Harvardo universiteto tyrėjai atliko daugelį metų trukusį tyrimą, kad išsiaiškintų, kas suteikia laisvės.
Robertas Waldingeris – psichiatrijos profesorius iš Harvardo aukštosios medicinos mokyklos, ketvirtasis 77 metų trukmės tyrimo vadovas.
1938 m. pradėtame tyrime dalyvavo 724 į dvi grupes suskirstyti vyrai. Pirmoje grupėje atsidūrė 268 Harvardo universiteto antro kurso studentai, iš kurių daugeliui teko vykti į Antrąjį pasaulinį karą, rašo „The Independent“.
Antroji tyrimo dalyvių grupė – 456 12-16 metų paaugliai iš prasčiausių Bostono kvartalų. Daugelis iš jų gyveno daugiabučiuose be vandentiekio.
Tyrimo pradžioje visi jaunuoliai buvo ištirti medikų, o jų tėvai papasakojo mokslininkams apie vaikų gyvenimus. Interviu buvo kartojamas kas dvejus metus, mokslininkai domėjosi tyrimo dalyvių požiūriu į darbą ir namus, kas penkerius metus tiriamiesiems buvo atliekama medicininė apžiūra.
Iš 724 tyrimo dalyvių 60 vis dar gyvi ir dalyvauja tyrime, nors yra sulaukę itin garbaus amžiaus. Profesorius R. Waldingeris aptarė analogų neturinčio tyrimo rezultatus TED konferencijoje. Jis susirinkusiesiems sakė, kad tyrimas atskleidė tris gyvenimo ir laimės veiksnius ir visi jie siejami su santykių kokybės palaikymu.
„Aiškiausia žinutė, kurią gauname iš šio 75 metų trukmės tyrimo yra ta, kad geri santykiai padeda būti laimingiems ir sveikiems“, – patikino jis.
Vienatvė žudo
Psichiatrijos profesoriaus teigimu, socialiniai ryšiai teigiamai veikia sveikatą, o vienatvė savo ruožtu žudo. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau socialinių ryšių – tai gali būti šeimos nariai, draugai ar bendruomenė – turintys asmenys yra laimingesni, fiziškai sveikesni ir gyvena ilgiau.
Labiau nei norėtų nuo kitų izoliuoti asmenys susiduria su sveikatos sutrikimais, o jų smegenų veikla ima prastėti anksčiau nei tų, kurie aktyviau dalyvauja socialiniame gyvenime.
Santykių kokybės svarba
Profesorius R. Waldingeris vis dėlto įspėja, kad nors vienatvė yra akivaizdžiai žalinga, vis dėlto vien tik buvimas žmonių apsuptyje nepadės. „Žinoma, kad galima jausti vienatvę būnant tiek minioje, tiek ir santuokoje“, – tęsė R. Waldingeris.
Maža to, santuokos, kuriose daug konfliktuojama, gali būti ne ką mažiau žalingos nei vienatvė, o kartais tai žmogui kenkia net labiau nei skyrybos. Taigi akivaizdu, kad kokybiški ir šilti santykiai gali žmogų apsaugoti nuo rimtų pavojų.
Tvirtų santykių nauda protui ir kūnui
Taip pat tyrimui vadovavęs R. Waldingeris papasakojo, kad tie žmonės, kurie jaučiasi galintys pasitikėti kitu žmogumi ištikus bėdai, gali pasigirti geresne atmintimi nei tie, kurie gyvenime taip reikalingos atramos neturi.
Vis dėlto profesorius pabrėžė, kad kalbėdamas apie gerus santykius jis neturi galvoje idealių santykių. Jo teigimu, nepaisant to, kad tyrimo dalyviai pykdavosi su savo antrosiomis pusėmis, jie vis dėlto žinojo, kad turi žmogų, kuris juos parems užgriuvus sunkumams.
Pabaigoje R. Walingeris klausytojams sakė, kad gerų santykių palaikymas – tai sunkus darbas ir tikrai nėra greitas būdas susigrąžinti sveikatą ir laimę, tačiau vis dėlto pripažino, kad tyrimas ne kartą patvirtino, kad stengtis tikrai verta.
Profesoriaus teigimu, sveikatos būklę galima pagerinti labai paprastais būdais, pavyzdžiui, praleidžiant daugiau laiko su žmonėmis, išsaugant ilgalaikių santykių gyvybingumą ir atnaujinant santykius su nutolusiu šeimos nariu.
