg gyvenčiau sulėtintame kine, visi mano judesiai ir mintys juda daug lėčiau…“.

Sergančiam depresija žmogui dažnai atrodo, kad mąstyti yra labai sunku ir prireikia daug daugiau pastangų nei paprastai, kad galėtų suplanuoti ar numatyti paprasčiausius dalykus (pvz., kaip paruošti pietus, nuvairuoti pas draugus ar rasti naują darbuotoją). Kartais žmonės sako, kad galvoje – tarsi rūkas. Taip pat sudėtinga planus keisti, nes tam vėlgi prireikia daug daugiau energijos. Išreikštus mąstymo sunkumus (sulėtėjimą) patiria 20-30% žmonių sergančių klinikine depresija.

Pasikeitė Jūsų apetitas ir/ar svoris

Sergant depresija Jūsų apetitas ir svoris gali labai pasikeisti. Vieniems žmonėms apetitas tampa daug didesnis ir nuolat norisi užkandžiauti, ypatingai traukia riebus ar saldus maistas. Atitinkamai pradeda didėti ir svoris. Kiti – atvirkščiai, praranda apetitą, maistas tampa beskonis ir atgrasus, o valgyti tenka beveik per prievartą. Svoris pradeda kristi.

Sunkiai paaiškinami skausmai, kuriems gydytojai negali rasti priežasčių

Depresija kartu su savimi gali atsivesti ir sunkiai paaiškinamus skausmus, kuriems gydytojai neranda priežasčių: galvos skausmas, pykinimas, skausmai įvairiose kūno vietose ir t.t.

Praradote seksualinį potraukį arba/ir nebegalite susijaudinti ir patirti orgazmo intymių santykių metu

Apie smegenis galime galvoti kaip apie ypatingai jautrų seksualinį organą. Seksualinis geismas prasideda smegenyse ir leidžiasi kūnu žemyn. Tai susiję su smegenyse aptinkamomis cheminėmis medžiagomis, vadinamomis neurotransmiteriais. Šios medžiagos pagerina komunikaciją tarp smegenų ląstelių ir iššaukia geresnę kraujo apytaką lytiniuose organuose. Sergant depresija smegenų grandinė, kurios komunikaciją užtikrina šie elementai, neveikia tinkamai.

Daugelis vyrų ir moterų sergančių depresija sako, kad jų seksualinis potraukis labai susilpnėjęs arba visai išnykęs. Ir tai gali tapti dideliu iššūkiu intymiems santykiams.

Taip pat kai kurie antidepresantai net ir turėdami teigiamą poveikį nuotaikai ir savivertės jausmui gali neigiamai paveikti žmogaus seksualinį gyvenimą. Antidepresantų šalutinis efektas gali pasireikšti kaip negalėjimas inicijuoti ar mėgautis seksu, erekcijos sutrikimai arba negebėjimas patirti orgazmo.

Pasikeitė Jūsų menstruacijų ciklas

Depresija dažniau suserga moterys nei vyrai, greičiausiai dėl to, kad ji gali būti susijusi su hormoniniais svyravimais. Kai jaučiatės nuolatos prislėgta, įsitempusi ir nerimastinga, kūnas supranta, kad tai nėra pats geriausias laikas auginti naują gyvybę. Todėl tokiomis aplinkybėmis Jūsų kūnas išjungia reprodukcines funkcijas.

Labiausiai šį išjungimą įtakoja streso hormonas kortizolis. Jei kortizolio lygis padidėja kaip atsakas į didelį stresą, smegenų dalis, kuri dalyvauja reguliuojant Jūsų reprodukcinę sistemą, nustos siųsti tinkamus signalus Jūsų kiaušidėms. Kai šių signalų nėra, Jūsų ovuliacija arba bus atidėta arba neįvyks visiškai, rezultate menstruacijos dingsta arba vėluoja.

Miego sutrikimai

Miego sutrikimai labai dažni sergant depresija. Liga paveikia miego kokybę ir kiekybę. Gali būti keli variantai. Labiausiai tipiškas – sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, prabundate 3-5 val. ryto ir nebegalite užmigti. Taip pat gali būti, kad nuolat jaučiatės pavargęs ir mieguistas, jokių sunkumų užmigti neturite, bet net jei miegate 10-12 val. per parą, atsikeliate pavargęs ir be jėgų. Toks miego sutrikimas labiau būdingas sergant sezoniniu afektiniu sutrikimu.

Socialiniai simptomai

Nesusitvarkote su darbais taip, kaip anksčiau

Dėl nuolatinio nuovargio jausmo, susidomėjimo praradimo ir kitų depresiją lydinčių simptomų atlikti visus įprastus įsipareigojimus tampa ypatingai sunku ar netgi neįmanoma. Vėluojate atlikti darbus laiku, nebeišlaikote egzaminų ar nebegalite įvykdyti kitų įsipareigojimų. Šiuo metu Jums tikrai svarbu sustoti, nebegraužti savęs dėl to, kas nepavyksta ir pasirūpinti savimi. Juk nebėgtumėte maratono su sulūžusia koja? Depresija – tokia pat tikra liga, kuri labai sumažina darbingumą. Tad dabar tikrai laikas pasirūpinti savimi, o ne darbais.

Vengiate susitikimų su draugais ir vietų, kuriose būtų žmonių ir tektų bendrauti

„Be proto sunku kalbėtis su kitais ir paaiškinti, kas man yra. Juk ir pati nesuprantu, kas darosi. Kaip gali suprasti kas nors kitas….“

„Mano draugai ir šeima mane tikrai erzina, pradedu jų nekęsti. Nenoriu matyti žmonių.“

„Nesu tikras, ar vis dar myliu savo žmoną… Nesu tikras, ar apskritai ką nors dabar galiu mylėti.“

Kai sergate depresija, jaučiatės pavargęs, neturite energijos, o bendravimas su žmonėmis gali tapti labai sunkus ir nebeteikti malonumo. Galite pradėti jausti, kad žmonių vengiate, jie Jus pradeda erzinti, o kvietimus susitikti vis atidėliojate. Neverta savęs prievartauti, tačiau taip pat pasistenkite visiškai neatsiskirti nuo kitų. Buvimas su žmonėmis Jums gali padėti prasiblaškyti ir nukreipti mintis šviesesne linkme.

Atsiranda sunkumų namuose ir šeimyniniame gyvenime

„Savo gyvenime esu perėjusi tikrą pragarą. Mano artimieji, manau, taip pat. Dabar, kai pažiūriu atgal, tai dar labiau žaviuosi, myliu ir vertinu savo vyrą, kuris iki šiol su manimi. Turbūt tik jo dėka, aš dar vis esu čia, o vaikai turi mamą. Tik visai neseniai supratau, kad dauguma žmonių ryte pabudę tiesiog keliasi iš lovos ir gyvena. Jiems tai nesunku… Jaučiuosi kaip žmogus, kuris visą gyvenimą buvo beveik aklas ir staiga praregėjo. Ir suprato, kad aplinkiniai visą laiką gyvena tokiame pasaulyje. O jis net neįsivaizdavo, kad taip gali būti.

Dauguma galvoja, kad jei tau depresija, tai tu guli lovoje nesišukavęs ir nesiprausęs, pjaustaisi venas ir niekuo nesidomi. Taip gali būti. Bet, manau, čia jau paskutinė stadija. Ir tokioje būklėje žmogus jau pats nebeieško pagalbos.

Bet yra tokių žmonių (susipažinkime, malonu ), kurie iš paskutiniųjų stengiasi prisitaikyti prie esamo gyvenimo, t.y. keliasi ryte, nes reikia, prausiasi, nes reikia, prižiūri save minimaliai, nes reikia, gamina valgyti, nes reikia, eina į darbą, nes reikia, darbe šypsosi, nes reikia ir t.t. Iš šono pažiūrėjus, viskas atrodo labai ok. O kad žmogus ir gyvena tik dėl to, kad reikia (vaikams reikia mamos, tėvai nori matyti laimingą savo vaiką), niekas nepastebi. Nes žmogus lyg ir skųstis neturi kuo: visi sveiki, darbas yra, pats irgi lyg ir gyvas. Tačiau šiam žmogui kiekviena gyvenimo diena kainuoja milžiniškas pastangas. Jis greit pavargsta, jis nuolat persivalgo arba nepavalgo, jis nėra toks produktyvus darbe, koks galėtų būti, namie jis didesnę laiko dalį miega arba tuščiai sėdi internete (lyg ir užsiėmęs, bet realiai nieko neveiki), todėl bendravimas su šeima yra minimalus (dėl ko kenčia šeima, ji net gali iširti).“

Depresijos gydymo centras
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Karjera

Kaip būti patenkintais tuo, ką jau turime (4)

Nesakome, kad reikia apskritai visko atsisakyti, tiesiog nereikia prisirišti prie daiktų ir būti patenkintais tuo, ką jau turime.

Visa tiesa apie narcizus (7)

Įsivaizduokite gatve einančią merginą, kuri pamato savo atsispindį parduotuvių vitrinų stikluose. Ji negali nustoti grožėtis savimi – net jei ir atvaizdas neryškus.

Neįveiktos fobijos gadina gyvenimą: ką daryti? (4)

Viena dažniausių fobijų – socialinė, kurios neįveikus gali būti sunku susirasti darbą, antrą pusę, gresia net problemos dėl alkoholio. Taip LRT RADIJUI sako psichoterapeutė Ernesta Krivickienė.

Dirbau, mokiausi ir pavargau taip, kad net nebesidžiaugiu rezultatais (24)

Klausimas: Nesu tikra, kas man ir kaip spręsti susidariusią problemą. Ką tik praėjo mano diplomų teikimo diena, kurioje manęs, deja, nebuvo. Trumpai apie, tai, kas įvyko.

I. Vitkauskaitė: karo mediko specialybė apipinta mitais (8)

„Jei karinio konflikto metu tektų ginti Tėvynę, mūsų darbas primintų kino filmus, nes karo medikai – tie, kurie pirmieji fronto linijoje gelbėja nukentėjusiuosius“, – sako Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Pirminės karių sveikatos priežiūros centro Rukloje šeimos gydytoja kapitonė Indrė Vitkauskaitė (29 m.).