Tą nustatę Londono universiteto koledžo tyrėjai neseniai surengė eksperimentą, kuriame dalyvauti pakvietė 19 savanorių. O tada pasodino juos tamsiame kambaryje su garso izoliacija.
Prieš savanorius buvo pastatytos trys garsintuvai ir paprašyta įsiklausyti į garsus, sklindančius iš vienos jų – kitas dvi ignoruoti. Tuo metu jie žiūrėdavo į tą garsintuvą, į kurio garsus būdavo sutelkę dėmesį.
Specialistai filmavo viską, kas vyksta aplinkui, ir stebėjo savanorių smegenų aktyvumą – darė elektroencefalogramos tyrimus.
Rezultatai parodė, kad eksperimento dalyvių reakcijos laikas buvo ilgesnis, kai jie žiūrėdavo ne į tą garsintuvą, kurio garsus fiksuodavo. Dar daugiau: tokiu atveju jų smegenų aktyvumas padidėdavo, vadinasi, kad jiems sunku sutelkti dėmesį.
Tyrėjų nuomone, mūsų smegenys visada tikisi, kad žvilgsnis bus nukreiptas į garso šaltinį. Jei taip nėra, smegenys savotiškai sutrinka.
Mokslininkai įspėja, kad toks neigiamas poveikis smegenims gali būti itin stiprus stresinėse situacijose, taip pat pagyvenusiems žmonėms ir turintiesiems prastą klausą.
