- Neringa, nors dabar gyvenate Lietuvoje, jums yra pažįstamas emigranto gyvenimas, tiesa?
- Nepavadinčiau to emigracija, tačiau Anglijoje dirbusi esu. Studijų metais du mėnesius dirbau daržovių fabrike ir galiu pasakyti – tokį darbą išbandyti savo kailiu verta visiems. Dėl bendro suvokimo apie gyvenimą. Žinoma, kiekvienas darbas yra prasmingas, ir jei tik žmogui jis patinka – valio. Tačiau aš savo kelią nusprendžiau pakreipti kita vaga.
- Kaip nusprendėte atvykti į Angliją? Ką veikėte? Ar sunki buvo pati pradžia?
- Anglijoje gyvena mano tėtis, dalis giminių ir draugų. Londonas – man tarsi antri namai. Tačiau prieš kelis metus porai mėnesių pagal galimybes įsidarbinau kurortiniame mieste – Margeite. Tai buvo mano pirmasis apmokamas darbas, todėl pradžia buvo tikrai sunki. Gal labiau morališkai, nei fiziškai, nors tampyti dėžes su pomidorais irgi buvo nelengva. Sunkiausia būdavo dirbant stovėti vienoje vietoje dešimt valandų. Ir iškart įpulti į darbo rimtą su dideliais viršvalandžiais. Dirbdama Anglijoje tikėjausi patobulinti anglų kalbą, o gavosi taip, kad pramokau rusų kalbos (juokiasi). Dabar daug dalykų daryčiau kitaip, nes kai tau truputį virš dvidešimt – gyveni tarsi su rožiniais akiniais. Laikina emigracija tuos akinius nuėmė. Gerąja prasme.
- Ar lengva buvo palikti Angliją ir grįžti atgal į Lietuvą?
- Lengva, nes visada save įsivaizdavau gyvenančią tik Lietuvoje. Tačiau beveik dešimt metų kasmet lankausi Londone, tad ryšys tarp manęs ir Anglijos yra labai stiprus. Vaikystėje nesu buvusi užsienyje ir niekada neįsivaizdavau savęs daug keliaujančios. O dabar sienos Europoje atviros (kol kas – ir į Angliją), tad ar tu gyveni Lietuvoje, ar kitoje Europos šalyje – ir finansiškai, ir laiko atžvilgiu atsidurti ten, kur nori, nėra sudėtinga. Tik žmonės linkę skųstis, kad viskas brangu, visur blogai, bet kai koks nors įžymus lietuvis „Facebook’e“ publikuoja nuotraukas iš Turkijos, pasipila komentarai „pff, į Turkiją gali nuskristi kiekvienas“. Vadinasi, ne taip blogai visi ir gyvename. Tik visada yra ir bus taip, kad geriau ten, kur mūsų nėra.
- Kaip sekėsi prisitaikyti grįžus į Lietuvą? Su kokiais iššūkiais teko susidurti?
- Kaip kilo idėja atidaryti komunikacijos agentūrą?
- Nusivyliau samdomais darbais. Dėl darbo patirties dirbti arkliškus neapmokamus viršvalandžius ir gauti nedidelį atlyginimą galėjau tik kurį laiką. Tačiau tuos du metus dirbau man patinkantį viešųjų ryšių darbą, taip pat lankiau įvairius mokymus komunikacijos ir marketingo srityje. Prieš tai jau buvau sukaupusi penkis metus žurnalistinio darbo patirties. Esu beprotiška darboholikė ir altruistė, todėl pasvėrusi savo galimybes nusprendžiau surizikuoti ir įkurti įmonę Lietuvoje. Nuo pat pirmų dienų tai daryti man padėjo „Verslios Lietuvos“ konsultantė Eglė.
- Kuo jūsų komunikacijos agentūra išsiskiria iš kitų?
Esame jaunoji karta, kuri greit gaudo naujoves, sugeba kokybiškai ir greit atlikti įvairias užduotis, daug keliauja, viskuo domisi, yra lankstūs ir greit besimokantys. Mes esame tai, ko reikia vyresnei kartai arba smulkiam, vidutiniam verslui, kuriam per brangu samdyti atskirą žmogų komunikacijai ar reklamai. O mūsų klientai skiria komunikacijos paslaugoms finansų tiek, kiek leidžia jų galimybės.
- Kas yra jūsų klientai? Ar turite užsakovų iš užsienio?
- Mūsų klientai yra smulkios ir vidutinės įmonės, norinčios pritraukti daugiau klientų. Tarp užsakovų yra buvę užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, ir lietuvių, gyvenančių užsienyje.
- Papasakokite plačiau apie vieną iš sėkmingiausių ir įdomiausių projektų, su kuriuo jums teko dirbti.
- Visi projektai įdomūs, nes ir patys dar tik žengiame pirmuosius žingsnius. Daug dėmesio skiriame nekomercinėms veikloms, socialiniams projektams. Labai džiaugiamės dirbdami su ekologijos, sporto šalininkais.
- Jūsų įmonė neseniai šventė vienerių metų gimtadienį. Žvelgiant retrospektyviai, ko išmokote, ką galėtumėte rekomenduoti jauniems žmonėms, kurie taip pat norėtų pradėti savo verslą, tačiau bijo?
- Įkūrusi įmonę beveik metus dirbau viena, vėliau prisijungė daugiau žmonių. Gyvenimas per trumpas kažko bijoti. Kiekviena nesėkmė ateina ir praeina. Tik mes patys sureikšminame kiekvieną suklupimą, o iš tiesų po kurio laiko to niekas net neprisimena. Tuo tarpu suklupęs ir atsikėlęs gali toliau siekti tikslų ir jau žinosi, kaip tas nesėkmes apeiti. Kuriant savo verslą labai svarbu turėti konsultantą, kuris visada „laikytų už rankos“. Nemokamai verslo konsultavimo paslaugas jauniems verslininkams Lietuvoje teikia „Versli Lietuva“.
Prieš pasirašydami įmonės įkūrimo dokumentus įvertinate verslo riziką ir strateginius žingsnius, todėl iškart apsidraudžiate nuo finansinės nesėkmės. O ir daugeliu atvejų kuriant savo verslą net nereikia pradinio įnašo. Tik verta atminti – be apyvartinių lėšų ar investuotojų pagalbos labai sunku plėstis. Daug įmonių ir palūžta tik todėl, kad neturi investicijų – nors perspektyvų ir idėjų daug…
- Kokie yra jūsų ateities planai?
- Pagyvensime – pamatysime.
- Ar neketinate emigruoti?
- Galimybes pats žmogus kuriasi ir, manau, kad lietuvis taip pat blogai arba taip pat gerai gali gyventi ir Lietuvoje, ir užsienyje. Bet neslėpsiu – kartais emigruoti vis dar norisi, nes Lietuva yra „švogerių kraštas“, todėl sunku sutramdyti korupciją, netvarką Seime… Lietuvoje trūksta elementarios pagarbos žmogui… Kiekvienas lietuvis turi keisti požiūrį į gyvenimą Lietuvoje, pradėdamas nuo savęs.
Dėkoju už pokalbį.
